Rašiklis

Dėl LSDP pirmininko posto varžosi keturi kandidatai

(atnaujinta 17:54 2021.03.29)
Pirmininką dvejų metų kadencijai renka visi partijos nariai. Pirmasis rinkimų turas vyks balandžio 22–25 dienomis

VILNIUS, kovo 29 — Sputnik. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimuose varžosi keturi europarlamentarai Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas, politologas Liutauras Gudžinskas bei Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, praneša LSDP.

Pabrėžiama, kad šie kandidatai LSDP pirmininko rinkimų komisijai iki nurodyto termino pateikė reikiamus dokumentus.

Partijos skyriai taip pat kėlė buvusio LSDP pirmininko Gintauto Palucko, Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus, o Socialdemokračių moterų sąjunga — Seimo narės Orintos Leiputės kandidatūras. Minėti politikai LSDP lyderio rinkimuose dalyvauti atsisakė.

Pirmininką dvejų metų kadencijai renka visi partijos nariai. Pirmasis rinkimų turas vyks balandžio 22–25 dienomis.

"LSDP lyderis tiesiogiai bus renkamas trečią kartą. Iki 2017 m. LSDP pirmininkai buvo renkami suvažiavimuose", — teigiama pranešime.

Socialdemokratų partija yra didžiausia Lietuvoje, ji vienija daugiau nei 16,5 tūkst. narių.

Tegai:
rinkimai, pirminikas, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP)
Gedimino pilis

Ekspertas: Rusijos diplomatų išsiuntimas Lietuvos padidins politinę riziką

(atnaujinta 15:39 2021.04.22)
Diplomatų skaičiaus ribojimas kenkia santykiams ir jų tobulinimo galimybėms ateityje, mano ekspertas Andrejus Kortunovas.

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Po to, kai Lietuvos valdžia paskelbė, kad kaip solidarumo su Čekija aktą svarsto galimybę išsiųsti Rusijos ambasados ​​Vilniuje darbuotojus iš respublikos. interviu Sputnik Lietuva Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius Andrejus Kortunovas teigė, kad ambasadų darbo nebus įmanoma pakeisti jokiomis virtualiomis sąveikos priemonėmis.

Katedros aikštė Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Turime prisiminti, kad Lietuva tradiciškai užima vieną kritiškiausių pozicijų Rusijos atžvilgiu tiek ES, tiek NATO. Todėl, jei, ko gero, tokia iniciatyva turėjo iš kažkur atsirasti, tai yra visiškai logiška, kad ji kilusi iš Lietuvos, o ne iš kitos Europos valstybės. Žinoma, Lietuvai tai yra dar viena priežastis priminti apie save, paskelbti savo griežtą kelią Maskvos atžvilgiu. Sakyti, kad santykiai nutrūks, būtų perdėta, net jei vertintume kraštutinį atvejį — ambasadų uždarymą — kad net ambasadų uždarymas nebūtinai turėtų sustabdyti dialogą. Kitas klausimas yra tas, kad dialogas, žinoma, bus sunkus. Ambasadose dirbantys diplomatai yra užsienio politikos pagalvėlės. Todėl žinoma, visiškai pakeisti ambasadą kažkokiomis virtualiomis ministerijų sąveikos formomis vargu ar pavyks", — pažymėjo ekspertas.

Pasak Kortunovo, ribojant diplomatų skaičių reikia sumažinti bendravimo ir santykių gerinimo būdų skaičių.

"Reikėtų nepamiršti, kad diplomatų skaičiaus sumažėjimas vienaip ar kitaip reiškia komunikacijos kanalų sumažėjimą, nes, žinoma, bendravimas su užsienio valstybės diplomatais padeda išsiaiškinti pozicijas, suprasti, kaip jie mąsto šioje situacijoje, kokios baimės, lūkesčiai, viltys ir pan. Ambasados ​​yra ne veltui. Jos atlieka svarbią funkciją, ir ši funkcija tam tikru požiūriu yra unikali. Taigi, žinoma, diplomatų skaičiaus ribojimas kenkia santykiams ir riboja galimybės juos patobulinti ateityje. Prieš 500 metų [italų mąstytojas ir politikas] Niccolo Machiavelli sakė, kad reikia "laikyti draugus arti, o priešus — dar arčiau". Tai yra, kai santykiai yra blogi, kai yra įtampa, ypač svarbu palaikyti ryšį. Žinoma, krizės metu ambasados ​​gali atlikti ypatingą ir svarbų vaidmenį. Ir kai iš jų atimamas šis vaidmuo, automatiškai padidėja politinė rizika ir atsiskleidžia eskalacijos spiralė, kurios, ko gero, niekam nereikia. Tik nepaisant visų problemų, niekas nenori rimtos akistatos nė vienoje sostinėje", — sakė ekspertas.

Lietuvos prezidentės patarėja Asta Skaisgiryte pareiškė, kad šiuo metu klausimas svarstomas su "diplomatiniais sąjungininkais", o Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda esą visiškai palaiko Čekiją.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babis balandžio 17-osios vakarą sakė, kad šalies valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas dėl dalyvavimo sprogime šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais. Praha nusprendė išsiųsti 18 Rusijos diplomatų, o Čekijos policija paskelbė, kad ieško Rusijos piliečių Aleksandro Petrovo ir Ruslano Boširovo.

Tegai:
Rusija, Lietuva
Prezidentas Gitanas Nausėda su kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu bei NATO ir JAV karinių vienetų vadais

Nausėda: sąveikumas tarp NATO ir JAV dalinių Lietuvoje pasiekė integruotos veiklos piką

(atnaujinta 16:54 2021.04.22)
Prezidentas pažymėjo, jog NATO ir JAV yra pasiruošę laikytis įsipareigojimų ir užtikrinti Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumą

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Ketvirtadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu bei NATO ir JAV karinių vienetų vadais, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba. 

Президент Литвы Гитанас Науседа на встрече с военными
© Photo : LRP
Prezidentas Gitanas Nausėda su kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu bei NATO ir JAV karinių vienetų vadais

Šalys aptarė NATO misijų tikslus ir rezultatus, sąveiką su Lietuvos kariuomene, civiliais ir kitomis užsienio misijų grupėmis Baltijos šalių regione.

"NATO sąjungininkų pajėgos ir JAV karinių misijų veikla Lietuvoje bei Baltijos šalių regione yra mūsų saugumo garantas. Efektyvus atgrasymas ypač svarbus, kai prie Ukrainos rytinės sienos Rusija telkia beprecedenčio dydžio karines pajėgas ir tęsia provokacijas", — pareiškė šalies vadovas.

Prezidentas pridūrė, kad NATO ir JAV veikla Lietuvoje siunčia aiškią žinią "nedraugiškoms" valstybėms, jog sąjungininkai yra pasiruošę laikytis įsipareigojimų ir užtikrinti Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumą. 

Nausėda pabrėžė, kad NATO ir JAV karinių vienetų veikla demonstruoja "išskirtinį solidarumą, atsidavimą ir palaikymą" Baltijos šalių regionui. 

"Sąveikumas tarp NATO sąjungininkų ir JAV dalinių Lietuvoje bei Lietuvos kariuomenės yra ypač sklandus ir jau bene pasiekęs integruotos veiklos piką", — pabrėžė prezidentas.

Susitikime kalbėta apie dalinių organizaciją Lietuvoje, artimiausias pratybas, mokymus ir vykdomas užduotis tiek ore, tiek ant žemės.

Padėtis Donbase paaštrėjo šių metų vasarį. Nepripažintų respublikų apšaudymai iš "Minsk II" protokolu uždraustų ginklų padažnėjo. Balandį dėl Ukrainos bepiločio orlaivio puolimo nepripažintoje Donecko Liaudies Respublikoje žuvo vaikas.

Президент Литвы Гитанас Науседа на встрече с военными
© Photo : LRP
Prezidentas Gitanas Nausėda su kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu bei NATO ir JAV karinių vienetų vadais

Kovo mėnesį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Ruslanas Chomčakas pareiškė, kad Ukrainos armijos puolimo Donbase scenarijus yra įmanomas. Jis apkaltino Rusiją kariuomenės didinimu netoli sienos su Ukraina.

Rusija ne kartą pabrėžė, kad nedalyvauja Ukrainos vidaus konflikte ir nėra Minsko susitarimų subjektas. Tuo pat metu Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas pareiškė, kad Maskva bus priversta apsaugoti Donbaso gyventojus, jei Ukrainos saugumo pajėgos pradės masinį išpuolį prieš regiono gyventojus.

Tegai:
JAV, Gitanas Nausėda, NATO
Dar šia tema
Čekija paragino NATO paskelbti bendrą pareiškimą dėl Rusijos
NATO žvalgai vis dažniau skraido prie Rusijos sienų. Kam jiems Kamčiatka ir Donbasas?
NATO viršūnių susitikime Briuselyje bus aptarta "Rusijos grėsmė"
NATO paskelbė apie Rusijos orlaivių perėmimą virš Baltijos jūros
JAV kariai

Žiniasklaida: JAV įtaria Rusiją "nukreiptos energijos" išpuoliais

(atnaujinta 16:44 2021.04.22)
Kartkartėmis JAV spaudoje Rusijai buvo pareikšti kaltinimai "akustinių atakų" organizavimu, Rusijos užsienio reikalų ministerija šiuos kaltinimus pavadino "visišku absurdu ir keistomis užuominomis"

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Pentagonas kongresmenams pasakojo apie žvalgybos duomenis apie tariamus išpuolius, naudojant "nukreiptos energijos" technologijas (nenaudojant sviedinių) prieš JAV karius, pareigūnai mano, kad greičiausias šių išpuolių organizatorius yra Rusijos Federacija, tačiau tyrimas atskleidė, kad vienas iš incidentų buvo susijęs su įprastu apsinuodijimu maistu, remdamasis informuotais šaltiniais rašo laikraštis "Politico".

NATO
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Pasak laikraščio, Pentagonas mano, kad Rusija tikriausiai yra atsakinga už šias atakas. Tuo pat metu jie pažymi, kad sunku oficialiai deklaruoti kieno nors dalyvavimą, nes tariamai šių išpuolių simptomai gali atsirasti dėl kitų priežasčių. Leidinys nepateikia įrodymų apie galimą Rusijos dalyvavimą.

Buvę darbuotojai, dirbantys nacionalinio saugumo srityje, laikraščiui sakė, kad Pentagonas tyrė tokius incidentus nuo praėjusių metų, taip pat ir prieš savo darbuotojus visame pasaulyje. Tuo pat metu JAV gynybos departamentas informavo dvi pagrindines kongresmenų grupes apie savo tyrimą.

Kongreso narių teigimu, Pentagono ataskaitoje sakoma, kad išpuoliai paveikė Amerikos karius Sirijoje. Dėl vieno tokių incidentų Sirijoje 2020 metų rudenį keliems kariškiams tariamai atsirado simptomų, panašių į tuos, kurie pasireiškia Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (ŪVKTI) metu.

Kitas buvęs nacionalinio saugumo pareigūnas teigė, kad vieną kartą, kai JAV pareigūnai įtarė, kad jūrų pėstininką Sirijoje užklupo nukreipta energetinė ataka, Pentagonas ištyrė ir nustatė, kad pėstininko simptomai atsirado dėl apsinuodijimo maistu. Tuo pačiu metu Pentagono atstovas laikraščiui sakė, kad Gynybos ministerija nežinojo informacijos apie išpuolius "nukreiptais energijos" ginklais prieš JAV karius Sirijoje.

Anot laikraščių šaltinių, Pentagono tyrimas virto plataus masto diskusijomis, kuriose dalyvavo Nacionalinio saugumo taryba, CŽV, Valstybės departamentas ir JAV Nacionalinės žvalgybos direktoriaus darbuotojai. Kongreso nariams, pripažintiems aukšto rango žvalgyba, buvo pasakyta, kad "tikriausiai Rusija" nukreipė Sirijoje esančius amerikiečius į atakas pasitelkdama "nukreiptos energijos" technologijas.

Nord Stream-2 statybos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Дмитрий Лельчук

Kongreso nariai teigė, kad Pentagonas manė, kad "nukreiptos energijos" išpuoliai buvo panašūs į tuos, kurie buvo vykdomi prieš amerikiečius Kuboje 2016 ir 2017 metais. Tada buvo spėjama, kad diplomatai galėjo patirti nenustatytų garso efektų, dėl kurių kai kurie iš jų patyrė ilgalaikį poveikį sveikatai.

Senatorius iš komiteto Džimas Inhofas laikraščiui sakė, kad bus svarstomas Pentagono tyrimas. "Žinau, kad šiuo klausimu vyks diskusija, instruktažas, neformalus ir, tiesą sakant, jis bus konfidencialus. Taigi palaukime ir pamatysime", — sakė senatorius.

Kartkartėmis JAV spaudoje Rusijai buvo pareikšti kaltinimai "akustinių atakų" organizavimu, Rusijos užsienio reikalų ministerija šiuos kaltinimus pavadino "visišku absurdu ir keistomis užuominomis".

Tegai:
santykiai, Rusija, JAV