Seimo deputatas Vytautas Gapšys

Gapšys įtariamas ryšiais su skandale dalyvavusia įmone

(atnaujinta 20:49 2021.03.29)
Širinskienė mano, kad Seimo deputatas, kuris neva advokatų kontorai teikė konsultacijas, iš tikrųjų vykdė neteisėtus veiksmus

VILNIUS, kovo 29 — Sputnik. Lietuvos Seimo deputatas, "valstiečių" frakcijos atstovė Agnė Širinskienė kreipėsi į Lietuvos advokatūrą po skandalingos informacijos apie Darbo partijos nario Vytauto Gapšio ir "Grigeo Klaipėdą" ginančios advokatų kontoros "Glimstedt" ryšių paskelbimo, rašoma partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (LVŽS) tinklalapyje.

Įtariama, kad prieš tapdamas deputatu, Gapšys teikė konsultacijas advokatų kontorai ir už tai gavo daugiau nei 31 tūkstantį eurų.

Šių metų pradžioje "Grigeo Klaipėda" atstovaujantys teisininkai suabejojo ​​žalos gamtai apskaičiavimo metodika, pagal kurią įmonei buvo pateiktas 48 mln. eurų ieškinys už Kuršių marių taršą nevalytomis nuotekomis.

Ryšium su tuo Gapšys kreipėsi į Lietuvos Vyriausiąjį Administracinį Teismą. Skunde jis nurodo tuos pačius argumentus kaip ir "Grigeo Klaipėda" bei šios bendrovės advokatai. Todėl kilo klausimas, ar Gapšis nepasinaudojo savo mandatu.

"Tokie "Grigeo Klaipėda" ir įmonės advokatų bei Seimo nario Gapšio rašytų tekstų sutapimai, kokie buvo paviešinti žiniasklaidoje, manyčiau, yra sunkiai atsitiktinai įmanomi", — pareiškė Širinskienė.

Panašu, kad Gapšys, profesionaliems teisininkams — advokatams teikė teisines ir viešųjų ryšių paslaugas, nors, turimomis žiniomis, šis politikas neturi didelės teisinio darbo patirties ir nėra viešųjų ryšių specialistas.

"Todėl susidaro įspūdis, kad didžiulė pinigų suma politikui, dabar — Seimo nariui, galėjo būti sumokėta ne už paslaugas, kurias miglotai apibūdino Gapšys, o už kitokius, galbūt net galimai neteisėtus veiksmus", — pažymėjo Širinskienė.

Deputatė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad advokatų kontorą "Glimstedt" ir Seimo narį Gapšį sieja ne advokato ir jo kliento santykiai, bet paslaugos gavėjo ir paslaugos teikėjo sutartiniai santykiai, kurių viešumui nėra taikomos advokato ir jo atstovaujamojo (kliento) paslapties neatskleidimą reguliuojančios normos.

Pasak Širinskienės, šios aplinkybės sudaro galimybę išsamiau komentuoti situaciją ir atskleisti reikšmingas aplinkybes, galinčias paneigti visuomenės susirūpinimą bei visuomenės informavimo priemonių keliamas abejones situacijos skaidrumu.

Tačiau nei Gapšys, nei advokatų kontora "Glimstedt" nepaneigė jiems pateiktų kaltinimų.

"Įvertindama tai, kad susidariusi situacija, kai iškelta daug klausimų ir į juos nepateikta jokių atsakymų, kelia grėsmę ir Lietuvos advokatūros reputacijai, kreipiausi į Lietuvos advokatūrą, prašydama savivaldos organuose išanalizuoti situaciją bei visuomenei pateikti aiškius atsakymus, išsklaidant visas kilusias abejones", — pasakė deputatė.

Skandalas su "Grigeo Klaipėda"

Sausį Klaipėdos apygardos prokuratūra pateikė "Grigeo Klaipėda" civilinį ieškinį dėl 48 milijonų eurų materialinės žalos aplinkai atlyginimo už nuotekų išmetimą į Kuršių marias.

Šiuo metu byloje yra devyni įtariamieji, iš kurių aštuoni yra fiziniai asmenys, įmonės darbuotojai ir vienas yra juridinis asmuo, tačiau sąrašas gali išaugti.

Gapšio istorija

2020 metų gruodį Gapšiui buvo panaikintas parlamentinis imunitetas. Gapšys yra vienas iš kaltinamųjų "MG Baltic" byloje. Tyrimas buvo pradėtas 2016 m. Tardymo organai teigia, kad koncernas bandė paveikti valdininkų sprendimus siūlydamas jiems kyšius.

Be Gapšio, byloje fygūruoja buvęs "MG Baltic" viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs parlamentaras Šarūnas Gustainis ir Seimo deputatas Gintaras Steponavičius, taip pat koncernas "MG Baltic", Liberalų sąjūdis ir Darbo partija. Kaltinamiesiems gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų ir bauda 1,9 mln. eurų sumai.

Tegai:
ekologija, skandalas, Lietuva, Seimas, Vytautas Gapšys
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Seimo pirmininkė iškėlė kandidatą į Genocido centro vadovo postą

(atnaujinta 21:06 2021.04.14)
Praėjusių metų vasarą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovu buvo paskirtas Adas Jakubauskas, tačiau Seimas nusprendė jį atleisti

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įregistravo Seimo nutarimo projektą, kuriuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovu siūlo skirti istoriką dr. Arūną Bubnį. 

Jis šiuo metu eina LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktoriaus pareigas.

"Siekiau, kad naujasis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas turėtų stiprų palaikymą tiek pačiame centre, tiek istorikų bendruomenėje. Dr. Arūnas Bubnys tikrai atitinka šiuos reikalavimus ir puikiai išmano Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro veiklą. Po išsamių konsultacijų Seime manau, kad jis galės suvienyti centro darbuotojus, užtikrinti centro tyrimų nešališkumą ir tinkamai eiti centro direktoriaus pareigas", – teigė parlamento vadovė.

Seimas prieš porą savaičių iš Genocido centro direktoriaus pareigų atleido nuo perai metų liepos šias pareigas ėjusį Adą Jakubauską.

Kaip pareiškė Seimo Pirmininkė, dėl centro generaliniam direktoriui Jakubauskui dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos nepavyksta užtikrinti sklandaus centro darbo.

Siekiant išspręsti situaciją su centru Seime, buvo sukurta darbo grupė. Jos išvadose teigiama, kad Jakubauskas nesugebėjo užtikrinti sklandžios įstaigos veiklos, kilo pasipriešinimas, o viešai aptarta situacija centre pakirto įstaigos dalykinę reputaciją.

Jakubauskas praėjusių metų vasarą buvo paskirtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovu. Šiose pareigose jis pakeitė Teresę Birutę Burauskaitę, vadovavusią įstaigai nuo 2009 metų.

Tegai:
Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC), Seimas
Dar šia tema
"Konstitucija — ne skuduras": protesto akcija prie Seimo
Lietuvos gyventojų genocido centras atsisakė skelbti Holokausto dalyvių sąrašą
Lietuvoje dėl Noreikos prasidėjo "atminties karas", rašo Amerikos žiniasklaida
NATO laivai Juodojoje jūroje, archyvinė nuotrauka

Rusijos saugumo taryba aprašė, kaip Ukraina gali pradėti karinius veiksmus prieš Krymą

(atnaujinta 18:23 2021.04.14)
Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas mano, kad Ukraina gali organizuoti provokacijas, norėdama pradėti karinius veiksmus prieš Krymą

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Ukraina gali surengti provokaciją pradėti karines operacijas prieš Krymą, sakė Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas.

Kalbėdamas Sevastopolyje susitikime dėl nacionalinio saugumo užtikrinimo pusiasalyje, jis priminė, kad naujojoje Ukrainos karinėje strategijoje Rusija tiesiogiai apibrėžiama kaip priešė.

"Flirtuodamas su naująja JAV administracija, Kijevas yra pasirengęs pasinerti į karinius nuotykius, nepaisant tolesnio ekonominės padėties šalyje blogėjimo. <...> Karo pradžios priežastis gali būti provokacijos, kurias surengė Ukraina, remiama JAV, žuvus kariams ir praradus karinę įrangą", — cituoja Saugumo tarybos sekretorių RIA Novosti.

Anot jo, "nedraugiški ir destruktyvūs veiksmai, susiję su Rusija, turi būti griežtai nuslopinti, o kaltininkai turi būti patraukti atsakomybėn".

Patruševas pažymėjo, kad Ukrainoje, remiant Vakarų šalims, atsirado sabotažo ir žvalgybos grupių rengimo centrai, kurie, galbūt, rengs teroro išpuolius Rusijoje ir kitose šalyse.

Saugumo tarybos sekretorius taip pat sakė, kad JAV pastarosiomis dienomis į Ukrainą išsiuntė mažiausiai penkis karinius transportinius lėktuvus.

"Jie žodžiu pareiškia, kad nėra suinteresuoti kurstyti konfliktą, tačiau iš tikrųjų skiria lėšų Ukrainos kariuomenei apginkluoti, padidina laivų pajėgas Juodojoje jūroje ir planuoja keletą bendrų pratybų", — pridūrė jis.

Patruševas pabrėžė, kad JAV tiekia Ukrainai mirtinus ginklus, apmoko kariškius, "intensyvindama žvalgybinę veiklą Krymo kryptimi, naudodama lėktuvus ir radioelektronines priemones".

Saugumo tarybos sekretoriaus pareiškimai buvo pateikti prieš prasidedant plataus masto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinėms pratyboms netoli sienos su Krymu. Pagal legendą, sąlyginio priešo tankų dalinys, remiamas pėstininkų, bandė pralaužti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybos liniją. Norint tai neutralizuoti, į mūšį buvo įvestas tankų rezervas ir prieštankinė artilerija, įskaitant 100 mm patrankų "MT-12 Rapier" bateriją.

Tegai:
Krymas, Ukraina, Rusija