Teismo salė, archyvinė nuotrauka

Teismas sugriežtino Melio ir Ivanovo bausmes Sausio 13-osios byloje

(atnaujinta 15:23 2021.03.31)
Iš viso Apeliacinis teismas pakeitė nuosprendžius 16 iš 67 nuteistų byloje, kuri buvo išnagrinėta prieš dvejus metus

VILNIUS, kovo 31 — Sputnik. Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė Rusijos kariuomenės atsargos karininko Jurijaus Melio ir buvusio kariškio Genadijaus Ivanovo, anksčiau nuteistų 1991 metų sausio 13-osios įvykių byloje, nuosprendžius.

Melio kalėjimo laikas buvo pratęstas dar trejiems metams. Atsižvelgiant į septynerius metus, kuriuos jis jau praleido kalėjime, jis turės kalėti 10 metų.

Melio laisvės atėmimo bausmė turėjo baigtis 2021 metų kovo 12 dieną, tačiau teismas nusprendė jam skirti 20 dienų areštą. Prokuratūra tokios priemonės būtinumą aiškina tuo, kad Melis yra užsienio pilietis ir, paleistas į laisvę, gali slapstytis, išvykti iš šalies ir taip išvengti galimo ilgesnio įkalinimo.

Anksčiau Ivanovas buvo nuteistas kalėti ketverius metus, tačiau teismas prailgino bausmę iki penkerių metų.

Teismas taip pat panaikino dešimt metų kalėjimo buvusiam TSRS gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui, nes jis mirė pernai.

Iš viso Apeliacinis teismas sugriežtino 16 iš 67 byloje nuteistų asmenų bausmes.

Taip pat patenkintas beveik 11 mln. eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo Lietuvos valstybei.

Nuosprendis Sausio 13-osios byloje buvo paskelbtas 2019 m. kovo mėn. Dėl šio teismo sprendimo buvo sulaukta 61 vieno apeliacinio skundo, juos pateikė 59 nuteistieji, prokurorai ir nukentėjusieji.

Galutinį nuosprendį ketinta paskelbti anksčiau, tačiau dėl didelės bylos apimties jis buvo atidėtas iki šių metų kovo 31 dienos.

1991 metų sausio 13-osios byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Lietuvos prokuratūra teigė, kad žudynes įvykdė sovietų kareiviai, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Tuo pat metu prokuratūra reikalavo griežtų bausmių kaltinamiesiems.

2019 metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Sausio 13-osios byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai.

Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti kalėti septynerius ir ketverius metus atitinkamai. Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.

Maskva laiko šį nuosprendį neteisėtu, pažymėdama, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo

2020 metų gruodžio mėnesį Rusijos tyrimų komitetas už akių pateikė kaltinimus teisėjams iš Lietuvos, kurie paskelbė neteisingą nuosprendį daugiau nei 50 rusų dėl įvykių Vilniuje 1991 metais. Taip pat RF Tyrimų komitetas ėmėsi būtinų priemonių organizuoti tarptautinę kaltinamųjų paiešką.

Kaip paaiškino Tyrimų komitetas, sprendimo priėmimo metu Lietuvos teisėjai tikrai žinojo, kad įvykiai Vilniuje, kuriuose buvo kaltinami Rusijos Federacijos piliečiai, įvyko laikotarpiu, kai Lietuvos TSR nebuvo nepriklausoma valstybė, o priklausė TSRS. 1991 metų sausio mėnesio įvykių Vilniuje metu sovietų kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybinę pareigą ir elgėsi pagal TSRS įstatymus, pabrėžė komitetas.

Tegai:
Jurijus Melis, Sausio 13-oji, Lietuvos apeliacinis teismas
Temos:
Sausio 13-osios byla (129)
Dar šia tema
Lietuvos apeliacinis teismas atmetė Melio skundą dėl jam skirto arešto
Kaliningrado srities vadovas užstojo Lietuvoje nuteistą Melį
Rusijos Federacijos visuomenės rūmų narė: Rusija kovos už Lietuvoje nuteistą Melį iki galo
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė

Šimonytė pareiškė, kad informacijos apie COVID-19 reikia ir rusų kalba

Vizito metu Visagine vyriausybės vadovė pažymėjo, kad kai kurie tautinių mažumų atstovai gauna informaciją ne iš lietuviškų šaltinių

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažino, kad šalies tautinių mažumų atstovams trūksta informacijos apie koronavirusą jų gimtąja kalba, praneša "TASS".

Penktadienį vyriausybės vadovė lankėsi Nemenčinėje, Švenčionyje ir Visagine. Ji susitiko su merais, taip pat lankėsi vakcinacijos centruose ir nuotoliniu būdu bendravo su gydytojais, mokytojais ir policijos pareigūnais.

Būdama Visagine, Šimonytė pareiškė, kad reikia profesionalios informacijos rusų kalba apie vakcinacijos naudą su atsakymais į žmonėms kylančius klausimus. Ji pažymėjo, kad dalis tautinių mažumų atstovų informaciją gauna ne iš Lietuvos šaltinių.

"Pirmiausia, kalba eitų apie profesionalią informaciją rusų kalba, apie vakcinos naudą ir galbūt atsakymus į klausimus, kuriuos galbūt žmogus norėtų užduoti gydytojui. Tikrai stengiamės atsižvelgti į tai, kad dalis žmonių nebūtinai informaciją savo pasiima iš lietuviškų informacinių šaltinių. Kartais pasiima informaciją iš informacinių šaltinių kitomis kalbomis ir nebūtinai ta informacija būna patikima", — sakė ministras pirmininkas.

Šimonytė net kreipėsi į Visagino gyventojus rusų kalba. Ji paprašė jų vakcinuotis nuo COVID-19.

"Noriu pagirti, kad matome paskutinėmis dienomis suaktyvėjimą ir skiepijimo tempų, ir planų, veiksmų", — pareiškė ji.

Anot Šimonytės, skiepijimo tempai veikiausiai auga ir dėl visuomenės spaudimo kuo greičiau skiepytis. Vyriausybės vadovė tvirtino tikinti, kad susitikimai su savivaldybių atsotvais padės išspręsti su vakcinacijos procesais kylančias problemas.

Antrasis karantinas respublikoje įvestas nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 231 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Ingrida Šimonytė
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Sputnik V" yra veiksmingas ir gyvūnų vakcinacijai, pareiškė Gincburgas
Merkel pasiskiepijo "AstraZeneca" vakcina
PSO perspėjo apie artėjantį COVID-19 plitimo piką
Rusijos ir JAV vėliavos

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija: JAV sankcijos Rusijai neturės jokio poveikio

(atnaujinta 19:32 2021.04.16)
Minskas pasmerkė "tokį Vašingtono bendravimo stilių" ir pasisakė už "konstruktyvų ir abipusiškai pagarbų Rusijos ir Amerikos dialogą"

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Minskas palaiko konstruktyvų JAV ir Rusijos dialogą, nes tai daro didelę įtaką saugumui ir stabilumui regione, sakė oficialus Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolijus Glazas, praneša Sputnik Baltarusija.

Vašingtonas vakar paskelbė apie kito antirusiškų sankcijų paketo įvedimą. Savo ruožtu Rusija teigė, kad iš Maskvos bus "lemiamas atkirtis".

Tyčinis sabotažas

"Iš esmės mes tikime ir ne kartą apie tai esame sakę, kad sankcijos yra nenaudinga ir neproduktyvi priemonė.

Be to, iš tikrųjų tai yra sąmoningas sabotažas", — sakė jis.

Anot jo, sankcijos įvedamos remiantis "pagrįstu pretekstu", tačiau iš tikrųjų viskas nėra taip.

"Bet iš tikrųjų žala sąmoningai daroma įmonėms, piliečių gerovei, įskaitant tas šalis, kurios taiko sankcijas. Verslo kontaktai nutrūksta, kyla įtampa, didėja nestabilumas pasauliniu mastu ir panašiai", — aiškino Glazas.

Jokio efekto, tik žala

Užsienio reikalų ministerijos atstovas įsitikinęs, kad "tokie JAV žingsniai nesukels jokio kito efekto, išskyrus žalą, kaip kad įvyko praeityje".

Jis pabrėžė, kad Minskas priešinasi šiam "bendravimo" stiliui ir palaiko konstruktyvų bei abipusiškai pagarbų Rusijos ir Amerikos dialogą.

Pasak jo, tai yra svarbu, nes "šis procesas daro didelę įtaką saugumui ir stabilumui mūsų regione".

Jis ypač atkreipė dėmesį į tai, kad sankcijos Rusijos Federacijai yra "ženklas dar aktyvesniam bendradarbiavimo vystymuisi, pasikliaujant mūsų pačių jėgomis EES ir kitose integracijos asociacijose".

Tegai:
Baltarusija, Rusija, JAV
Vašingtonas

NI prognozuoja "milijonų amerikiečių" žūtį per susidūrimą su Rusija

(atnaujinta 18:38 2021.04.17)
Analitiko teigimu, klaidinga ar neteisinga JAV ir Rusijos ketinimų interpretacija "gali sukelti katastrofą"

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Vašingtonas susidurs su "didele strategine nesėkme", jei tiesiogiai susidurs su Maskva dėl padėties pietryčių Ukrainoje, rašė "Wikistrat" analitikas Gregas Lawsonas straipsnyje "The National interest".

Jo nuomone, klaidinga ar neteisinga JAV ir Rusijos ketinimų interpretacija "gali sukelti katastrofą".

"Rusija yra didžiulė atominė valstybė. Dabar ji yra vienintelė atominė valstybė, galinti per trumpą laiką nužudyti dešimtis milijonų amerikiečių. Tai reikia suvokti... Tai nėra perdėta", — sakė jis.

Straipsnio autorius mano, kad JAV gali pradėti atvirą konfrontaciją su Rusija, kai tai "gyvybiškai svarbu šaliai". Tačiau, analitiko teigimu, padėtis pietryčių Ukrainoje neatitinka šio reikalavimo. Be to, dėl konflikto su Maskva Vašingtonas ir jo sąjungininkai gali būti "pažeidžiami Pekino".

"Stodami į konfrontaciją su Rusija dėl Ukrainos, mes esame pažeidžiami Kinijos agresijos. Nardymas į Europą suteiks Kinijai puikią galimybę pasinaudoti mūsų išsiblaškymu", — sako autorius.

Jis taip pat vadina strateginės klaidos Ukrainos narystės NATO klausimo išsaugojimą, nes, pasak jo, tai sukėlė daug problemų santykiuose tarp Vakarų ir Rusijos.

Anksčiau Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis sakė, kad pokalbyje su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu jis aptarė padėties pablogėjimą šalies rytuose ir teigė, kad NATO yra vienintelis būdas užbaigti konfliktą Donbase. Jis išreiškė nuomonę, kad veiksmų plano dėl narystės aljanse pateikimas Ukrainai "bus tikras signalas Rusijai".

Zelenskis taip pat informavo Stoltenbergą apie Rusijos kariuomenės "traukimą" prie Ukrainos sienų ir jų pasirengimo puolamiems veiksmams didinimą. Ukrainos lyderis paragino NATO narius daugiau dėmesio skirti saugumo klausimams Juodojoje jūroje ir sustiprinti karinį buvimą Juodosios jūros regione.

Pokalbyje su RIA Novosti aljanso atstovas sakė, kad NATO vykdo "atvirų durų" politiką naujų narių priėmimo atžvilgiu, tačiau tikisi, kad Ukraina imsis vidaus reformų ir plėtos savo gynybą pagal standartus. aljanso. Be to, agentūros pašnekovas pabrėžė, kad "NATO tvirtai palaiko Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“. Be to, Šiaurės Atlanto aljansas yra susirūpinęs dėl "besitęsiančios Rusijos destabilizacijos Rytų Ukrainoje, įskaitant jos pastaruosius karinius veiksmus ir besitęsiančius paliaubų pažeidimus".

Rusija ne kartą pareiškė, kad nėra vidinio Ukrainos konflikto šalis, ir yra suinteresuota Kijeve įveikti politinę ir ekonominę krizę. Prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas taip pat pažymėjo, kad Rusija, nebūdama konflikto šalis, negali užtikrinti visapusiškos paliaubų Rytų Ukrainoje, tačiau naudojasi savo įtaka susitarimams įgyvendinti. Peskovas atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija perkelia karius savo suverenioje teritorijoje ir savo nuožiūra.

Tegai:
konfliktas, NATO, Ukraina, Rusija, JAV