Lietuvos ginkluotosios pajėgos

Vis dar "grasina": Lietuva NATO pavadino "kertiniu saugumo garantu"

(atnaujinta 10:22 2021.03.30)
Maskva ne kartą pareiškė apie savo taikius ketinimus ir pabrėžė, kad neketina nieko pulti

VILNIUS, kovo 30 — Sputnik. Karinės "grėsmės" Lietuvai niekur neišnyko, pareiškė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Pareiškimas paskelbtas minint 17-ąsias Lietuvos narystės NATO metines. Rupšys pabrėžė, kad aljansas yra "kertinis Lietuvos saugumo garantas", kad atremtų išorines grėsmes.

Lietuvos kariuomenės vadas tvirtina, kad "kaimynystėje esančios Rusijos gynybos politikos dokumentai numato, o turimi kariniai pajėgumai leidžia vykdyti karinę veiklą, tiesiogiai ar netiesiogiai nukreiptą prieš mūsų šalį".

"NATO yra kertinis mūsų valstybės saugumo garantas, siekiant atremti išorines grėsmes. Lietuvos narystė Aljanse visų pirma yra šalies įsipareigojimas turėti sukomplektuotą, aukštos moralės ir parengties kariuomenę, gebančią savarankiškai ir kartu su sąjungininkais gintis nuo agresoriaus, kaip reglamentuoja Šiaurės Atlanto sutarties 3-as ir 5-as straipsniai. Lietuvos narystė NATO ir sąjungininkų karių dislokavimas mūsų šalies teritorijoje yra esminis priešo atgrasymo faktorius, o Lietuvos kariuomenė yra sudėtinė atgrasymo dalis", — pasakė Rupšys.

Taip pat kariuomenės vadas padėkojo NATO pajėgų integravimo vienetui, NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei, NATO oro policijos misijai bei Jungtinių Amerikos Valstijų kavalerijos batalionui, dislokuotiems Lietuvoje ir padedantiems užtikrinti Aljanso kolektyvinę gynybą.

Rusijos senatorius Aleksejus Puškovas
© Sputnik / Владимир Трефилов

Baltijos šalių valdžia reguliariai sudaro gynybos sutartis ir ragina didinti NATO karių buvimą regione, tai pateisindama didėjančia "Rusijos grėsme".

Tuo pačiu metu Maskva ne kartą pareiškė apie savo taikius ketinimus ir pabrėžė, kad neketina nieko pulti. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neketina nieko pulti, ir tiesiog naudojasi pretekstu dislokuoti daugiau technikos ir batalionų netoli Rusijos sienų.

Tegai:
NATO, Lietuva, Valdemaras Rupšys
Temos:
Lietuva — NATO dalis (181)
Dar šia tema
Puškovas įvertino NATO planus jėga reaguoti į "nekarinę agresiją"
Rusijos URM atsakė į NATO generalinio sekretoriaus žodžius apie agresyvų Rusijos elgesį
Žiniasklaida papasakojo apie "NATO susiskaldymą" po Baideno žodžių apie Putiną
Rusijos perspektyvus bombonešis galės nepastebimai įveikti NATO oro gynybos linijas
Gedimino pilis

Ekspertas: Rusijos diplomatų išsiuntimas Lietuvos padidins politinę riziką

(atnaujinta 15:39 2021.04.22)
Diplomatų skaičiaus ribojimas kenkia santykiams ir jų tobulinimo galimybėms ateityje, mano ekspertas Andrejus Kortunovas.

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Po to, kai Lietuvos valdžia paskelbė, kad kaip solidarumo su Čekija aktą svarsto galimybę išsiųsti Rusijos ambasados ​​Vilniuje darbuotojus iš respublikos. interviu Sputnik Lietuva Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius Andrejus Kortunovas teigė, kad ambasadų darbo nebus įmanoma pakeisti jokiomis virtualiomis sąveikos priemonėmis.

Katedros aikštė Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Turime prisiminti, kad Lietuva tradiciškai užima vieną kritiškiausių pozicijų Rusijos atžvilgiu tiek ES, tiek NATO. Todėl, jei, ko gero, tokia iniciatyva turėjo iš kažkur atsirasti, tai yra visiškai logiška, kad ji kilusi iš Lietuvos, o ne iš kitos Europos valstybės. Žinoma, Lietuvai tai yra dar viena priežastis priminti apie save, paskelbti savo griežtą kelią Maskvos atžvilgiu. Sakyti, kad santykiai nutrūks, būtų perdėta, net jei vertintume kraštutinį atvejį — ambasadų uždarymą — kad net ambasadų uždarymas nebūtinai turėtų sustabdyti dialogą. Kitas klausimas yra tas, kad dialogas, žinoma, bus sunkus. Ambasadose dirbantys diplomatai yra užsienio politikos pagalvėlės. Todėl žinoma, visiškai pakeisti ambasadą kažkokiomis virtualiomis ministerijų sąveikos formomis vargu ar pavyks", — pažymėjo ekspertas.

Pasak Kortunovo, ribojant diplomatų skaičių reikia sumažinti bendravimo ir santykių gerinimo būdų skaičių.

"Reikėtų nepamiršti, kad diplomatų skaičiaus sumažėjimas vienaip ar kitaip reiškia komunikacijos kanalų sumažėjimą, nes, žinoma, bendravimas su užsienio valstybės diplomatais padeda išsiaiškinti pozicijas, suprasti, kaip jie mąsto šioje situacijoje, kokios baimės, lūkesčiai, viltys ir pan. Ambasados ​​yra ne veltui. Jos atlieka svarbią funkciją, ir ši funkcija tam tikru požiūriu yra unikali. Taigi, žinoma, diplomatų skaičiaus ribojimas kenkia santykiams ir riboja galimybės juos patobulinti ateityje. Prieš 500 metų [italų mąstytojas ir politikas] Niccolo Machiavelli sakė, kad reikia "laikyti draugus arti, o priešus — dar arčiau". Tai yra, kai santykiai yra blogi, kai yra įtampa, ypač svarbu palaikyti ryšį. Žinoma, krizės metu ambasados ​​gali atlikti ypatingą ir svarbų vaidmenį. Ir kai iš jų atimamas šis vaidmuo, automatiškai padidėja politinė rizika ir atsiskleidžia eskalacijos spiralė, kurios, ko gero, niekam nereikia. Tik nepaisant visų problemų, niekas nenori rimtos akistatos nė vienoje sostinėje", — sakė ekspertas.

Lietuvos prezidentės patarėja Asta Skaisgiryte pareiškė, kad šiuo metu klausimas svarstomas su "diplomatiniais sąjungininkais", o Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda esą visiškai palaiko Čekiją.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babis balandžio 17-osios vakarą sakė, kad šalies valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas dėl dalyvavimo sprogime šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais. Praha nusprendė išsiųsti 18 Rusijos diplomatų, o Čekijos policija paskelbė, kad ieško Rusijos piliečių Aleksandro Petrovo ir Ruslano Boširovo.

Tegai:
Rusija, Lietuva
Prezidentas Gitanas Nausėda su kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu bei NATO ir JAV karinių vienetų vadais

Nausėda: sąveikumas tarp NATO ir JAV dalinių Lietuvoje pasiekė integruotos veiklos piką

(atnaujinta 16:54 2021.04.22)
Prezidentas pažymėjo, jog NATO ir JAV yra pasiruošę laikytis įsipareigojimų ir užtikrinti Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumą

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Ketvirtadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu bei NATO ir JAV karinių vienetų vadais, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba. 

Президент Литвы Гитанас Науседа на встрече с военными
© Photo : LRP
Prezidentas Gitanas Nausėda su kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu bei NATO ir JAV karinių vienetų vadais

Šalys aptarė NATO misijų tikslus ir rezultatus, sąveiką su Lietuvos kariuomene, civiliais ir kitomis užsienio misijų grupėmis Baltijos šalių regione.

"NATO sąjungininkų pajėgos ir JAV karinių misijų veikla Lietuvoje bei Baltijos šalių regione yra mūsų saugumo garantas. Efektyvus atgrasymas ypač svarbus, kai prie Ukrainos rytinės sienos Rusija telkia beprecedenčio dydžio karines pajėgas ir tęsia provokacijas", — pareiškė šalies vadovas.

Prezidentas pridūrė, kad NATO ir JAV veikla Lietuvoje siunčia aiškią žinią "nedraugiškoms" valstybėms, jog sąjungininkai yra pasiruošę laikytis įsipareigojimų ir užtikrinti Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumą. 

Nausėda pabrėžė, kad NATO ir JAV karinių vienetų veikla demonstruoja "išskirtinį solidarumą, atsidavimą ir palaikymą" Baltijos šalių regionui. 

"Sąveikumas tarp NATO sąjungininkų ir JAV dalinių Lietuvoje bei Lietuvos kariuomenės yra ypač sklandus ir jau bene pasiekęs integruotos veiklos piką", — pabrėžė prezidentas.

Susitikime kalbėta apie dalinių organizaciją Lietuvoje, artimiausias pratybas, mokymus ir vykdomas užduotis tiek ore, tiek ant žemės.

Padėtis Donbase paaštrėjo šių metų vasarį. Nepripažintų respublikų apšaudymai iš "Minsk II" protokolu uždraustų ginklų padažnėjo. Balandį dėl Ukrainos bepiločio orlaivio puolimo nepripažintoje Donecko Liaudies Respublikoje žuvo vaikas.

Президент Литвы Гитанас Науседа на встрече с военными
© Photo : LRP
Prezidentas Gitanas Nausėda su kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu bei NATO ir JAV karinių vienetų vadais

Kovo mėnesį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Ruslanas Chomčakas pareiškė, kad Ukrainos armijos puolimo Donbase scenarijus yra įmanomas. Jis apkaltino Rusiją kariuomenės didinimu netoli sienos su Ukraina.

Rusija ne kartą pabrėžė, kad nedalyvauja Ukrainos vidaus konflikte ir nėra Minsko susitarimų subjektas. Tuo pat metu Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas pareiškė, kad Maskva bus priversta apsaugoti Donbaso gyventojus, jei Ukrainos saugumo pajėgos pradės masinį išpuolį prieš regiono gyventojus.

Tegai:
JAV, Gitanas Nausėda, NATO
Dar šia tema
Čekija paragino NATO paskelbti bendrą pareiškimą dėl Rusijos
NATO žvalgai vis dažniau skraido prie Rusijos sienų. Kam jiems Kamčiatka ir Donbasas?
NATO viršūnių susitikime Briuselyje bus aptarta "Rusijos grėsmė"
NATO paskelbė apie Rusijos orlaivių perėmimą virš Baltijos jūros
Marso atmosferos tyrimas

Marsaeigis "Perseverance" sugebėjo gauti deguonies Marso atmosferos

(atnaujinta 16:18 2021.04.22)
Misija "Marsas 2020" su marsaeigiu "Perseverance" buvo paleista iš Žemės praėjusių metų liepą, o vasarį ji sėkmingai nusileido Marse

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Marsaeigiui "Perseverance" pirmą kartą pavyko išgauti deguonį iš Marso atmosferos, sakoma NASA pranešime.

Anot pranešimo, bandymas vyko balandžio 20 dieną, deguonis buvo gautas eksperimentinio aparato "Moxie" dėka.

Tokie prietaisai vieną dieną gali suteikti deguonies astronautams, pranešė NASA.

Misija "Marsas 2020" su marsaeigiu "Perseverance"  buvo paleista iš Žemės praėjusių metų liepą, o vasarį ji sėkmingai nusileido Marse.

Penktasis NASA istorijoje marsaeigis aprūpintas septyniais moksliniais instrumentais Raudonosios planetos struktūrai ir geologijai tirti. Pagrindinis uždavinys bus surinkti Marso dirvožemio mėginius, kuriuos ateityje tikimasi pristatyti į Žemę.

Marsaeigis "Perseverance" - eksperimentinis prietaisas deguoniui gauti iš Marso atmosferos, taip pat "kosminis sraigtasparnis", kuris pirmą kartą turi skraidyti kitoje planetoje.

Tegai:
Marsas