Evelina Dobrovolska

Dobrovolska pareiškė, kad Lietuva imsis visų priemonių apsaugoti savo teisėjus nuo Rusijos

(atnaujinta 18:29 2021.03.31)
Trečiadienį Lietuvos apeliacinis teismas sugriežtino 16 Sausio 13-osios byloje nuteistų asmenų bausmes

VILNIUS, kovo 31 — Sputnik. Lietuvos apeliaciniam teismui paskelbus nuosprendį Sausio 13-osios byloje, Lietuva ir toliau sieks šio klausimo tarptautinio viešumo ir būtino mechanizmo sukūrimo, siekdama apsaugoti savo piliečius nuo trečiųjų valstybių persekiojimo. Apie tai pranešė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

"Lietuva imsis visų priemonių, kad apsaugotų savo teisėjus ir prokurorus nuo galimo politiškai motyvuoto Rusijos persekiojimo ir netoleruos užsienio valstybės sprendimų, jeigu šie prieštaraus teisingumo bei demokratinės teisinės valstybės principams. Visos Bendrijos pareiga yra ieškoti veiksmingų sprendimų saugant ES piliečius nuo neteisėto asmens sulaikymo ir galimos ekstradicijos veiksmų", — teigia teisingumo ministrė.

Europos Komisijos pažadą dar iki šių metų pabaigos rengiamose gairėse pasiūlyti bendrą požiūrį dėl trečiųjų šalių pateiktų galimai neteisėtų ar politiškai motyvuotų ekstradicijos prašymų, ministrė išgirdo šį mėnesį vykusio EP Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) bei Užsienio reikalų komitetų (AFET) susitikimo metu.  

Dobrovolska Sausio 13-osios bylos klausimą kėlė susitikime su ES Komisijos teisingumo komisaru D. Reynders bei kovo 11 d. vykusiame ES teisingumo ministrų susitikime. Taip pat pakvietė ES Taryboje pirmininkausiančios Portugalijos teisingumo ministrę Francisca Van Dunem šiam klausimui skirti deramą dėmesį ES tarybos darbotvarkėje. Paramą Lietuvomsiniciatyvoms jau yra išsakę Vokietijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos bei Prancūzijos atstovai. 

Pasak ministrės, Europos Komisijos pasiūlymai leis sukurti bendradarbiavimo ir pasikeitimo informacija mechanizmą visos Bendrijos piliečių saugumui užtikrinti.

Sausio 13-osios byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti

Sausio 13-osios byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai.

Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Iš pradžiu jie buvo nuteisti kalėti septynerius ir ketverius metus atitinkamai, tačiau kovo 31 dieną Lietuvos apeliacinis teismas sugriežtino jų bausmes. Melio kalėjimo laikas buvo pratęstas dar trejiems metams, iki 10 metų, Ivanovui teismas prailgino bausmę iki penkerių metų. 

Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Рамиль Ситдиков

Iš viso Apeliacinis teismas sugriežtino 16 iš 67 byloje nuteistų asmenų bausmes. Taip pat patenkintas beveik 11 mln. eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo Lietuvos valstybei.

Maskva laiko Lietuvos nuosprendį neteisėtu, pažymėdama, kad teismų posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo.

2018 metais Rusijos Federacijos Tyrimų komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Sausio 13-osios bylą tyrusių prokurorų atžvilgiu, 2019 metų balandį — šios bylos nagrinėjimą vykdžiusiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams, o 2020 metų pabaigoje viešai paskelbta, kad šiems teisėjams už akių yra pareiškiami įtarimai ir skelbiama jų tarptautinė paieška.

Tegai:
Rusija, Evelina Dobrovolska
Temos:
Sausio 13-osios byla (129)
Dar šia tema
Ekspertė: Lietuva bando daryti politinį spaudimą Rusijai Sausio 13-osios byloje
EP palaikė Lietuvos poziciją sausio 13-osios bylos teisėjų klausimu
Lietuvos žiniasklaidos mikrofonai Seime

Žurnalistai Lietuvoje gavo nemokamą prieigą prie duomenų valstybės registrų

(atnaujinta 11:15 2021.04.18)
Už pokyčius balsavo 103 parlamentarai, prieš buvo tik vienas žmogus, o trys deputatai susilaikė

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Lietuvos Seimas priėmė Visuomenės informavimo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, leidžiančias žurnalistams nemokamai gauti duomenis iš registrų ar valstybės informacinių sistemų, praneša Seimo kanceliarijos spaudos tarnyba.

Pakeitimai įsigalios nuo šių metų liepos 1 d. Jie leis užtikrinti visuomenės atvirumą ir teisę gauti teisingą, tikslią ir nešališką informaciją.

Naujoms nuostatoms pritarė 103 deputatai, prieš pasisakė tik vienas parlamentaras, susilaikė dar trys Seimo nariai.

Žurnalistai galės gauti nemokamus duomenis iš Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro ir Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos. Jie turės teisę gauti ne tik aktualius, bet ir istorinius juridinio asmens dalyvių ir (ar) naudos gavėjų duomenis, išskyrus fizinio asmens kodą, gyvenamąją vietą arba adresą korespondencijai.

Pagal priimtus pakeitimus, žurnalistas turės teisę viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, su kuriuo žurnalistą sieja sutartiniai santykiai, vardu neatlygintinai gauti šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus duomenis ir informaciją iš registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo.

Šia galimybe žurnalistas galės pasinaudoti, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kurio vardu jis prašo pateikti duomenis ir kuriam rengia ketinamą skelbti informaciją, per paskutinius metus nebus padaręs daugiau kaip dviejų pažeidimų dėl draudžiamos informacijos skelbimo ir (ar) nebus Visuomenės informavimo etikos komisijos pripažintas profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju.

Naujų taisyklių iniciatoriai mano, kad pakeitimai sudarys palankesnes sąlygas profesionaliosios, tiriamosios žurnalistikos plėtrai, paskatins didesnį visuomenės atvirumą ir atsparumą – mažins korupcijos pasireiškimo tikimybę, atskleis galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus, asmenų neteisėto praturtėjimo .

Duomenų pateikimo išlaidos bus kompensuojamos iš valstybės biudžeto.

Tegai:
žurnalistai, žiniasklaida, Seimas, Lietuva
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė

Šimonytė pareiškė, kad informacijos apie COVID-19 reikia ir rusų kalba

Vizito metu Visagine vyriausybės vadovė pažymėjo, kad kai kurie tautinių mažumų atstovai gauna informaciją ne iš lietuviškų šaltinių

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažino, kad šalies tautinių mažumų atstovams trūksta informacijos apie koronavirusą jų gimtąja kalba, praneša "TASS".

Penktadienį vyriausybės vadovė lankėsi Nemenčinėje, Švenčionyje ir Visagine. Ji susitiko su merais, taip pat lankėsi vakcinacijos centruose ir nuotoliniu būdu bendravo su gydytojais, mokytojais ir policijos pareigūnais.

Būdama Visagine, Šimonytė pareiškė, kad reikia profesionalios informacijos rusų kalba apie vakcinacijos naudą su atsakymais į žmonėms kylančius klausimus. Ji pažymėjo, kad dalis tautinių mažumų atstovų informaciją gauna ne iš Lietuvos šaltinių.

"Pirmiausia, kalba eitų apie profesionalią informaciją rusų kalba, apie vakcinos naudą ir galbūt atsakymus į klausimus, kuriuos galbūt žmogus norėtų užduoti gydytojui. Tikrai stengiamės atsižvelgti į tai, kad dalis žmonių nebūtinai informaciją savo pasiima iš lietuviškų informacinių šaltinių. Kartais pasiima informaciją iš informacinių šaltinių kitomis kalbomis ir nebūtinai ta informacija būna patikima", — sakė ministras pirmininkas.

Šimonytė net kreipėsi į Visagino gyventojus rusų kalba. Ji paprašė jų vakcinuotis nuo COVID-19.

"Noriu pagirti, kad matome paskutinėmis dienomis suaktyvėjimą ir skiepijimo tempų, ir planų, veiksmų", — pareiškė ji.

Anot Šimonytės, skiepijimo tempai veikiausiai auga ir dėl visuomenės spaudimo kuo greičiau skiepytis. Vyriausybės vadovė tvirtino tikinti, kad susitikimai su savivaldybių atsotvais padės išspręsti su vakcinacijos procesais kylančias problemas.

Antrasis karantinas respublikoje įvestas nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 231 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Ingrida Šimonytė
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Sputnik V" yra veiksmingas ir gyvūnų vakcinacijai, pareiškė Gincburgas
Merkel pasiskiepijo "AstraZeneca" vakcina
PSO perspėjo apie artėjantį COVID-19 plitimo piką
Traškučiai

Žmonijai gali grėsti traškučių ir skrudintų bulvyčių deficitas

(atnaujinta 12:08 2021.04.16)
Dėl visuotinio atšilimo Šiaurės Amerikoje, kur auga bulvių veislė, kuri paprastai naudojama traškučiams ir skrudintoms bulvytėms gaminti, mažėja kalnų sniego kiekis, o tai daro įtaką pasėliams

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Bulvių veislei, kuri paprastai naudojama traškučiams ir skrudintoms bulvytėms gaminti, kilo grėsmė dėl visuotinio atšilimo, praneša portalas "YCC".

Kalbama apie veislę, vadinama "Raset Burbank", kuri auga Šiaurės Amerikoje. Joje yra didelis krakmolo kiekis ir ypatingas skonis kepant, todėl ją labiau mėgsta greito maisto restoranai visame pasaulyje.

Tačiau, Aidaho valstijos ūkininkų teigimu, dėl visuotinio atšilimo mažėja kalnų sniego kiekis, o būtent jis naudojamas šios veislės pasėliams laistyti.

Selekcininkas ir genetikas Ričardas Novis iš JAV žemės ūkio ministerijos papasakojo, kad paprastai gera sniego danga atsiranda iki balandžio ir vasarą lėtai tirpsta, užtikrindama vandens atsargas. Tačiau 2018 metais tyrimas nustatė, kad nuo 20 amžiaus vidurio sniego kalnuose sumažėjo 15-30 proc. Be to, karšti ir sausi orai turi įtakos bulvių augimo greičiui, bei jų skoniui ir išvaizdai.

Kad išspręstų šią problemą, Novis ir kiti specialistai augalininkystės srityje kuria hibridines bulvių veisles, kurios bus atsparesnės klimato pokyčiams.

Tegai:
visuotinis atšilimas, JAV
Dar šia tema
Koronavirusas pablogina situaciją: JT baiminasi visuotinio bado