Gabrielius Landsbergis

Lietuva paragino Slovėniją remti ES politiką santykiuose su Rusija

(atnaujinta 20:39 2021.03.30)
Susitikimo metu buvo aptartos dvišalių santykių perspektyvos, koronaviruso abiejose šalyse ir Europos Sąjungoje (ES) situacija, padėtis Baltarusijoje, Rusijoje, situacija dėl BelAE, taip pat Trijų jūrų iniciatyvos vystymosi perspektyvos

VILNIUS, kovo 30 — Sputnik. Pirmadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su Slovėnijos ambasadore Lietuvai Božena Forštnarič-Boroje, praneša Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Pažymima, kad susitikimo metu buvo aptartos dvišalių santykių perspektyvos, koronaviruso abiejose šalyse ir Europos Sąjungoje (ES) situacija, padėtis Baltarusijoje, Rusijoje, abiejų šalių ir ES santykiai su Kinija 17+1 formato kontekste, situacija dėl Astravo atominės elektrinės, aptartos Trijų jūrų iniciatyvos vystymosi perspektyvos.

Susitikimo metu ambasadorė Forštnarič-Boroje pristatė Slovėnijos pirmininkavimo ES Tarybai šių metų antrajame pusmetyje galimus prioritetus, kurie galutinai turėtų būti patvirtinti birželio mėnesį.

Tuo pačiu Landsbergis atkreipė dėmesį į tai, kad Slovėnijos pirmininkavimo metu vyks Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, kuriame tikimasi patvirtinti kuo ambicingesnę Bendrąją deklaraciją, maksimaliai atspindėsiančią ilgalaikę šio formato darbotvarkę.

"Lietuva tikisi fizinio, gyvo, pilno formato viršūnių susitikimo. Tikimės ES Tarybai pirmininkausiančios Slovėnijos dėmesio ir palaikymo rezultatyvaus Rytų partnerystės viršūnių susitikimo surengimui", — sakė jis.

Kalbėdamas apie Kiniją, ministras Landsbergis pakvietė Slovėniją apsvarstyti 27+1 formato, pabrėžiančio 27 ES valstybių narių vieningumą, bendraujant su Kinija, idėją. Šis formatas leistų sustiprinti santykių su Kinija koordinavimą bendrijoje.

Taip pat, aptariant padėti Baltarusijoje, Landsbergis pabrėžė būtinybę ir toliau palaikyti režimui besipriešinančią pilietinę visuomenę, siekiančią laisvų ir sąžiningų rinkimų bei demokratinių permainų šalies valdyme.

"ES turi tęsti pozityvios, apčiuopiamą naudą Baltarusijos žmonėms teikiančios,  darbotvarkės kūrimą. Raginame kaip įmanoma greičiau paskelbti ES Ekonominės paramos planą demokratinei Baltarusijai", — sakė jis ir pridūrė, kad šie metai taip pat labai svarbūs Rusijai.

"Artėjant rinkimams į Dūmą, įtampa šalyje didėja, Kremlius nesijaučia užtikrintai, opozicionierių persekiojimo mąstai auga. Turime išlaikyti vertybėmis grįstą ES politiką Rusijos atžvilgiu, toliau tęsti palaikymą pilietinei visuomenei ir žmogaus teisių gynėjams", — sakė jis.

Susitikime pasidžiaugta Lietuvos ir Slovėnijos dvišalių diplomatinių santykių, kurių užmezgimo trisdešimtmetis bus minimas šiais metais, stiprėjimu. Sutarta toliau vystyti bendradarbiavimą abiem šalims svarbiose srityse. 

Tegai:
dvišaliai santykiai, santykiai, Lietuva, Slovėnija
Viena, archyvinė nuotrauka

Austrija pasisakė prieš antirusiškas sankcijas

(atnaujinta 19:43 2021.04.19)
Pasak Austrijos užsienio reikalų ministro, šiuo metu reikia susitelkti į eskalavimo palengvinimą ir dialogo atnaujinimą

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Viena mano, kad būtina sutelkti dėmesį į dialogą su Maskva ir atsisakyti tolesnių sankcijų įvedimo, rašo laikraštis "Welt", remdamasis Austrijos užsienio reikalų ministru Aleksandru Schallenbergu.

"Šiuo metu turime susitelkti į eskalavimo palengvinimą ir dialogo atnaujinimą", — cituojama ministro leidinyje.

Schallenbergas ragino šiuo tikslu naudoti visus esamus dialogų ir specializuotų organizacijų formatus, tokius kaip trišalė kontaktinė grupė, Normandijos formatas ir ESBO. Kartu jis išreiškė susirūpinimą dėl „paliaubų režimo pažeidimo kontakto linijoje".

"Kad Putinas galėtų dalyvauti tiesioginiame dialoge su Merkel, Makronu ir Zelenskiu vadinamojo "Normandijos formato" rėmuose, pirmiausia reikia atsisakyti tolesnių sankcijų Rusijai įvedimo", — austrė ministras citavo leidinio žodžius.

Europos Sąjungos valstybių narių užsienio reikalų ministrai neoficialioje vaizdo konferencijoje pirmadienį aptarė krizę Ukrainoje, Čekijos Respublikos kaltinimus Rusijai dėl sprogimų 2014 metais ir kitas temas.

Tegai:
Rusija, Austrija
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai
Balsavimas, archyvinė nuotrauka

Tiesioginiai mero rinkimai Lietuvoje paskelbti prieštaraujantys Konstitucijai

(atnaujinta 16:36 2021.04.19)
Tuo tarpu Seimo pirmininkė pareiškė, kad pati tokių rinkimų idėja nėra klaidinga, todėl reikėtų susitarti dėl atitinkamos pataisos

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja respublikos Konstitucijai. Tai nurodyta teismo sprendime.

Tiesioginiai Lietuvos mero rinkimai buvo įvesti 2015 metais. Savivaldybių vadovai jau buvo tiesiogiai renkami du kartus. Anksčiau juos rinkdavo savivaldybių tarybos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad Konstitucinio Teismo sprendimas nenustebino. Tačiau ji abejoja, ar pati tiesioginių mero rinkimų idėja yra klaidinga.

Parlamento vadovė nurodė, kad tiesioginius rinkimus palaiko iki 80 procentų gyventojų, o aktyvumas padidėjo.

"Taigi, visuomenės valia aiški – žmonėms reikia galimybės patiems rinkti savo rajono ar miesto vadovą",— Facebook rašo Seimo pirmininkė.

Tuo pačiu Čmilytė-Nielsen pažymi, kad yra keletas "niuansų". Visų pirma, savivalda gali virsti uždara "kunigaikštyste".

"Daug diskusijų kelia ir merų įgaliojimai, jų santykis su taryba. Kuris, merui neturint daugumos, tampa labai sudėtingas ir dėl to labiausiai kenčia tos savivaldybės gyventojai", — sakė ji.

Seimo pirmininkė kviečia visas politines jėgas aptarti šį klausimą ir susitarti dėl Lietuvos Konstitucijos pataisos.

"Liberalų sąjūdis visuomet nuosekliai palaikė tiesioginių mero rinkimų idėją, tačiau raginome šį procesą įtvirtinti keičiant Konstituciją ir darant sisteminius pakeitimus, siekiant efektyviausio savivaldybių valdymo modelio", — apibendrino ji.

Savo ruožtu "šešėlinis ministras pirmininkas", opozicinės partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" lyderis Ramūnas Karbauskis sakė, kad "valstiečiai" palaiko tiesioginių mero rinkimų idėją ir pasisako už jų įteisinimą, kad tiesioginiai merų rinkimai būtų įteisinti Konstitucijai neprieštaraujančius būdu – juos apibrėžiant pačiame Konstitucijos tekste.

Pasak Karbauskio, gebėjimas išsirinkti sau merą padidina ir pasitikėjimą vietos valdžia, didėja ir merų atsakomybė gyventojams.

"Merai puikiai supranta, kad nerasdami sutarimo su žmonėmis, nedėdami pastangų, jie kitą kartą tiesiog nebus, nepriklausomai nuo to, kokia partinė konjunktūra susiklostys savivaldybės taryboje. Tai skatina atsakingesnį merų elgesį, jų atskaitomybę visuomenei", — pareiškė jis.

LVŽS lyderis pažymėjo, kad 2014 metais, Kai buvo priimtas sprendimas dėl tiesioginių mero rinkimų, jį palaikė maždaug du trečdaliai Lietuvos gyventojų.

"Žmonės ir šiandien vertina galimybę tiesiogiai rinkti merus. Dalyvaudami tiesioginiuose mero rinkimuose žmonės pajuto, kad jų balsas yra girdimas, kad jie, pasirinkdami merą su viena ar kita rinkimų programa, gali daryti įtaką konkretiems sprendimams jų gyvenamojoje vietovėje. Ši teisė žmonėms turėtų būti užtikrinta", sako Karbauskis.

 Ženklus naikinti tiesioginius merų rinkimus stebime jau kurį laiką, tad neabejoju, kad konservatoriai bandys pasinaudoti šiuo Teismo sprendimu. Tačiau tikimės palaikymo iš kitų opozicinių frakcijų ir netgi dalies valdančiųjų, juo labiau, kad liberalus atstovaujantis Vilniaus meras ne kartą yra išreiškęs savo paramą tiesioginiams merų rinkimams", – nurodo politikas.

Tegai:
rinkimai
Vilnius

Lietuviai perspėjami apie paskiepytus "tyliuosius COVID-19 nešiotojus"

(atnaujinta 10:37 2021.04.20)
Koronavirusas gali daugintis kvėpavimo takuose, nors pats nešiotojas nejaus jokių simptomų dėl vakcinos

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija priminė, kad paskiepyti žmonės vis tiek gali būti koronaviruso nešiotojai ir užkrėsti kitus.

Vakcinos nuo COVID-19 apsaugo nuo simptomų, sunkios ligos eigos bei mirties, tačiau paskiepyti žmonės gali užsikrėsti ir patys, nejausdami jokių infekcijos požymių, kurį laiką būti tyliais viruso nešiotojais ir platinti virusą kitiems asmenims.

Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad vakcina padeda imuninei sistemai atpažinti koronavirusą ir jį sunaikinti. Tačiau vakcina gali nesukelti pakankamai efektyvaus gleivinių imuninio atsako. Dėl to, virusui patekus į kvėpavimo takus, jis kurį laiką gali juose daugintis bei būti platinamas ir kelti pavojų aplinkiniams. 

Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas, biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga pabrėžė, kad paskiepytiems žmonėms išlieka tikimybė užsikrėsti COVID-19 ir trumpą laiką platinti virusą.

"Todėl net ir paskiepytiems žmonėms, ypač bendraujant su didesnės rizikos neskiepytais asmenimis, reikia laikytis apsaugos priemonių, dėvėti veido kaukes", — paragino jis.

Gydytojo teigimu, vakcinacijos efektą visuomenė pajus tuomet, kai bus paskiepyta didžioji dalis gyventojų. Strioga paaiškino, kad kai bus vakcinuota didžioji dalis visuomenės ir įgytas platesnis imunitetas, išliekanti rizika užsikrėsti besimptome forma ir trumpai platinti virusą turės vis mažesnį poveikį visuomenei.

"Tačiau šiai dienai, kai vakcinuota mažiau nei penktadalis gyventojų, net ir vakcinuoti žmonės turėtų laikytis visų atsargumo priemonių, kad galimai neužkrėstų tų, kurie yra imlūs ir neturi imuninės apsaugos", — perspėjo gydytojas.

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad pilnai paskiepytiems asmenims yra taikomos testavimosi ir izoliacijos išimtys atvykstant iš užsienio, taip pat Nacionalinio visuomenės sveikatos centro sprendimu gali būti netaikoma izoliacija po didelės rizikos sąlyčio su sergančiuoju COVID-19 liga.

Vis dėlto, paskiepytiems asmenims galioja visi kiti karantino reikalavimai, tarp jų ir dėl kaukių dėvėjimo, atstumo laikymosi, rankų higienos ir kt.

Naujausiais duomenimis, per visą pandemijos laikotarpį Lietuvoje buvo užfiksuota daugiau nei 235,3 tūkstančio COVID-19 atvejų, nuo infekcijos mirė 3 785 žmonės.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vakcina, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje