Belorus sanatorija

Lietuvos URM svarsto galimybę perimti "Belorus" sanatorijos valdymą

(atnaujinta 21:04 2021.03.31)
Tuo tarpu Adomėnas pareiškė, kad Baltarusija taip pat galėtų imtis veiksmų situacijai išspręsti

VILNIUS, kovo 31 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija galvoja apie "Belorus" sanatorijos Druskininkuose, kuriai taikomos ES sankcijos, valdymo perėmimą iš Baltarusijos. Tai per Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdį pareiškė viceministras Mantas Adomėnas.

Pasak jo, Užsienio reikalų ministerija gali pasiūlyti tokią galimybę. Be to, politiko nuomone, tai yra tam tikra anomalija tarptautiniuose santykiuose, kai kitos šalies turtas yra Lietuvos teritorijoje.

"Pasiūlyti galima tokį sprendimą. Bet tam reikia, kad Baltarusija būtų pasiruošusi apie tai kalbėti", — sakė viceministras.

Jo teigimu, Baltarusija taip pat gali nesunkiai išspręsti klausimą dėl sankcijų, jei jos pavaldumą perduotų kitai įstaigai, pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerijai, kad sanatorijos nekontroliuotų Europos Sąjungos sankcijų sąraše esantys asmenys.

"Jų nenoras tą spręsti yra tiesiog bandymas naudoti sanatoriją kaip įkaitę", — pareiškė Adomėnas.

Anksčiau Užsienio reikalų ministerija paaiškino, kad valstybė nepriėmė sprendimo dėl sankcijų įvedimo. Pasak ministerijos, "sankcijos, ES Tarybos sprendimu, įvestos dėl [Baltarusijos prezidento] Aleksandro Lukašenkos režimo nusikaltimų ir nesibaigiančios prievartos prieš taikius protestuotojus Baltarusijoje". Pasak jų, "sankcijas verslo įmonės — šiuo atveju, bankai — taiko tiesiogiai".

URM informavo, kad Lietuva neteikė siūlymo ES sankcionuoti "Belorus" sanatorijos.

Padėtis su "Belorus" sanatorija

Atvejis su "Belorus" sanatorija yra pirmas Lietuvos istorijoje, kai šalyje veikiančiai įmonei taikomos tarptautinės sankcijos.

Anksčiau "Swedbank" įšaldė "Belorus" sanatorijos Druskininkuose sąskaitas dėl trečiojo ES sankcijų paketo Baltarusijos valdžios institucijoms įsigaliojimo, tad darbuotojai liko be atlyginimų. Daugelis jų prarado vienintelį pajamų šaltinį.

Lietuvos Seimas nusprendė, kad šalies įmonėms, kurioms taikomos ES sankcijos, nemokamos prastovų subsidijos. Tačiau iš darbo išeinantys organizacijos darbuotojai gali gauti vienkartinę tikslinę išmoką. Užimtumo tarnyba taip pat paskelbė nutraukusi valstybės finansinę paramą, teikiamą karantino ir ekstremalių situacijų laikotarpiu "Belorus" sanatorijai.

Įstaigos darbuotojai surengė keletą protestų ir kreipėsi į teismą.

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas pateikė ištrauką iš oficialaus Teisingumo ministerijos ir Baltarusijos valstybinio turto komiteto laiško apie tai, kad "Belorus" sanatorijos steigėjas Lietuvoje nėra ta institucija, kuriai taikomos sankcijos.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija rekomendavo sanatorijos darbuotojams ieškoti kito darbo, nes ES neatšauks sankcijų Minskui ir, atitinkamai, įstaigos banko sąskaitos liks užblokuotos. Be to, URM paaiškino, kad Lietuva nepriėmė sprendimo dėl sankcijų taikymo sanatorijai, apribojimai buvo įvesti ES Tarybos sprendimu. URM pažymi, kad sanatorija tapo antrinių sankcijų taikymo objektu dėl sąsajos su Lukašenkos administracijos pareigūnu Viktoru Šeimanu. Jis į sankcionuojamųjų asmenų sąrašą įtrauktas ne Lietuvos iniciatyva.

Tegai:
sankcijos, Sanatorija "Belorus", Užsienio reikalų ministerija (URM), Lietuva
Temos:
Situacija aplink "Belorus" sanatoriją Druskininkuose (36)
Dar šia tema
Skirtingai nei Lukašenka, Lietuvos vadovas negirdi piliečių, pareiškė "Belorus"
"Tiesa yra mūsų pusėje": "Belorus" sanatorija pasirengusi bylinėtis su Lietuva EŽTT
Ekspertė: "Belorus" sanatorijos darbuotojus Lietuvoje apvylė jų šalis
Viena, archyvinė nuotrauka

Austrija pasisakė prieš antirusiškas sankcijas

(atnaujinta 19:43 2021.04.19)
Pasak Austrijos užsienio reikalų ministro, šiuo metu reikia susitelkti į eskalavimo palengvinimą ir dialogo atnaujinimą

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Viena mano, kad būtina sutelkti dėmesį į dialogą su Maskva ir atsisakyti tolesnių sankcijų įvedimo, rašo laikraštis "Welt", remdamasis Austrijos užsienio reikalų ministru Aleksandru Schallenbergu.

"Šiuo metu turime susitelkti į eskalavimo palengvinimą ir dialogo atnaujinimą", — cituojama ministro leidinyje.

Schallenbergas ragino šiuo tikslu naudoti visus esamus dialogų ir specializuotų organizacijų formatus, tokius kaip trišalė kontaktinė grupė, Normandijos formatas ir ESBO. Kartu jis išreiškė susirūpinimą dėl „paliaubų režimo pažeidimo kontakto linijoje".

"Kad Putinas galėtų dalyvauti tiesioginiame dialoge su Merkel, Makronu ir Zelenskiu vadinamojo "Normandijos formato" rėmuose, pirmiausia reikia atsisakyti tolesnių sankcijų Rusijai įvedimo", — austrė ministras citavo leidinio žodžius.

Europos Sąjungos valstybių narių užsienio reikalų ministrai neoficialioje vaizdo konferencijoje pirmadienį aptarė krizę Ukrainoje, Čekijos Respublikos kaltinimus Rusijai dėl sprogimų 2014 metais ir kitas temas.

Tegai:
Rusija, Austrija
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai
Balsavimas, archyvinė nuotrauka

Tiesioginiai mero rinkimai Lietuvoje paskelbti prieštaraujantys Konstitucijai

(atnaujinta 16:36 2021.04.19)
Tuo tarpu Seimo pirmininkė pareiškė, kad pati tokių rinkimų idėja nėra klaidinga, todėl reikėtų susitarti dėl atitinkamos pataisos

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja respublikos Konstitucijai. Tai nurodyta teismo sprendime.

Tiesioginiai Lietuvos mero rinkimai buvo įvesti 2015 metais. Savivaldybių vadovai jau buvo tiesiogiai renkami du kartus. Anksčiau juos rinkdavo savivaldybių tarybos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad Konstitucinio Teismo sprendimas nenustebino. Tačiau ji abejoja, ar pati tiesioginių mero rinkimų idėja yra klaidinga.

Parlamento vadovė nurodė, kad tiesioginius rinkimus palaiko iki 80 procentų gyventojų, o aktyvumas padidėjo.

"Taigi, visuomenės valia aiški – žmonėms reikia galimybės patiems rinkti savo rajono ar miesto vadovą",— Facebook rašo Seimo pirmininkė.

Tuo pačiu Čmilytė-Nielsen pažymi, kad yra keletas "niuansų". Visų pirma, savivalda gali virsti uždara "kunigaikštyste".

"Daug diskusijų kelia ir merų įgaliojimai, jų santykis su taryba. Kuris, merui neturint daugumos, tampa labai sudėtingas ir dėl to labiausiai kenčia tos savivaldybės gyventojai", — sakė ji.

Seimo pirmininkė kviečia visas politines jėgas aptarti šį klausimą ir susitarti dėl Lietuvos Konstitucijos pataisos.

"Liberalų sąjūdis visuomet nuosekliai palaikė tiesioginių mero rinkimų idėją, tačiau raginome šį procesą įtvirtinti keičiant Konstituciją ir darant sisteminius pakeitimus, siekiant efektyviausio savivaldybių valdymo modelio", — apibendrino ji.

Savo ruožtu "šešėlinis ministras pirmininkas", opozicinės partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" lyderis Ramūnas Karbauskis sakė, kad "valstiečiai" palaiko tiesioginių mero rinkimų idėją ir pasisako už jų įteisinimą, kad tiesioginiai merų rinkimai būtų įteisinti Konstitucijai neprieštaraujančius būdu – juos apibrėžiant pačiame Konstitucijos tekste.

Pasak Karbauskio, gebėjimas išsirinkti sau merą padidina ir pasitikėjimą vietos valdžia, didėja ir merų atsakomybė gyventojams.

"Merai puikiai supranta, kad nerasdami sutarimo su žmonėmis, nedėdami pastangų, jie kitą kartą tiesiog nebus, nepriklausomai nuo to, kokia partinė konjunktūra susiklostys savivaldybės taryboje. Tai skatina atsakingesnį merų elgesį, jų atskaitomybę visuomenei", — pareiškė jis.

LVŽS lyderis pažymėjo, kad 2014 metais, Kai buvo priimtas sprendimas dėl tiesioginių mero rinkimų, jį palaikė maždaug du trečdaliai Lietuvos gyventojų.

"Žmonės ir šiandien vertina galimybę tiesiogiai rinkti merus. Dalyvaudami tiesioginiuose mero rinkimuose žmonės pajuto, kad jų balsas yra girdimas, kad jie, pasirinkdami merą su viena ar kita rinkimų programa, gali daryti įtaką konkretiems sprendimams jų gyvenamojoje vietovėje. Ši teisė žmonėms turėtų būti užtikrinta", sako Karbauskis.

 Ženklus naikinti tiesioginius merų rinkimus stebime jau kurį laiką, tad neabejoju, kad konservatoriai bandys pasinaudoti šiuo Teismo sprendimu. Tačiau tikimės palaikymo iš kitų opozicinių frakcijų ir netgi dalies valdančiųjų, juo labiau, kad liberalus atstovaujantis Vilniaus meras ne kartą yra išreiškęs savo paramą tiesioginiams merų rinkimams", – nurodo politikas.

Tegai:
rinkimai
Riešutai

Įvardyta saugi riešutų dienos norma

(atnaujinta 10:35 2021.04.19)
Mokslininkai iš daugelio šalių patvirtino faktą, kad reguliarus riešutų vartojimas 60–70 metų žmonėms žymiai sumažina aterosklerozės ir kitų širdies ligų riziką

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Per dieną žmogus turėtų suvartoti ne daugiau kaip 60 gramų riešutų, apie tai AiF pasakojo Federalinės mitybos ir biotechnologijos tyrimų centro mitybos specialistė, medicinos mokslų kandidatė Natalija Denisova.

Kaip paaiškino ekspertas, norma yra 30-50 gramų riešutų, o daugiau nei 60 gramų — "papildomos kalorijos". "Šimtas gramų riešutų yra 500–600 kilokalorijų, o tai gali iššaukti nemalonius virškinimo trakto sutrikimus", — perspėjo ji.

Anot jos, per dieną rekomenduojama suvartoti pavyzdžiui, migdolus ar lazdyno riešutus — 10–12 vnt., kedro riešutus — valgomąjį šaukštą.

Kaip pažymėjo ji, riešutai, nepaisant to, kad yra riebalų, sugeba sumažinti "blogojo" cholesterolio kiekį. Taigi mokslininkai iš daugelio šalių patvirtino faktą, kad reguliarus riešutų vartojimas 60–70 metų žmonėms žymiai sumažina aterosklerozės ir kitų širdies ligų riziką.

Tuo pačiu metu omega-3, kuris laikomas naudingiausiu širdžiai ir kraujagyslėms, kiekio lyderis yra graikinis riešutas.

Tegai:
sveikata, lazdyno riešutai
Temos:
Medicina ir sveikata