Konstitucinis teismas, archyvinė nuotrauka

Darbo partijos frakcija kreipsis į KT dėl privalomojo testavimo

(atnaujinta 09:37 2021.03.27)
Pasak Seimo nario Aido Gedvilo, kyla pagrįstų abejonių, ar prievolė į darbą turintiems grįžti darbuotojams testuotis nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtintų dirbančiųjų teisių

VILNIUS, kovo 27 — Sputnik. Seimo Darbo partijos frakcija organizuoja kreipimąsi į Konstitucinį teismą dėl priimto Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų, įteisinančių privalomą darbuotojų testavimą, atitikimo Konstitucijai, praneša spaudos tarnyba. 

Minėtas kreipimasis šiuo metu yra ruošiamas, renkami Seimo narių parašai.

Pasak kreipimosi iniciatoriaus, Seimo nario Aido Gedvilo, kyla pagrįstų abejonių, ar prievolė į darbą turintiems grįžti darbuotojams testuotis nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtintų dirbančiųjų teisių.

"Aš balsavau prieš priverstinį dirbančiųjų testavimą tiek pateikimo, tiek priėmimo stadijose. Niekada nepalaikiau ir nepalaikysiu neišdiskutuotų sprendimų, ribojančių žmogaus laisves ir prigimtines teises. Ir, svarbiausia, prieštaraujančių pamatiniam šalies įstatymui – Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Mūsų valdantieji sukuria precedentą, kuriuo paminami konstitucinės demokratijos principai. Dėl šios priežasties ir inicijuoju mūsų frakcijos kreipimąsi į Konstitucinį teismą", – sako Seimo narys Aidas Gedvilas.

Pasak Seimo nario, ypatingai veidmainiškai atrodo tai, kad šios pataisos valdančiųjų buvo prastumtos ypatingos skubos tvarka – vieną savaitę įvyko pataisų pateikimas, kitą dieną jos buvo apsvarstytos komitetuose, o sekančią savaitę dėl jų jau buvo balsuota Seime.

Koronaviruso testavimas
© Sputnik / Алексей Сухоруков

"Valdančiųjų balsais Seime ypatingos skubos tvarka buvo priimti "Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo" pakeitimai, įpareigojantys darbuotojus, karantino metu turinčius grįžti į darbą, privalomai testuotis. Atsisakius tai daryti, gresia nušalinimas nuo darbo, nemokant darbo užmokesčio. Kartu su frakcijos kolegomis manome, kad valdančiųjų bandymai iš naujo apibrėžti žmonių laisvės sąvoką, yra akibrokštas, konstitucinių žmogaus teisių suvaržymas ir tiesiog pasityčiojimas iš Lietuvos žmonių ir verslo. Ir svarbiausia – iš šalies Konstitucijos", – reziumuoja Seimo narys Aidas Gedvilas.

Seimas kovo 23 skubos tvarka pritarė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms, numatančioms, kad kilus įtarimams dėl COVID-19 ligos arba įmonėje užfiksavus koronaviruso protrūkį, darbuotojai turėtų privalomai testuotis arba dirbti nuotoliniu būdu.

Kovo 26 dieną Vyriausybė patvirtino sąrašus veiklų, kurias vykdantys darbuotojai privalės periodiškai testuotis dėl COVID-19.

Tegai:
Konstitucinis Teismas, Darbo partija
Dar šia tema
Dirbantieji savarankiškai nuo pirmadienio galės kreiptis dėl papildomos paramos
Parodyta, kaip vyksta testavimas dėl COVID-19 kaupinių metodu — video
Seimas pritarė privalomam darbuotojų testavimui
Seimo rūmai

VRK skyrė pirmojo pusmečio finansavimą partijoms

(atnaujinta 00:11 2021.04.11)
Finansavimas partijoms paskirstomas pagal praėjusiuose rinkimuose gautą balsų skaičių

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė iš valstybės biudžeto politinėms partijoms skirti 2 751 000 eurų, praneša VRK spaudos tarnyba.

2 751 000 eurų asignavimų politinėms partijoms paskirstyta pagal tai, kiek kuri partija gavo rinkėjų balsų per praėjusius Savivaldybių tarybų, Europos Parlamento ir Seimo rinkimus. Nustatyta, kad vieno rinkėjo balso 2021 m. I pusmečio finansinis koeficientas yra 0,59 euro centai. 

Iš viso 2021 m. valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms sudaro 5 502 000 eurų. Tam, kad gautų valstybės biudžeto asignavimų, partija rinkimuose turi surinkti daugiau kaip 2 procentus visų rinkėjų balsų. 

2020 metų spalį vyko rinkimai į Lietuvos Seimą. "Valstiečiai" Lietuvos vyriausybei vadovavo nuo 2016 iki 2020 metų. Parlamento rinkimuose jie pralaimėjo konservatorių partijai. LVŽS Seime gavo tik 32 mandatus.

Tegai:
finansavimas, partijos
Lietuvos kariai su valstybės vėliava prie Seimo pastato

Ekspertas: kokį bepaimtum Lietuvos "nacionalinį didvyrį" rankos iki alkūnių kraujyje

(atnaujinta 00:18 2021.04.10)
Net didieji Lietuvos kunigaikščiai nėra tinkami tokių herojų vaidmeniui, nes juos sunku pavadinti "lietuviais" šiuolaikine šio žodžio prasme, mano ekspertas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, balandžio 9 — Sputnik. Lietuvos Seimas, matyt, neturi ką veikti, todėl užsiima "nacionalinių didvyrių" paieška, taip interviu Sputnik Lietuva Rusijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras Nikolajus Meževičius pakomentavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje iškilusią idėją sukurti lietuvišką kompiuterinį žaidimą apie "karį-didvyrį". 

Pasak Meževičiaus, "nacionalinių didvyrių" paieškose Lietuvos Seimo nariai susiduria su problemomis.

"Tas herojus, kas pasirašė įsakymus likviduoti žydų getus. Tas, kas nužudė savo tautiečius, nes jie nuėjo dirbti į kolūkį. Galbūt tai yra didvyris. Galbūt herojus yra tas, kas tarnavo Vokietijos pagalbinėse policijos formuotėse ir apiplėšė Didįjį Naugardą, — herojus. Galima pasiūlyti mažiausiai tris variantus", — pasakė ekspertas.

Jo manymu, Seimas Lietuvoje — grynai dekoratyvinis organas ir neišsprendžia jokių realių problemų, nes šalies biudžetas formuojamas Briuselyje.

"Lietuvos užsienio politika formuojama Vašingtone ir Monte. Bet kadangi Europos tradicija reikalauja kažkokio parlamento buvimo, tai mes stebime tokį parlamentą Lietuvos Respublikoje. Na, o kai nėra realių darbų, galima, pavyzdžiui, paieškoti herojų. Tiesa, yra problema — kokį herojų bepaimtum — rankos iki alkūnių kraujyje", — teigia Meževičius.

Anot jo, didvyriu galėtų tapti kas nors iš didžiųjų Lietuvos kunigaikščių, tačiau juos sunku pavadinti "lietuviais" dabartine šio žodžio prasme.

"O paprastai viduramžių didieji kunigaikščiai — tai labai įdomūs žmonės, tačiau jie ne visada tinka Lietuvos didvyrio vaidmeniui, nes didžiulis klausimas, ar jie yra lietuviai. Jie nėra lenkai, jie nėra lietuviai, jie nėra baltarusiai, jie nėra rusai. <...> Matome mechaniško šiuolaikinio valstybės ar tautos pavadinimo pritempimo senovės protėviams problemą. Šia prasme visi turi problemą, tik Lietuvoje ši problema yra akivaizdžiausia", — pareiškė ekspertas.

Trečiadienį, balandžio 8 dieną, NSGK vykusio posėdžio metu buvo iškeltas klausimas, kodėl ne visose šalies mokyklose yra pasirenkamas dalykas "Nacionalinis saugumas ir gynyba", kuris buvo įvestas dar 2017 metais. Tai turėjo būti švietimo programose tarp 9–11 klasių mokinių, tačiau šiuo metu yra tik 38 mokyklose. 

NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas šį klausimą pavadino "nepaprastai svarbiu", nes siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, turi būti vykdoma įvairiapusė veikla. Posėdžio metu buvo pateiktas siūlymas sukurti kompiuterinį žaidimą. Konservatorių frakcijai Seime priklausantis Arvydas Pocius paragino ieškoti inovatyvių sprendimų. Pasak jo, vienas iš tokių sprendimų galėtų būti lietuviško kompiuterinio kovinio žaidimo sukūrimas, kuriame vaikai galėtų įsijausti į priešus nugalintį lietuvį "karžygį-herojų".

Baltijos šalių valdžia reguliariai kalba apie augančią "Rusijos grėsmę", sudaro gynybos sutartis su JAV ir ragina didinti NATO kariuomenės buvimą regione.

Tačiau Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nieko nepuls. Anot Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, aljansas puikiai supranta, kad tokių planų Maskva neturi, tačiau jis tiesiog naudojasi pretekstu, kad pavyktų dislokuoti daugiau įrangos ir batalionų prie Rusijos sienų.

Baltijos šalių valdžia reguliariai sudaro gynybos sutartis ir ragina didinti NATO pajėgas regione, tai pateisindama neva didėjančia "Rusijos grėsme".

Tegai:
Lietuva, didvyriai
Dar šia tema
Daugiau nėra apie ką kalbėti: Lietuvos ir Gruzijos ministrai aptarė Rusiją
Dažniau pakišant sąjungininkus. Lietuva pateko į JAV "unikalaus aktyvo" sąrašą
Ekspertas: Lietuva iššoka iš "demokratinių kelnių" dėl pinigų
Amazon įkūrėjas Džefas Bezosas

"Forbes" paskelbė turtingiausių žmonių planetoje reitingą

(atnaujinta 18:28 2021.04.10)
Iš viso šiais metais "Forbes" reitinge yra 2 755 milijardieriai —- 660 žmonių daugiau nei 2020 metais

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Elonas Muskas, kuriam priklauso akcijų paketai bendrovėse "SpaceX" ir "Tesla", pakilo į antrąją vietą kasmetiniame "Forbes" turtingiausių žmonių pasaulyje reitinge su 151 milijardo dolerių turtu, per metus padidinęs savo turtą šešis kartus, rodo reitingo duomenys.

Tai yra 126,4 milijardo dolerių daugiau nei prieš metus, kai jis buvo 31 vietoje, o turtas siekė 24,6 milijardo dolerių. Pagrindinė priežastis, kaip nurodo "Forbes", tai "Tesla" akcijų kotiruočių augimas aštuonis kartus nuo praėjusių metų reitingo paskelbimo.

Tuo pačiu metu "Amazon" įkūrėjas Džefas Bezosas išlieka reitingo lyderiu ketvirtus metus iš eilės. Jo turtas išaugo 64 milijardais dolerių iki 177 milijardų dolerių, sakoma žurnalo 35-ajame kasmetiniame turtingiausių žmonių pasaulноу reitinge.

Trečią vietą reitinge užėmė grupės "Louis Vuitton Moët Hennessy" prezidentas Bernaras Arno su 150 milijardų dolerių turtu. Žurnalas pažymi, kad per metus jo turtas beveik padvigubėjo.

Ketvirtoje vietoje yra "Microsoft" įkūrėjas Bilas Geitsas, jo turtas išaugo 26 mlrd. dolerių per metus iki 124 mlrd.

Penktoje vietoje yra "Facebook" vadovas Markas Zukerbergas — jo turtas vertinamas 97 mlrd. dolerių, tai yra 42,3 mlrd. daugiau nei prieš metus.

Iš viso šiais metais "Forbes" reitinge yra 2 755 milijardieriai —- 660 žmonių daugiau nei 2020 metais. Jų bendras turtas pasiekė rekordinius 13,08 trln. dolerių, tai yra 5,08 trln. daugiau nei pernai. Sąraše yra daugiau nei 100 dalyvių iš Rusijos. Naujokų reitinge yra 493. Iš sąrašo iškrito 84 žmonės, iš jų 23 — dėl mirties.

Tegai:
Forbes
Dar šia tema
"Forbes" paskelbė 50 naujų milijardierių sveikatos apsaugos srityje
"Forbes" pasakojo, kaip 2020 metais išaugo turtingiausių pasaulio žmonių turtas
"Forbes": JAV turi ruoštis blogiausiam karui su Rusija