Teismas, archyvinė nuotrauka

Panevėžio teismas pratęsė Venckienei laikiną nuosavybės teisių apribojimą

(atnaujinta 15:58 2021.03.31)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigus Neringai Venckienei yra taikomas jau metus

VILNIUS, kovo 31 — Sputnik. Panevėžio apygardos teismas trims mėnesiams — iki birželio 30 dienos — pratęsė laikiną nuosavybės teisės apribojimą buvusios teisėjos ir Lietuvos Seimo deputatės Neringos Venckienės piniginėms lėšoms, esančioms teismo depozitinėje sąskaitoje. Apie tai praneša teismo spaudos tarnyba.

Kalbama apie 2 431,97 euro sumą. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į šiuos pinigus Venckienei yra taikomas nuo 2020 metų kovo 30 dienos. 

"Šioje baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pateikę visi keturi nukentėjusieji. Visi jie savo ieškinius palaikė ir prašė juos priteisti iš kaltinamosios N. Venckienės. Kadangi neturtinė žala nukentėjusiesiems šiuo metu nėra atlyginta, teismo manymu, yra būtina imtis visų įmanomų įstatyme numatytų priemonių civiliniams ieškiniams užtikrinti", — teigiama pranešime. Teismas pažymėjo, kad netaikant šios procesinės prievartos priemonės, neturtinės žalos, jei tokia būtų priteista, atlyginimas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas. 

Venckienės byla

Venckienė byloje yra kaltinama dėl keturių nusikalstamų veikų: trukdymo antstolio veiklai, pasipriešinimo valstybės tarnautojui, smūgių sudavimo arba nežymaus sveikatos sutrikdymo, teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo.

Byla buvo pradėta po to, kai Venckienė pasipriešino policijai, kuomet teisėsaugos pareigūnai šturmavo jos namus ir prievarta pasiėmė jos dukterėčią Deimantę Kedytę, kuri tapo pedofilų auka. Teismas pareikalavo, kad vaikas būtų paimtas iš tetos ir atiduotas Laimutei Stankūnaitei, mergaitės motinai, kuri buvo įtariama tuo, kad pati atidavė dukrą seksualiniam išnaudojimui. Apie tolimesnį merginos likimą nieko nežinoma.

2013 metais Venckienė kartu su sūnumi Karoliu pabėgo į JAV. Po penkerių metų Amerikos valdžia Lietuvos vadovybės prašymu ją areštavo ir išsiuntė į kalėjimą Čikagoje. Vėliau ji buvo grąžinta į tėvynę.

Buvusi teisėja pažymėjo, kad per dešimt metų Lietuvos valdžia nepateikė realių jos kaltės įrodymų, o Lietuvos prokurorai nuo pat pradžių stengėsi užglaistyti pedofilijos skandalą.

Tegai:
Neringa Venckienė
Temos:
Su pedofilais kovojusios Neringos Venckienės byla (63)
Dar šia tema
Teismas uždraudė Venckui pasimatyti su savo pussesere
Venckienė pakomentavo žmogaus sulaikymą prie Prezidentūros
Teismas atsisakė apklausti Venckienės dukterėčią
Venckienės sūnus paaiškino, kodėl jam neleidžiama pasimatyti su pussesere
Vilnius

Ekspertas: jei JAV pasiūlys Lietuvai užpilti pasienį sieros rūgštimi ji tai padarys

(atnaujinta 18:02 2021.04.22)
Vašingtono veiksmai Minsko atžvilgiu šiuo metu atstumia net tuos, kurie norėjo užmegzti abipusiai naudingus santykius, mano ekspertas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Tarptautinės teisės požiūriu situacija su Amerikos ambasadorės Baltarusijoje akreditavimu Vilniuje yra tiesiog neįmanoma, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Baltistikos asociacijos prezidentas, ekonomikos daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija sureagavo į Lietuvos pareiškimą apie galimą Baltarusijos vizos neturinčios JAV ambasadorės Baltarusijoje Džulės Fišer (Julie Fisher) akreditavimą Baltijos šalyje.

Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas pareiškė, kad Lietuvos vyriausybė gavo JAV kreipimąsi su prašymu akredituoti ambasadorę Lietuvoje. Rengiamas oficialus atsakymas. Adomėnas pareiškė, kad toks prašymas "nepaprastai džiugina".

Tuo tarpu Baltarusijos URM spaudos tarnyba teigė, kad jie neturi oficialios informacijos šiuo klausimu.

Baltarusijai neaišku, apie kokią akreditaciją gali būti kalbama, nes jei tai ambasadoriaus akreditacija Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, tai Baltijos šalyje bus du ambasadoriai iš JAV, kurie atstovaus Vašingtono interesams.

"Lietuvos noras tapti Baltarusijos opozicijos, įskaitant opoziciją, kuri sąmoningai naudoja nekonstitucinius kovos dėl valdžios metodus, dislokavimo centru — gerai žinoma situacija. Kalbant apie JAV ambasadorės Baltarusijoje akreditavimą Vilniuje, Tarptautinės teisės požiūriu tokia formuluotė yra neįmanoma. Tai blogiau nei "paistalai" ar "skritulio kvadratūra". Nes tam tikra ponia, kurią JAV valstybės departamentas rekomenduoja kaip ambasadorę, tamba ambasadore tik jai pateikus įgaliojamų raštus Baltarusijos Respublikos prezidentui. Tik jam priėmus šiuos įgaliojimų raštus, pradedama vertinti ambasadoriaus veikla. Iki to tai yra nesuprantamo statuso diplomatinis darbuotojas", — paaiškino ekspertas.

Pasak Meževičiaus, Lietuvos pusė palaikys bet kokį JAV pasiūlymą dėl Baltarusijos, nors dėl Amerikos pusės veiksmų Minske atstumiami net tie, kurie iš pradžių norėjo palaikyti abipusiai naudingus santykius.

"Gausis taip, kad Lietuvoje bus du Amerikos ambasadoriai, bet vienas logiško ir absoliučiai suprantamo statuso, kurio raštus priėmė Lietuvos prezidentas, o antrasis be įgaliojimų, tai nei ambasadorius, tai Valstybės departamento darbuotojas, turintis neaiškius įgaliojimus. Pagal tradicinę logiką JAV nieko nesitikės, nes tam paaiškinimo nėra. Tačiau šiuolaikinėje logikoje tai dar vienas konfrontacijos elementas, kuris galiausiai veiks prieš JAV. Jei JAV pasiūlys iškasti kanalą palei Lietuvos ir Baltarusijos pasienį ir užlieti jį sieros rūgštimi — Vilnius greitai tai padarys ir dar be kompromisų. Dar visai neseniai Baltarusijos URM buvo nemažai žmonių, kurie pasisakė už abipusiai naudingų dvišalių ryšių plėtrą su JAV. Bet toks chamiškumas ir godumas atbaido ne tik oponentus, bet net ir JAV šalininkus Minske. Taip, kad jei amerikiečiai norėjo to pasiekti, skaitysime, kad pasiekė", — sakė ekspertas.

Anksčiau Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Vladimiras Makėjus pareiškė, kad Minskas yra pasirengęs priimti JAV ambasadorę, tačiau nori turėti aiškią ir suprantamą tolesnio bendravimo visose srityse su Amerikos partneriais perspektyvą. Anot jo, stebina tai, kad paskirta ambasadorė, kelis kartus lankydamasi Vilniuje, Varšuvoje ir kai kuriose kitose šalyse, skelbia tam tikrus pareiškimus, o mūsų partneriai nepateikia aiškaus atsakymo apie tai, "kokiu statusu ponia ambasadorė ketina atvykti į Baltarusiją".

Padėtis Baltarusijoje

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka (VRK duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų), šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad laimėjo Svetlana Tichanovskaja, ir reikalauja derybų dėl valdžios perdavimo ir naujų rinkimų. Buvusi kandidatė netrukus po rinkimų išvyko į Lietuvą, kur iš anksto buvo išvežti jos vaikai.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Baltarusijos generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl raginimų perimti valdžią, Tichanovskaja yra jos figūrantė ir yra įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje. Be to, ji buvo įtraukta į asmenų ir organizacijų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje, sąrašą.

Kaip pareiškė Baltarusijos valdžia, Lietuva, Lenkija ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando valdyti opoziciją. Taip pat apie aktyvų neigiamą Vilniaus kišimąsi į kaimyninės šalies reikalus pareiškė Rusijos valdžia.

Tegai:
Baltarusija, JAV, Lietuva
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
Žiniasklaida papasakojo, ką Trampas gali paskirti ambasadoriumi Baltarusijoje
Tichanovskaja su JAV ambasadore Minske aptarė sankcijas Baltarusijai
Gedimino pilis

Ekspertas: Rusijos diplomatų išsiuntimas Lietuvos padidins politinę riziką

(atnaujinta 15:39 2021.04.22)
Diplomatų skaičiaus ribojimas kenkia santykiams ir jų tobulinimo galimybėms ateityje, mano ekspertas Andrejus Kortunovas.

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Po to, kai Lietuvos valdžia paskelbė, kad kaip solidarumo su Čekija aktą svarsto galimybę išsiųsti Rusijos ambasados ​​Vilniuje darbuotojus iš respublikos. interviu Sputnik Lietuva Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius Andrejus Kortunovas teigė, kad ambasadų darbo nebus įmanoma pakeisti jokiomis virtualiomis sąveikos priemonėmis.

Katedros aikštė Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Turime prisiminti, kad Lietuva tradiciškai užima vieną kritiškiausių pozicijų Rusijos atžvilgiu tiek ES, tiek NATO. Todėl, jei, ko gero, tokia iniciatyva turėjo iš kažkur atsirasti, tai yra visiškai logiška, kad ji kilusi iš Lietuvos, o ne iš kitos Europos valstybės. Žinoma, Lietuvai tai yra dar viena priežastis priminti apie save, paskelbti savo griežtą kelią Maskvos atžvilgiu. Sakyti, kad santykiai nutrūks, būtų perdėta, net jei vertintume kraštutinį atvejį — ambasadų uždarymą — kad net ambasadų uždarymas nebūtinai turėtų sustabdyti dialogą. Kitas klausimas yra tas, kad dialogas, žinoma, bus sunkus. Ambasadose dirbantys diplomatai yra užsienio politikos pagalvėlės. Todėl žinoma, visiškai pakeisti ambasadą kažkokiomis virtualiomis ministerijų sąveikos formomis vargu ar pavyks", — pažymėjo ekspertas.

Pasak Kortunovo, ribojant diplomatų skaičių reikia sumažinti bendravimo ir santykių gerinimo būdų skaičių.

"Reikėtų nepamiršti, kad diplomatų skaičiaus sumažėjimas vienaip ar kitaip reiškia komunikacijos kanalų sumažėjimą, nes, žinoma, bendravimas su užsienio valstybės diplomatais padeda išsiaiškinti pozicijas, suprasti, kaip jie mąsto šioje situacijoje, kokios baimės, lūkesčiai, viltys ir pan. Ambasados ​​yra ne veltui. Jos atlieka svarbią funkciją, ir ši funkcija tam tikru požiūriu yra unikali. Taigi, žinoma, diplomatų skaičiaus ribojimas kenkia santykiams ir riboja galimybės juos patobulinti ateityje. Prieš 500 metų [italų mąstytojas ir politikas] Niccolo Machiavelli sakė, kad reikia "laikyti draugus arti, o priešus — dar arčiau". Tai yra, kai santykiai yra blogi, kai yra įtampa, ypač svarbu palaikyti ryšį. Žinoma, krizės metu ambasados ​​gali atlikti ypatingą ir svarbų vaidmenį. Ir kai iš jų atimamas šis vaidmuo, automatiškai padidėja politinė rizika ir atsiskleidžia eskalacijos spiralė, kurios, ko gero, niekam nereikia. Tik nepaisant visų problemų, niekas nenori rimtos akistatos nė vienoje sostinėje", — sakė ekspertas.

Lietuvos prezidentės patarėja Asta Skaisgiryte pareiškė, kad šiuo metu klausimas svarstomas su "diplomatiniais sąjungininkais", o Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda esą visiškai palaiko Čekiją.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babis balandžio 17-osios vakarą sakė, kad šalies valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas dėl dalyvavimo sprogime šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais. Praha nusprendė išsiųsti 18 Rusijos diplomatų, o Čekijos policija paskelbė, kad ieško Rusijos piliečių Aleksandro Petrovo ir Ruslano Boširovo.

Tegai:
Rusija, Lietuva
Litexpo

Kitą savaitę Vilniuje atidaromas vakcinacijos centras "Litexpo"

(atnaujinta 16:07 2021.04.22)
Pasak miesto mero Remigijaus Šimašiaus, jei prireiks, Vilnius pasiryžęs skiepyti ne tik vilniečius, bet ir aplinkinių regionų gyventojus, kur vakcinavimas stringa

VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. Nuo kitos savaitės Vilnius išplės vakcinacijos bazę, parodų ir kongresų centre "Litexpo" atidarydamas dar vieną masinės vakcinacijos nuo COVID-19 centrą, rašo Vilniaus miesto savivaldybės spaudos tarnyba.

Toliau dirbant ir dar dviem masinei vakcinacijai skirtiems centrams savivaldybėje ir Žirmūnų neformaliojo ugdymo centre, kitos ambulatorines sveikatos paslaugas teikiančios sostinės įstaigos galės koncentruotis į anksčiau paskiepytųjų revakcinaciją ir sunkiai judančių pacientų skiepijimą namuose.

"Jei reikės, Vilnius pasiryžęs skiepyti ne tik vilniečius, bet ir aplinkinių regionų gyventojus, kur vakcinavimas stringa", — sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

"Litexpo" didžiausioje salėje Nr. 5, veiks 50 vakcinavimo kabinų. Atvykusieji automobiliais bus iškart nukreipti į vakcinacijos centrui rezervuotą nemokamą parkingą, pasirinkusius viešąjį transportą autobusas atveš iki specialiai įrengtos stotelės. Tam ruošiami nauji maršrutai, vešiantys į vakcinacijos centrą iš kelių miesto vietų.

Pabrėžiama, kad iš parkingo į "Litexpo" teritoriją bus galima patekti tik likus 15 minučių iki skiepo, todėl gyventojai raginami neatvykti per anksti.

Numatoma, kad šis vakcinavimo centras dirbs nuo 10 iki 20 valandos, paslaugas jame teiks beveik visos miesto pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, tarp jų ir privačios klinikos.

Primenama, kad išsinuomoti šias patalpas miestui per mėnesį kainuoja apie 30 000 eurų. Miesto tarybai pritarus, patalpos išnuomotos 3-6 mėnesių terminui, su teise pratęsti jį antra tiek, jei to prireiktų dėl besitęsiančios COVID-19 pandemijos ir vakcinacijos. Patalpų paruošimas vakcinacijai kainuos apie 40 000 eurų.

Tegai:
koronavirusas, vakcinacija, Vilnius
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
Lietuvos valdžia įvertino naujos COVID-19 padermės atsiradimą
Čaplinskas įvardijo koronaviruso poveikį smegenims
EK nori paduoti "AstraZeneca" į teismą dėl vakcinų tiekimo problemų, praneša žiniasklaida