Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė

Valdantieji nori Šimonytę padaryti Lietuvos prezidente, pareiškė "valstiečiai"

(atnaujinta 19:15 2021.03.26)
Opozicija valdančiųjų partijų pasiūlymuose įžvelgė bandymą padaryti rinkimų sistemą tokią, kad ji galėtų atnešti jiems pergalę

VILNIUS, kovo 26 — Sputnik. Opozicinė frakcija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (LVŽS) pareiškė, jog traukiasi iš rinkimų reformai skirtos darbo grupės Seime, nes iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią inicijuoja valdantieji. Apie tai teigiama "valstiečių" pranešime Facebook.

LVŽS mano, kad konservatoriai bando sukurti tokią rinkimų sistemą, kuri užtikrintų jiems pergalę kituose savivaldos ir Seimo rinkimuose.

"Valdantieji siūlo atsisakyti vienmandačių apygardų, kai tuo tarpu visuotinai žinoma, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) silpnoji vieta Seimo rinkimuose — antrieji rinkimų turai vienmandatėse apygardose, kuriose šiai partijai yra sunku laimėti. Taip pat neigiamai vertinamas valdančiųjų siūlymas biurokratizuoti rinkimų komitetų veiklą, taip apsunkinant galimybę partijoms nepriklausantiems žmonėms dalyvauti savivaldos rinkimuose, kai tuo tarpu akivaizdu, jog būtent rinkimų komitetai dalyje netgi labai didelių savivaldybių, kaip antai Kauno mieste, nurungė prieš tai ten dominavusią TS-LKD", — pareiškė LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.

Ji pareiškė, kad valdantieji nori pakeisti ir prezidento rinkimų sistemą, pavedant tai Seimui. Iš jų pusės yra svarstymų, kad "tiesioginiai prezidento rinkimai neatitinka jo įgaliojimų apimties". "Valstiečiai" mano, kad ruošiama dirva premjerei Ingridai Šimonytei tapti kita prezidente.

"Įvykdžius tokius pakeitimus 2024 metais valstybės vadovą dar spėtų išrinkti ši valdančioji dauguma, kas neabejotinai padidintų Ingridos Šimonytės šansus tapti prezidente", — sakoma LVŽS pranešime.

Norkienė pabrėžė, kad pokyčiai gali įnešti sumaištį į politinį gyvenimą, nes skatins kitame politiniame cikle vyraujančias partijas rūpintis savo ateitimi ir vėl daryti atitinkamus rinkimų sistemos pakeitimus.

Seimo LVŽS frakcijos nariai nepritarė valdančiosios koalicijos inicijuojamai rinkimų sistemos reformai, atsisakė dalyvauti kuriant šią reformą įteisinančius teisės aktus ir pasitraukė iš rinkimų darbo grupės Seime.

Tegai:
Lietuva, Seimas, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), rinkimai, Ingrida Šimonytė
Dar šia tema
Naujas kairysis posūkis: ar opozicija Lietuvoje sugebės mesti iššūkį valdantiesiems
Lietuvos ambasados JAV pastatas

Paaiškėjo, kas gali vadovauti Lietuvos ambasadai JAV

(atnaujinta 14:27 2021.04.12)
Ambasadoriaus Vašingtone Lietuva neturi nuo praėjusios vasaros pabaigos. Kandidatą turi patvirtinti Seimas

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Lietuvos ambasadore Jungtinėse Amerikos Valstijose siūloma skirti  Audrą Plepytę, Vokietijoje – Ramūną Misiulį. Apie tai rašoma Seimo interneto svetainėje paskelbtuose dokumentuose.

Plepytė naujas pareigas turėtų pradėti eiti nuo gegužės 18 dienos, Misiulis — nuo gegužės 10 dienos, rodo Vyriausybės nutarimų projektai.

Taip pat siūloma Andrių Namavičių skirti Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi prie Europos Tarybos, o Rytį Paulauską — ambasadoriumi Jungtinėse Tautose.

Ambasadoriaus Vašingtone Lietuva neturi nuo praėjusios vasaros pabaigos, Vokietijoje — nuo pernai spalio.

Amerikos prekybos rūmai Lietuvoje paprašė Lietuvos vadovo užtikrinti ilgalaikės Lietuvos ir JAV partnerystės tęstinumą sausio pabaigoje, tačiau derybų procesas užtruko.

Dar šia tema
Nausėda paragino savivaldybes spartinti senjorų vakcinaciją
VRK skyrė pirmojo pusmečio finansavimą partijoms
Radviliškyje vyksta mero rinkimai — iš anksto balsavo 10,53 procento rinkėjų
Balsavimas

Radviliškyje vyksta mero rinkimai anksto balsavo 10,53 procento rinkėjų

(atnaujinta 12:09 2021.04.12)
Balandžio 11-ąją — pagrindinę rinkimų dieną — Radviliškio savivaldybės gyventojai galės balsuoti 28-iose rinkimų apylinkėse

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Per keturias išankstinio balsavimo dienas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario-mero rinkimuose balsavo 3 251 rinkėjas arba 10,53 procento nuo visų į šios savivaldybės rinkėjų sąrašus įrašytų asmenų, praneša Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

VRK duomenimis, 1 042 rinkėjai pasinaudojo balsavimo iš anksto teise Radviliškio miesto kultūros centre balandžio 7-8 dienomis.

"Balandžio 7-9 dienomis buvo organizuojamas balsavimas specialiuose punktuose. Jo metu rinkimų komisijų nariai važiavo į sveikatos priežiūros įstaigas, globos namus, įkalinimo įstaigas, kuriose yra šios savivaldybės rinkėjų, ir sudarė jiems galimybę išreikšti savo politinę valią renkant Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narį — merą. Specialiuose punktuose iš viso balsavo 68 rinkėjai", — rašoma pranešime.

Balandžio 9-10 dienomis buvo organizuojamas balsavimas namuose. Šiomis dienomis balsavo neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys ar juos prižiūrintys asmenys, dėl ligos laikinai nedarbingi žmonės, sulaukę 70 metų ir vyresni asmenys bei rinkėjai, esantys saviizoliacijoje dėl COVID-19 ir pateikę prašymus balsuoti namuose. Balsavimo namuose galimybe pasinaudojo 2 141 Radviliškio rajono savivaldybės gyventojas.

Balandžio 11-ąją — pagrindinę rinkimų dieną — Radviliškio savivaldybės gyventojai galės balsuoti 28-iose rinkimų apylinkėse.

Iš viso Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario-mero rinkimuose balsavimo teisę turi 30 858 rinkėjai.

Tegai:
Vyriausioji rinkimų komisija, rinkimai, Radviliškio rajonas
Procesija, skirta 101-osioms Spalio revoliucijos metinėms paminėti Maskvoje, archyvinė nuotrauka

"ePolicininkai" Lietuvoje apmokyti aptikti nepageidaujamą praeities istoriją

(atnaujinta 11:07 2021.04.12)
Lietuvos istorija įvairiomis istorinėmis progomis ir visai be progų atsispindi Facebook. Lietuvos istorija nėra vienareikšmė. Ir ne labai herojiška. Kaip ją norėtų pavaizduoti istorijos perrašinėtojai. Susirūpino net "ePolicija"

Apie keistą "ePolicininko" susirūpinimą savo Facebook draugams papasakojo vienas šio socialinio tinklo vartotojas.

Klaipėdietis Tomas Repšys už savo Facebook laiko juostoje publikuotą memą susilaukė ePolicijos pareigūno skambučio. 

Praeiviai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Tomas Repšys: "Vakar telefonu teko maloniai pabendrauti su ePolicijos pareigūnu: paskambino man, pakalbėjome, pasijuokėm, vienas kitą supratome ir maloniai atsilabinome". 

Tomui Repšui smagu, kad šioje tarnyboje dirba mąstantys. Tomui Repšui nesmagu, kad "Facebook erdvėje besisukantys juos apkrauna beviltiškai idiotiškomis užduotimis".

Tomas Repšys:"Pasirodo, kad ePolicijai buvo priduotas mano memas (prisegu), skirtas Laisvės partijos pirmininkei Aušrinei Armonaitei bei paskiriems jos partiečiams, lavinantiems komjaunuoliškus pečius, kojas etc". 

ePolicijos pareigūnas Tomui Repšui neatskleidė kuo yra kaltinamas. Bet kaltinimo esmę perdavė. Šiuo memu Tomas Repšys platina ir propaguoja sovietinius simbolius! 

"Jėzau Marija, vaikai, komjaunuoliai, pionieriai, spaliukai, ultros, neikite iš proto, nenupuškite ir skaitykite Lietuvos Respublikos įstatymus", — paragino lietuviškos veidaknygės vartotojus Klaipėdietis Tomas Repšys.

Lietuviškoje veidaknygėje sovietiniams simboliams - NE!1
Screenshot
Lietuviškoje veidaknygėje sovietiniams simboliams — NE!

Žurnalistas, publicistas, teatro režisierius Juozas Ivanauskas savo Facebook laiko juostuoje taip pat pasidalino paveiksliuku su komentaru. Jame Tarybų Lietuvos vadovai. Jiems už nugarų Lenino skulptūra.  

Vilniaus centre paminklas Leninui stovėjo nuo 1952 metų liepos 20 dienos — 39-erius metus. Šis paminklas buvo sukurtas pagal tipinį Nikolajaus Tomskio projektą. 

Iš istorijos neišbrauksi 2
Screenshot
Iš istorijos neišbrauksi

Šiandien Vilniaus Leninas stovi Grūto parke šalia Druskininkų — jam už nugaros auga senos eglės, priešais spindi nedidelis tvenkinukas, o greta sudėlioti jo paties biustai iš skirtingų Lietuvos vietų. Leninų šiame parke galima pamatyti ir daugiau. Didelių ir mažų, stovinčių ir net vienas sėdintis (vienintelis toks buvęs ir sėdėjęs Druskininkuose).

Leninų Lietuvoje buvo daug. Juos taip pat kūrė ir žymus Lietuvos dailininkas skulptorius, pedagogas Gediminas Jokūbonis. 

Lietuvos kariškiai
© Sputnik / Владислав Адамовский

Gedimino Jokūbonio sukurtos Lenino paminklinės skulptūros stovėjo Klaipėdoje, Panevėžyje. Gediminui Jokūboniui niekas nesutrukdė kurti skulptūrų Maironiui (paminklas atidengtas Kaune 1977 metais), Adomui Mickevičiui (paminklas atidengtas Vilniuje 1984 metais) ir daug kitų kūrinių. Ir ne tik Lietuvoje. 

TSRS dailės akademijos akademikas Gediminas Jokūbonis taip pat LTSR valstybinės premijos laureatas, LTSR liaudies dailininkas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius (3-ojo laipsnio) kavalierius. Iš istorijos neišbrauksi.

O dabar šiek tiek apie lyderius ir kiną.

Lietuvos kino centro mostas — skirti 184 tūkstančiai eurų filmui apie Vytautą Landsbergį — nustebino ne vieną šalies kino kūrėją. Tokią sumą lėmė konservatorių atėjimas į valdžią?

Tuo nusistebėjo savo Facebook laiko juostoje ne tik Nina Puteikienė, bet ir šalies kino kūrėjai.

Ninai Puteikienei gaila, kad naudojant valstybės pinigus, kuriami stabai. 

Nina Puteikienė: "Tokios sumos užtektų mažiausiai dviems filmams: ir apie Ozolą, ir apie Landsbergį."Demokratinės valstybės nesistengia kurti asmenybės kulto, suvokia, kad istorija — ne vieno žmogaus rankų ir minčių produktas", — savo Facebooke rašė Puteikienė.

Dokumentinis ilgametražis filmas "p. Landsbergis" arba"Misteris Landsbergis", kaip vadina jo režisierius iš Ukrainos Sergejus Loznica, kuriamas jau nuo praėjusių metų pavasario. 

Leninas: „iš visų menų mums svarbiausias yra kinas“ 3
Screenshot
Leninas: "iš visų menų mums svarbiausias yra kinas"

"Lietuvos ryto" kalbinti filmų kūrėjai, prašę neskelbti jų pavardžių, vienu balsu tvirtino, kad 184 tūkst. eurų dokumentiniam ilgametražiam filmui sukurti — itin didelė suma. Dažniausiai tokiems filmams skiriama 50—60 tūkst. eurų.

Apie Lietuvos Patriarchą sukurtas jau ne vienas filmas.

1997 metais Lietuvos nacionalinėje televizijoje buvo kuriamas filmas"Kandidatas".  Kilus skandalui tuometis televizijos generalinis direktorius Arvydas Ilginis jį pervadino"Vytautu Landsbergiu" ir paragino visus reiškinius vadinti savo vardais. 

Landsbergis tuomet teigė nežinojęs, kokie žmonės jį filmavo ir kokiu tikslu, esą niekas jam nepranešė, kad Lietuvos televizija kuria apie jį filmą. 

Pirmąją trilogijos apie Landsbergį dalį "Vytautas Landsbergis: mintys ir darbai" 2012 metais sukūrė režisierė Agnė Marcinkevičiūtė ir prodiuserė Gražina Ručytė-Landsbergienė, Vytauto Landsbergio žmona. 

Antroji dalis "Vytautas Landsbergis: laisvės keliu" pasirodė 2017 metais, trečioji dalis "Pirmininko diplomatija: atkurtosios Lietuvos kelias" — 2019 metais.

Trilogija sukurta už privačių asmenų lėšas, prisidėjo Vytauto Landsbergio fondas. 

2013—2017 metais Marcinkevičiūtė ir prodiuserė Ručytė-Landsbergienė sukūrė penkias filmo apie Landsbergį "Lūžis prie Baltijos" dalis. Filmų kūrimą finansavo privatūs asmenys.

Viešojo intereso gynėjas, bendruomenininkas, tautininkas Sakalas Gorodeckis lietuviškoje veidknygėje dažnai skiria dėmesį Lietuvos istorijai. Su iliustracijomis.

Iliustracijoje matome, kaip Viliuje Gedimino prospekte lietuvių policininkas reguliuoja eismą Vermachto armijų grupės "Centras" 7-osios tankų divizijos štabo šarvuočiui.

Sakalas Gorodeckis primena Lietuvos istoriją:"Vokiečių daliniai įžengė į Vilnių, jau pilnai jį kontroliuojant lietuvių kariams ir sukilėliams partizanams. 1941 metų birželio 24 diena".

Lietuvių policininkas reguliuoja eismą 4
Screenshot
Lietuvių policininkas reguliuoja eismą

Sakalas Gorodeckis ir jo šalininkai Lietuvos istorinę atmintį atkuria ir skleidžia taip pat ir lietuviškoje veidaknygėje. Tokią jų veiklą remia LR Krašto apsaugos ministerija. 

Aidas Jurkštas švyturių kolekcininkas. Savo Facebook laiko juostoje dažnai publikuoja jų paveiksliukus. Savo archyvuose kolekcininkas turi ir nuotraukų iš Klaipėdos istorijos. 

Iš Klaipėdos istorijos 5
Screenshot
Iš Klaipėdos istorijos

Istoriją galima perrašinėti, interpretuoti. Istorija galima manipuliuoti. Istorijos iš istorijos neišbrauksi. Bet gali susilaukti"ePolicininko" skambučio. Įdomu ar už propaguojamas simbolikas lietuviškoje veidaknygėje ponai Gorodeckis ir Jurkštas susilaukė"ePolicininko" skambučio?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
socialinis tinklas, istorija, policija, Lietuva
Dar šia tema
Pagrobta šimtai tūkstančių. Kaip Lietuvos valstybės pareigūnai prarado kiber-budrumą
Stambulo konvencijos klausimas: kodėl Lietuvoje kritikos sulaukė kunigas
Europos parlamentarų dovana Lietuvai. Kaip lietuviai prisitaikys prie LGBT laisvės erdvės