Seimo posėdis

Reikalaujama Pavilionį nušalinti nuo pareigų Seime dėl kelionės į Gruziją

(atnaujinta 17:25 2021.04.02)
Opozicija mano, kad deputatas apvylė Užsienio reikalų komitetą, nes išreiškė ne kolegialią nuomonę, o tai kelia abejonių dėl politiko kompetencijos

VILNIUS, balandžio 2 — Sputnik. Lietuvos Seimo opozicija parengė rezoliuciją, kurioje ragina įvertinti Žmogaus teisių, Švietimo ir mokslo bei Užsienio reikalų komitetų pirmininkų — Tomo Vytauto Raskevičiaus (Laisvės partija), Artūro Žukausko (Laisvės partija) ir Žygimanto Pavilionio (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) — kompetenciją vykdant atitinkamas pareigas.

"Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" (LVŽS) frakcijos ir Darbo partijos frakcijos atstovų iniciatyva sukurtas dokumentas skelbiamas Seimo tinklalapyje.

"Matydami tendenciją, kad Seime įsivyrauja nuostata kurti darbo grupes įstatymams parengti, į kurias nėra kviečiami opozicijos atstovai, raginame įvertinti Žmogaus teisių komiteto, Švietimo reikalų komiteto bei Užsienio reikalų komiteto pirmininkų politinę atsakomybę bei galimybę toliau eiti šias atsakingas pareigas", — sakoma rezoliucijos tekste.

Rezoliucijoje teigiama, kad daugiau kaip 300 tūkst. asmenų bei pavienės nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą bei atskiras jo frakcijas atkreipdami dėmesį į darbo organizavimo problemas Lietuvos Seimo Žmogaus teisių komitete, dėl ko šie asmenys bei organizacijos nesijaučia išklausyti bei atstovaujami, taip pat įžvelgia diskriminacijos dėl jų pažiūrų ir įsitikinimų grėsmę.

Rezoliucijoje taip pat pažymima, kad Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas kategoriškai atsisako į komiteto posėdžius kviesti asmenis, kurie turi kitokius nei jo įsitikinimus.

Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis savo ruožtu, pasak rezoliucijos autorių, neįvykdė jam patikėtos misijos Gruzijoje, be to, kolegialiai nederino savo viešai reiškiamos pozicijos bei pareiškimų su Užsienio reikalų komitetu, nors jis, kaip pirmininkas, atstovauja ne vienasmeniam, o būtent kolegialiam Seimo padaliniui.

Dokumento autoriai ragina "Seimo vadovybę užtikrinti, kad Tautos atstovybėje būtų išklausoma" ir kad nebūtų varžoma skirtingus įsitikinimus turinčių žmonių teisė dalyvauti atviruose Seimo komitetų bei komisijų posėdžiuose.

Rezoliucijos iniciatoriai taip pat paragino formuoti darbo grupes, remiantis proporciniu visų Seimo frakcijų atstovavimo principu.

Situacija su Pavilioniu

Anksčiau Lietuvos politikas atsidūrė skandalo centre dėl savo kalbos Tbilisyje, kur pagrasino Gruzijai sankcijomis, jei bus sulaikytas pagrindinės opozicinės partijos "Vieningas nacionalinis judėjimas" lyderis Nika Melija. Valdančiosios partijos "Gruzijos svajonė" ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis Pavilionio pareiškimus pavadino "nepriimtinais ir piktinamais".

Po to Pavilionis buvo pakviestas į Seimo valdybą pasiaiškinti dėl kelionės į Gruziją aplinkybių, o socialdemokratai paragino deputatą atsistatydinti. Daugelis politikų pasmerkė parlamentaro elgesį derybose, manydami, kad Pavilionis elgėsi neprofesionaliai ir pakenkė Lietuvos reputacijai.

Valdančiųjų ir opozicijos priešprieša Seime

Kovo mėnesį "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" frakcija ir Darbo partijos frakcija suformavo opozicijos bloką. Jungtinės opozicijos frakcijos vadovu buvo paskirtas buvęs Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Po šio pranešimo parlamentas priėmė Seimo rezoliuciją dėl parlamentinės opozicijos lyderio Skvernelio įtraukimo į Seimo valdybą ir seniūnų susirinkimą.

Opozicijos nuomone, pagrindinės valdančiosios daugumos partijos vykdo agresyvią politiką, todėl susitarimas tarp opozicijos frakcijų yra svarbus kaip reali politinė atsvara valdantiesiems.

Nuo 2016 iki 2020 metų Lietuvos vyriausybei vadovavo "valstiečiai", tačiau praėjusiuose rinkimuose jiems teko užleisti vietą konservatoriams. LVŽS Seime gavo tik 32 mandatus.

Tegai:
Gruzija, Žygimantas Pavilionis, Seimas, Lietuva
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė

Šimonytė pareiškė, kad informacijos apie COVID-19 reikia ir rusų kalba

Vizito metu Visagine vyriausybės vadovė pažymėjo, kad kai kurie tautinių mažumų atstovai gauna informaciją ne iš lietuviškų šaltinių

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažino, kad šalies tautinių mažumų atstovams trūksta informacijos apie koronavirusą jų gimtąja kalba, praneša "TASS".

Penktadienį vyriausybės vadovė lankėsi Nemenčinėje, Švenčionyje ir Visagine. Ji susitiko su merais, taip pat lankėsi vakcinacijos centruose ir nuotoliniu būdu bendravo su gydytojais, mokytojais ir policijos pareigūnais.

Būdama Visagine, Šimonytė pareiškė, kad reikia profesionalios informacijos rusų kalba apie vakcinacijos naudą su atsakymais į žmonėms kylančius klausimus. Ji pažymėjo, kad dalis tautinių mažumų atstovų informaciją gauna ne iš Lietuvos šaltinių.

"Pirmiausia, kalba eitų apie profesionalią informaciją rusų kalba, apie vakcinos naudą ir galbūt atsakymus į klausimus, kuriuos galbūt žmogus norėtų užduoti gydytojui. Tikrai stengiamės atsižvelgti į tai, kad dalis žmonių nebūtinai informaciją savo pasiima iš lietuviškų informacinių šaltinių. Kartais pasiima informaciją iš informacinių šaltinių kitomis kalbomis ir nebūtinai ta informacija būna patikima", — sakė ministras pirmininkas.

Šimonytė net kreipėsi į Visagino gyventojus rusų kalba. Ji paprašė jų vakcinuotis nuo COVID-19.

"Noriu pagirti, kad matome paskutinėmis dienomis suaktyvėjimą ir skiepijimo tempų, ir planų, veiksmų", — pareiškė ji.

Anot Šimonytės, skiepijimo tempai veikiausiai auga ir dėl visuomenės spaudimo kuo greičiau skiepytis. Vyriausybės vadovė tvirtino tikinti, kad susitikimai su savivaldybių atsotvais padės išspręsti su vakcinacijos procesais kylančias problemas.

Antrasis karantinas respublikoje įvestas nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 231 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Ingrida Šimonytė
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Sputnik V" yra veiksmingas ir gyvūnų vakcinacijai, pareiškė Gincburgas
Merkel pasiskiepijo "AstraZeneca" vakcina
PSO perspėjo apie artėjantį COVID-19 plitimo piką
Rusijos ir JAV vėliavos

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija: JAV sankcijos Rusijai neturės jokio poveikio

(atnaujinta 19:32 2021.04.16)
Minskas pasmerkė "tokį Vašingtono bendravimo stilių" ir pasisakė už "konstruktyvų ir abipusiškai pagarbų Rusijos ir Amerikos dialogą"

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Minskas palaiko konstruktyvų JAV ir Rusijos dialogą, nes tai daro didelę įtaką saugumui ir stabilumui regione, sakė oficialus Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolijus Glazas, praneša Sputnik Baltarusija.

Vašingtonas vakar paskelbė apie kito antirusiškų sankcijų paketo įvedimą. Savo ruožtu Rusija teigė, kad iš Maskvos bus "lemiamas atkirtis".

Tyčinis sabotažas

"Iš esmės mes tikime ir ne kartą apie tai esame sakę, kad sankcijos yra nenaudinga ir neproduktyvi priemonė.

Be to, iš tikrųjų tai yra sąmoningas sabotažas", — sakė jis.

Anot jo, sankcijos įvedamos remiantis "pagrįstu pretekstu", tačiau iš tikrųjų viskas nėra taip.

"Bet iš tikrųjų žala sąmoningai daroma įmonėms, piliečių gerovei, įskaitant tas šalis, kurios taiko sankcijas. Verslo kontaktai nutrūksta, kyla įtampa, didėja nestabilumas pasauliniu mastu ir panašiai", — aiškino Glazas.

Jokio efekto, tik žala

Užsienio reikalų ministerijos atstovas įsitikinęs, kad "tokie JAV žingsniai nesukels jokio kito efekto, išskyrus žalą, kaip kad įvyko praeityje".

Jis pabrėžė, kad Minskas priešinasi šiam "bendravimo" stiliui ir palaiko konstruktyvų bei abipusiškai pagarbų Rusijos ir Amerikos dialogą.

Pasak jo, tai yra svarbu, nes "šis procesas daro didelę įtaką saugumui ir stabilumui mūsų regione".

Jis ypač atkreipė dėmesį į tai, kad sankcijos Rusijos Federacijai yra "ženklas dar aktyvesniam bendradarbiavimo vystymuisi, pasikliaujant mūsų pačių jėgomis EES ir kitose integracijos asociacijose".

Tegai:
Baltarusija, Rusija, JAV
Koncentracijos stovykla, archyvinė nuotrauka

Rusijoje papasakojo, kaip Vokietijos koncentracijos stovykla nepalaužė sovietų karių

(atnaujinta 09:56 2021.04.18)
Rusijos karinis departamentas savo tinklalapyje paskelbė specialų skyrių "Nusikalstama užmaršumas: ką lenkai ištrina iš istorijos", kuriame paskelbė archyvinius dokumentus, įrodančius, kad nugriauto memorialo kritusiems vietoje vietoje yra masinė sovietų karių kapavietė

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Sunkios sąlygos, kuriomis sovietų karo belaisviai buvo laikomi nacių koncentracijos stovykloje netoli Lenkijos miesto Tščankos, nepalaužė kalinių moralės — sumušę lagerio sargybą, jie prisijungė prie juos išvadavusių Raudonosios armijos dalinių, paskelbti archyviniai dokumentai. Apie tai pasakoja Rusijos gynybos ministerija.

Rusijos karinis departamentas savo tinklalapyje paskelbė specialų skyrių "Nusikalstama užmaršumas: ką lenkai ištrina iš istorijos", kuriame paskelbė archyvinius dokumentus, įrodančius, kad nugriauto memorialo kritusiems vietoje vietoje yra masinė sovietų karių kapavietė. Raudonosios armijos kariai Lenkijos mieste Tščankoje. Archyviniai dokumentai, įtraukti į daugialypės terpės skyriaus ekspoziciją, buvo išslaptinti ir paskelbti vykdant federalinį projektą "Be senaties termino", įgyvendintą Rusijos Federacijos prezidento nurodymu Tščankos apygardos komendanto kapitono Grišakovo ataskaita, kurioje aprašytos trys sovietų kariuomenės čia atrastos nacių koncentracijos stovyklos: "viena — tarybiniams piliečiams, viena — skirta karo belaisviams Rusijos kariams ir karininkams, kitas — kitų valstybių karo belaisviams".

Civilių gyventojų stovykloje iki 1,3 tūkstančio žmonių, įskaitant moteris ir vaikus, buvo laikomi drėgnose ir šaltose medinėse kareivinėse. Kareivinės buvo iš lentų, jose buvo šalta ir drėgna. Kalinių maistas "buvo tik daržovės: morkos, kopūstai, burokėliai". "Sriuba buvo verdama kartą per savaitę. Maisto kokybė buvo prasta. Duona buvo duodama po 200 gramų suaugusiam ir 100 gramų vienam vaikui", — sakoma pranešime.

Kalinius, ypač vaikus, kankino įvairios ligos — skarlatinos, difterijos ir trachomos  epidemijos.

Sovietų karo belaisvių stovykloje buvo iki 100 žmonių, įsikūrusių už spygliuotų vielų 200 x 200 metrų plote penkiose mažose kareivinėse. Tačiau paimtų į nelaisvę karių ir Raudonosios armijos karininkų dvasia nebuvo palaužta: kaip liudija pranešimas, "kai mūsų tankai įžengė į miestą, karo belaisviai nužudė sargybinius ir pateko į aktyvius dalinius".

Užsienio karo belaisviai buvo laikomi skirtingomis sąlygomis. Ataskaitoje teigiama, kad ši stovykla "nebuvo aptverta spygliuota viela", kaliniai buvo apgyvendinti viename dideliame name su grotomis ant langų. Šioje stovyklavietėje "buvo 44 prancūzai ir 6 belgai, kurie galėjo laisvai vaikščioti po miestą be apsaugos, kai kurie iš jų dirbo privačiose batsiuvių dirbtuvėse ir krautuvėse".

Tegai:
koncentracijos stovykla, Rusija
Dar šia tema
Rusijoje rasta koncentracijos stovyklos, kur sargyboje dirbo estai, kalinių žudymo vieta
Vaikų koncentracijos stovyklos kūrėjai išvengė teismo, pareiškė istorikas
Vokietijoje kaltinama 95-erių buvusi koncentracijos stovyklos komendanto sekretorė