Amerikos tankai Abrams geležinkelio stotyje Lietuvoje, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalys yra NATO "Achilo kulnas" karo su Rusija atveju, sako Vokietijos generolas

(atnaujinta 20:40 2021.03.31)
Jei NATO konflikto atveju turės perdislokuoti karius į Baltijos šalis, ji susidurs su rimtomis problemomis, pagal situacijos analizę Rusija Rygą, Vilnių ir Taliną galėtų apsupti greičiau nei per 60 valandų

VILNIUS, kovo 31 — Sputnik. Atsargos NATO generolas Heinrichas Brausas sakė, kad aljansas yra labai pažeidžiamas, rašo "Frankfurter Allgemeine Zeitung".

Pasak Brauso, susidūrimo su Rusija atveju Baltijos šalys taps NATO Achilo kulnu. Generolas mano, kad bus sunku apginti regioną karinėmis priemonėmis dėl didelės rusų gyventojų dalies ir geografinės padėties. Jis remiasi "Rand Corporation" tyrimų centro pranešimu, pagal kurį Rusija Rygą, Vilnių ir Taliną galėtų apsupti greičiau nei per 60 valandų.

Tokiu būdu, iššūkis, su kuriuo susiduria NATO, yra aiškus. Jei aljansas apskritai nori apginti savo sąjungininkus šiaurės rytuose, jis turi užkirsti kelią Rusijos smūgiui, teigiama straipsnyje. Tam patarnauja visi esminiai pastarųjų metų sprendimai.

"NATO įsteigė 5 000 karių greito reagavimo būrį, kuris gali būti pristatytas į krizės zoną per kelias dienas. Kovos grupės yra dislokuotos Baltijos šalyse ir Lenkijoje, kiekvienoje iš jų yra karių iš vienos branduolinės valstybės — siekiant įbauginti. Dabar NATO dirba dėl galimybės per mėnesį papildomai perkelti apie 50 tūkst. žmonių. Jungtinių Valstijų Atlanto vandenyno pakrantėje sukurta nauja karių siuntimo jūra paslauga, o Ulme — tarnyba jų priėmimui ir gabenimui sausuma Europoje", — vardijama leidinio straipsnyje.

Savo ruožtu buvęs vyriausiasis Amerikos sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodžesas (Ben Hodges) kalbėjo apie katastrofiškas vienetų perkėlimo į rytines aljanso sienas problemas. Jis teigė, kad dokumentų pildymas muitinėje užima daug laiko, o keliai ir tiltai šiame regione nėra tinkami sunkiajai technikai, dėl ko generolas kažkada įstrigo su tankais tunelyje.

Hodžesas ir Brausas pasiūlė veiksmų scenarijus, įskaitant karių gabenimą jūra iš Skandinavijos į Estiją ir labiau pažįstamą sausumos kelią iš Vokietijos per Lenkiją į Lietuvą. Antruoju variantu būtina užtikrinti kompetentingą karių judėjimą ir aprūpinimą, taip pat muitinės taisyklių supaprastinimą.

Vienas iš kuriozinių išvados autorių atradimų buvo tas, kad NATO kariams Lietuvoje neleidžiama šaudyti koviniais šaudmenimis — bent jau taikos metu tai draudžia įstatymai. Infrastruktūra Lietuvoje dažnai yra privati. Tokių aplinkybių pasitaiko ir kitose vietose, tačiau Lietuvoje savininkai gali būti rusai, atkreipė dėmesį autoriai.

Europos Sąjunga galėtų padaryti taip, kad karinė įranga greičiau kirstų sienas. NATO šalims taikoma standartinė procedūra (302 forma), kurią jau patvirtino ES. Tačiau dar reikia užpildyti dvi formas. Be to, patvirtinimo procesas trunka per ilgai. ES užsibrėžė tikslą spėti per penkias dienas, tačiau NATO požiūriu šis laikotarpis neturėtų viršyti trijų dienų.

Briuselis taip pat gali padėti dėl visko, kas susiję su kelių, tiltų ir tunelių modernizavimu. Pirmajame vidutinės trukmės planavimo etape iki 2027 metų "kariniam mobilumui" užtikrinti numatyta išleisti 1,5 mlrd. eurų. Ši priemonė turėtų skatinti projektus, kurie bus naudingi ir civiliams. NATO vadovybė sako, kad jie jau nustatė pagrindinius bendravimo kelius. Tačiau dar nėra prioritetų sąrašo, kurį būtų galima pateikti Europos Komisijai.

NATO pajėgų didinimas Baltijos šalyse

Šiuo metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dislokuotos sustiprintos bataliono taktinės grupės. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, Rukloje yra nacionalinis Aljanso batalionas, turintis daugiau nei tūkstantį žmonių. Taip pat NATO naudoja Pabradės, Kairių, Kazlų Rūdos ir Rokų poligonus, Zoknių aerodromą, kuriame bazuojami Aljanso naikintuvai.

Vakarų politikai ir aukšto rango kariuomenės pareigūnai nuolat kalba apie "Rusijos grėsmę".

Pavyzdžiui, Baltijos šalių, tiesiogiai besiribojančių su Rusija, politikai prašo NATO padidinti karių skaičių ir nuolat dislokuoti aljanso karinę bazę regione. Tuo tarpu prie Rusijos sienų jau labai išaugo Aljanso karinis kontingentas, o Baltijos šalių valdžia ir toliau sudaro gynybos sutartis su JAV bei rengia bendras karines pratybas.

Tačiau Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nieko nepuls. Anot Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, Aljansas puikiai supranta, kad tokių planų Maskva neturi, tačiau jis tiesiog naudojasi pretekstu, kad pavyktų išdėstyti daugiau įrangos ir batalionų prie Rusijos sienų.

Taip pat Maskva pažadėjo adekvačiai reaguoti į bet kokius NATO ir JAV planus stiprinti savo karines pajėgas Baltijos šalyse ir Rytų Europoje. Rusijos aukšto rango pareigūnai ne kartą įspėjo, kad Lenkija ir Baltijos šalys, įrengdamos JAV ir NATO bazes, tampa "atsakomųjų veiksmų taikiniais".

NATO Europoje: plėtros istorija
© Sputnik
NATO Europoje: plėtros istorija
Tegai:
Rusija, NATO, Baltijos šalys
Dar šia tema
Nepataikė, tai nors užkrėtė. "Lietuvos NATO" įklimpo į gilų karantiną 
Lietuvos kariuomenė gavo pirmąją vokiškų pistoletų partiją
Minskas atkreipė dėmesį į šalių atliekamas pratybas prie Sąjunginės valstybės sienų
"Nepriklausomybės" iliuzija, vasalato tikrovė: Lietuva — 17 metų NATO
Vilnius

Ekspertas: jei JAV pasiūlys Lietuvai užpilti pasienį sieros rūgštimi ji tai padarys

(atnaujinta 18:02 2021.04.22)
Vašingtono veiksmai Minsko atžvilgiu šiuo metu atstumia net tuos, kurie norėjo užmegzti abipusiai naudingus santykius, mano ekspertas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Tarptautinės teisės požiūriu situacija su Amerikos ambasadorės Baltarusijoje akreditavimu Vilniuje yra tiesiog neįmanoma, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Baltistikos asociacijos prezidentas, ekonomikos daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija sureagavo į Lietuvos pareiškimą apie galimą Baltarusijos vizos neturinčios JAV ambasadorės Baltarusijoje Džulės Fišer (Julie Fisher) akreditavimą Baltijos šalyje.

Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas pareiškė, kad Lietuvos vyriausybė gavo JAV kreipimąsi su prašymu akredituoti ambasadorę Lietuvoje. Rengiamas oficialus atsakymas. Adomėnas pareiškė, kad toks prašymas "nepaprastai džiugina".

Tuo tarpu Baltarusijos URM spaudos tarnyba teigė, kad jie neturi oficialios informacijos šiuo klausimu.

Baltarusijai neaišku, apie kokią akreditaciją gali būti kalbama, nes jei tai ambasadoriaus akreditacija Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, tai Baltijos šalyje bus du ambasadoriai iš JAV, kurie atstovaus Vašingtono interesams.

"Lietuvos noras tapti Baltarusijos opozicijos, įskaitant opoziciją, kuri sąmoningai naudoja nekonstitucinius kovos dėl valdžios metodus, dislokavimo centru — gerai žinoma situacija. Kalbant apie JAV ambasadorės Baltarusijoje akreditavimą Vilniuje, Tarptautinės teisės požiūriu tokia formuluotė yra neįmanoma. Tai blogiau nei "paistalai" ar "skritulio kvadratūra". Nes tam tikra ponia, kurią JAV valstybės departamentas rekomenduoja kaip ambasadorę, tamba ambasadore tik jai pateikus įgaliojamų raštus Baltarusijos Respublikos prezidentui. Tik jam priėmus šiuos įgaliojimų raštus, pradedama vertinti ambasadoriaus veikla. Iki to tai yra nesuprantamo statuso diplomatinis darbuotojas", — paaiškino ekspertas.

Pasak Meževičiaus, Lietuvos pusė palaikys bet kokį JAV pasiūlymą dėl Baltarusijos, nors dėl Amerikos pusės veiksmų Minske atstumiami net tie, kurie iš pradžių norėjo palaikyti abipusiai naudingus santykius.

"Gausis taip, kad Lietuvoje bus du Amerikos ambasadoriai, bet vienas logiško ir absoliučiai suprantamo statuso, kurio raštus priėmė Lietuvos prezidentas, o antrasis be įgaliojimų, tai nei ambasadorius, tai Valstybės departamento darbuotojas, turintis neaiškius įgaliojimus. Pagal tradicinę logiką JAV nieko nesitikės, nes tam paaiškinimo nėra. Tačiau šiuolaikinėje logikoje tai dar vienas konfrontacijos elementas, kuris galiausiai veiks prieš JAV. Jei JAV pasiūlys iškasti kanalą palei Lietuvos ir Baltarusijos pasienį ir užlieti jį sieros rūgštimi — Vilnius greitai tai padarys ir dar be kompromisų. Dar visai neseniai Baltarusijos URM buvo nemažai žmonių, kurie pasisakė už abipusiai naudingų dvišalių ryšių plėtrą su JAV. Bet toks chamiškumas ir godumas atbaido ne tik oponentus, bet net ir JAV šalininkus Minske. Taip, kad jei amerikiečiai norėjo to pasiekti, skaitysime, kad pasiekė", — sakė ekspertas.

Anksčiau Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Vladimiras Makėjus pareiškė, kad Minskas yra pasirengęs priimti JAV ambasadorę, tačiau nori turėti aiškią ir suprantamą tolesnio bendravimo visose srityse su Amerikos partneriais perspektyvą. Anot jo, stebina tai, kad paskirta ambasadorė, kelis kartus lankydamasi Vilniuje, Varšuvoje ir kai kuriose kitose šalyse, skelbia tam tikrus pareiškimus, o mūsų partneriai nepateikia aiškaus atsakymo apie tai, "kokiu statusu ponia ambasadorė ketina atvykti į Baltarusiją".

Padėtis Baltarusijoje

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka (VRK duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų), šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad laimėjo Svetlana Tichanovskaja, ir reikalauja derybų dėl valdžios perdavimo ir naujų rinkimų. Buvusi kandidatė netrukus po rinkimų išvyko į Lietuvą, kur iš anksto buvo išvežti jos vaikai.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Baltarusijos generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl raginimų perimti valdžią, Tichanovskaja yra jos figūrantė ir yra įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje. Be to, ji buvo įtraukta į asmenų ir organizacijų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje, sąrašą.

Kaip pareiškė Baltarusijos valdžia, Lietuva, Lenkija ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando valdyti opoziciją. Taip pat apie aktyvų neigiamą Vilniaus kišimąsi į kaimyninės šalies reikalus pareiškė Rusijos valdžia.

Tegai:
Baltarusija, JAV, Lietuva
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
Žiniasklaida papasakojo, ką Trampas gali paskirti ambasadoriumi Baltarusijoje
Tichanovskaja su JAV ambasadore Minske aptarė sankcijas Baltarusijai
Gedimino pilis

Ekspertas: Rusijos diplomatų išsiuntimas Lietuvos padidins politinę riziką

(atnaujinta 15:39 2021.04.22)
Diplomatų skaičiaus ribojimas kenkia santykiams ir jų tobulinimo galimybėms ateityje, mano ekspertas Andrejus Kortunovas.

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Po to, kai Lietuvos valdžia paskelbė, kad kaip solidarumo su Čekija aktą svarsto galimybę išsiųsti Rusijos ambasados ​​Vilniuje darbuotojus iš respublikos. interviu Sputnik Lietuva Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius Andrejus Kortunovas teigė, kad ambasadų darbo nebus įmanoma pakeisti jokiomis virtualiomis sąveikos priemonėmis.

Katedros aikštė Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Turime prisiminti, kad Lietuva tradiciškai užima vieną kritiškiausių pozicijų Rusijos atžvilgiu tiek ES, tiek NATO. Todėl, jei, ko gero, tokia iniciatyva turėjo iš kažkur atsirasti, tai yra visiškai logiška, kad ji kilusi iš Lietuvos, o ne iš kitos Europos valstybės. Žinoma, Lietuvai tai yra dar viena priežastis priminti apie save, paskelbti savo griežtą kelią Maskvos atžvilgiu. Sakyti, kad santykiai nutrūks, būtų perdėta, net jei vertintume kraštutinį atvejį — ambasadų uždarymą — kad net ambasadų uždarymas nebūtinai turėtų sustabdyti dialogą. Kitas klausimas yra tas, kad dialogas, žinoma, bus sunkus. Ambasadose dirbantys diplomatai yra užsienio politikos pagalvėlės. Todėl žinoma, visiškai pakeisti ambasadą kažkokiomis virtualiomis ministerijų sąveikos formomis vargu ar pavyks", — pažymėjo ekspertas.

Pasak Kortunovo, ribojant diplomatų skaičių reikia sumažinti bendravimo ir santykių gerinimo būdų skaičių.

"Reikėtų nepamiršti, kad diplomatų skaičiaus sumažėjimas vienaip ar kitaip reiškia komunikacijos kanalų sumažėjimą, nes, žinoma, bendravimas su užsienio valstybės diplomatais padeda išsiaiškinti pozicijas, suprasti, kaip jie mąsto šioje situacijoje, kokios baimės, lūkesčiai, viltys ir pan. Ambasados ​​yra ne veltui. Jos atlieka svarbią funkciją, ir ši funkcija tam tikru požiūriu yra unikali. Taigi, žinoma, diplomatų skaičiaus ribojimas kenkia santykiams ir riboja galimybės juos patobulinti ateityje. Prieš 500 metų [italų mąstytojas ir politikas] Niccolo Machiavelli sakė, kad reikia "laikyti draugus arti, o priešus — dar arčiau". Tai yra, kai santykiai yra blogi, kai yra įtampa, ypač svarbu palaikyti ryšį. Žinoma, krizės metu ambasados ​​gali atlikti ypatingą ir svarbų vaidmenį. Ir kai iš jų atimamas šis vaidmuo, automatiškai padidėja politinė rizika ir atsiskleidžia eskalacijos spiralė, kurios, ko gero, niekam nereikia. Tik nepaisant visų problemų, niekas nenori rimtos akistatos nė vienoje sostinėje", — sakė ekspertas.

Lietuvos prezidentės patarėja Asta Skaisgiryte pareiškė, kad šiuo metu klausimas svarstomas su "diplomatiniais sąjungininkais", o Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda esą visiškai palaiko Čekiją.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babis balandžio 17-osios vakarą sakė, kad šalies valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas dėl dalyvavimo sprogime šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais. Praha nusprendė išsiųsti 18 Rusijos diplomatų, o Čekijos policija paskelbė, kad ieško Rusijos piliečių Aleksandro Petrovo ir Ruslano Boširovo.

Tegai:
Rusija, Lietuva
Vaistai

SAM: kompensuojamųjų vaistų sąrašas papildytas naujais vaistais

(atnaujinta 15:40 2021.04.22)
Pažymima, kad šiais sprendimais siekiama pagerinti medicinos pagalbos priemonių prieinamumą pacientams, kuriems slaugai ir gydymui reikalingos medicinos pagalbos priemonės  

VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. Praplėstas Ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašas naujais kompensuojamaisiais vaistais, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Pažymima, kad nuo balandžio 22 dienos pacientams bus prieinama daugiau kompensuojamųjų vaistų, o nuo liepos 1 dienos pagerintas medicinos pagalbos priemonių prieinamumas. 

"Nauji kompensuojamieji vaistai tapo prieinami didesniam pacientų ratui, kuriems nustatytas plaučių ar kasos vėžys, nestabili krūtinės angina, skydliaukės karcinoma, psoriazė ir inkstų ląstelių karcinoma", — teigiama pranešime.  

Tuo pačiu šie vaistai, išskyrus vaistus, skirtus skydliaukės karcinomai ir psoriazės gydymui, bus pilnai prieinami pacientams nuo šių metų balandžio 22 dienos, įsigaliojus Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno pakeitimui. 

Pabrėžiama, kad kainyno pakeitime, kuris įsigalioja balandžio 22 dienos, yra įrašytos levonorgestrelio spiralės (Fleree 13,5 mg vartojimo į gimdos ertmę sistema). Šis vaistinis preparatas galės būti skiriamas tik pilnametėms merginoms (18–20 metų amžiaus), kurios kreipiasi į ginekologą konsultacijos dėl kontracepcijos. 

"Nuo liepos 1 d. priimtas sprendimas padidinti kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių — sauskelnių kiekį iki 60 vnt. per mėnesį asmenims, esant sunkiam šlapimo nelaikymo laipsniui. Iki šiol buvo kompensuojama 45 vnt. sauskelnių per mėnesį", — teigiama SAM pranešime.

Teigiama, kad bus kompensuojamos insulino pompų keičiamosios dalys vyresniems nei 24 metų amžiaus pacientams. Šiuo metu jos kompensuojamos tik asmenims iki 24 metų amžiaus, o šiais sprendimais siekiama pagerinti medicinos pagalbos priemonių prieinamumą pacientams, kuriems slaugai ir gydymui reikalingos medicinos pagalbos priemonės.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vaistai