Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Karbauskis įvertino, kam valdantieji jau dabar ruošia vietą Prezidentūroje

(atnaujinta 20:39 2021.04.06)
Pasak "valstiečių" lyderio, TS-LKD atstovai nebeslepia būtinybės keisti 2024 metų prezidento rinkimų tvarką

VILNIUS, balandžio 6 — Sputnik. Partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad konservatoriai siekia sumažinti prezidento Gitano Nausėdos galias ir paruošti vietą Prezidentūroje dabartiniam užsienio reikalų ministrui, partijos "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD) lyderiui Gabrielui Landsbergiui. Apie tai jis parašė Facebook.

Pasak Karbauskio, konservatoriai pasinėrė į "galios žaidimus" su Lietuvos vadovu, tuo metu, kai valstybė jau ketvirtą mėnesį "dūsta" dėl pandemijos, o valdantieji patys nesugeba apsispręsti dėl vakcinacijos strategijos ir planų, kartu "palaidodami pasitikėjimą vakcinomis". Jis pažymėjo, kad net ir tokiu sunkiu metu konservatorių partijos atstovams yra svarbiau jie patys ir jų įsitvirtinimas valdžioje. Anot jo, jie bet kokiomis priemonėmis bando "išvalyti" kelią savo "kandidatui į prezidento rinkimus 2024 m."

"Viena iš priemonių — neleisti Nausėdai dalyvauti Europos Vadovų Taryboje. Svarbu paminėti, jog daugelį metų konservatoriams "tiko" [buvusios prezidentės] Dalios Grybauskaitės dalyvavimas Europos Vadovų Taryboje ir staiga dabar pabrėžtinai ėmė "netikti" prezidento  Nausėdos vizitai į Europos Vadovų Tarybos posėdžius", — pažymi jis.

Politikas pridūrė, kad Lietuvos Konstitucija nenumato, kad Seimas ar Vyriausybė savo priimtais teisės aktais galėtų kokiu nors būdu apriboti ar suvaržyti respublikos prezidento konstitucinius įgaliojimus spręsti pagrindinius Lietuvos užsienio politikos klausimus, taigi — ir formuoti užsienio politiką. Be to, kaip pažymi Karbauskis, Konstitucija Užsienio ir Europos reikalų komitetams nenumato jokių galių Prezidento, vykstančio į Europos Vadovų Tarybą, atžvilgiu.

LVŽS vadovas pažymėjo, kad kovo mėnesį pirmą kartą Lietuvos istorijoje šie komitetai pradėjo teikti rekomendacijas prezidentui vykti ar nevykti.

"Neabejotina, kad tokios manipuliacijos Seimo komitetuose — tai įžanga pripratinant visuomenę, kad Seimas sprendžia dėl to ar prezidentas vykdo jam Konstitucijos paskirtas pareigas. Ir jau kaip ir aišku, kad kitą kartą valdančiųjų vadovaujami Seimo komitetai apsispręs, kad prezidentas lieka namuose, o vyksta [ministrė pirmininkė Ingrida] Šimonytė", — mano jis.

Pasak Karbauskio, konservatoriai neslepia būtinybės keisti prezidento rinkimų tvarką ir siūlo Seimui rinkti prezidentą.

"Aišku viena — tokių planų realizavimas jiems padėtų galutinai atsikratyti visiškai ideologiškai svetimu prezidentu Nausėda, kuris tapo paskutiniu kliuviniu paskelbti chaosą valstybėje keliančios darbotvarkės diktatūrą. Jei jiems pavyktų prastumti ir šią, prezidento rinkimus iš esmės keičiančią, pataisą, 2024 metais, savo kadencijos pabaigoje, konservatorių ir liberalų Seimas dar galėtų padaryti tai, kas Vytautui Landsbergiui net su didžiausiomis pastangomis po daugelio kartų nepavyko — Landsbergį, tiesa, tik ne senelį, o jau anūką, prastumti į prezidentus", — pareiškė politikas.

"Valstiečių" lyderis mano, kad dabartinis Užsienio reikalų ministerijos vadovas niekuomet nebūtų išrinktas prezidentu, jei balsuotų ne konservtorių bei liberalų politinė konjunktūra Seime, o Lietuvos žmonės.

Prezidento išstūmimas iš Europos Vadovų Tarybos, planai keisti jo rinkimų tvarką — tai ne atsitiktiniai sutapimai, tai jau "grėsminga demokratijai tendencija", pareiškė Karbauskis.

"Stiprindami savo galias valdantieji nežiūrės nieko, o jų galių stiprinimas visą valdymą sutelkiant vienose rankose, anaiptol neprimena vakarietiškos valstybės valdymo, kokia Lietuva visuomet siekė būti. Konservatorių rankomis naikinama valstybės laisvė, už kurią kovojo visi Lietuvos žmonės. Jų rankos taip pat glosto liberalų galvas, kurie su savo nesąmonėmis nukreipia dėmesį nuo dar rimtesnių dalykų, kuriuos tyliai tvarkosi konservatoriai", — pažymėjo jis.

Lietuvos vadovo ir premjerės ginčas dėl susitikimų ES

Iškart po Lietuvos įstojimo į ES aukščiausiojo lygio susitikimuose respublikai kurį laiką atstovavo ir prezidentas, ir ministras pirmininkas, tačiau valdant Nausėdos pirmtakei Daliai Grybauskaitei buvo nusistovėjusi tradicija, pagal kurią tik prezidentas vykdavo į EVT susitikimus.

Idėją, kad ministras pirmininkas, o ne prezidentas turi atstovauti Lietuvai ES viršūnių susitikimuose, viešai iškėlė konservatorių atstovai. Jie mano, kad pandemijos metu ES viršūnių susitikimuose vyrauja klausimai, kurie priklauso Vyriausybės kompetencijai.

Konservatorių iniciatyvos kritikai mano, kad valdančioji partija taiko dvigubus standartus. Taigi Lietuvos socialdemokratų partija pareiškė, kad nepalaikys iniciatyvos peržiūrėti respublikos atstovavimą Europos Vadovų Taryboje.

Pats Nausėda teigė, kad šiandien nepriimtina prioritetą teikti atstovavimo Europos Vadovų Taryboje klausimui, nes į darbotvarkę turėtų būti įtraukti karantino, skiepijimo ir pagalbos išsaugant darbo vietas klausimai.

Tegai:
Ramūnas Karbauskis, Gitanas Nausėda, Lietuva, Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)
Dar šia tema
Konservatoriai prieš prezidentą — ar Gitanas Nausėda sutiks būti antru numeriu?
Sėsk ir užsičiaupk: Lietuvos konservatoriai jau atvirai šiurkštūs su rinkėjais
Ekspertas: konservatoriai ir Nausėda kovoja dėl įtakos Lietuvos politikoje
Konservatoriai spaudžia prezidentą dėl EVT. Ar Landsbergis pakartos Ušacko likimą?
Socialdemokratai: konservatoriai nori "suvesti sąskaitas" su Lietuvos prezidentu
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė

Šimonytė pareiškė, kad informacijos apie COVID-19 reikia ir rusų kalba

Vizito metu Visagine vyriausybės vadovė pažymėjo, kad kai kurie tautinių mažumų atstovai gauna informaciją ne iš lietuviškų šaltinių

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažino, kad šalies tautinių mažumų atstovams trūksta informacijos apie koronavirusą jų gimtąja kalba, praneša "TASS".

Penktadienį vyriausybės vadovė lankėsi Nemenčinėje, Švenčionyje ir Visagine. Ji susitiko su merais, taip pat lankėsi vakcinacijos centruose ir nuotoliniu būdu bendravo su gydytojais, mokytojais ir policijos pareigūnais.

Būdama Visagine, Šimonytė pareiškė, kad reikia profesionalios informacijos rusų kalba apie vakcinacijos naudą su atsakymais į žmonėms kylančius klausimus. Ji pažymėjo, kad dalis tautinių mažumų atstovų informaciją gauna ne iš Lietuvos šaltinių.

"Pirmiausia, kalba eitų apie profesionalią informaciją rusų kalba, apie vakcinos naudą ir galbūt atsakymus į klausimus, kuriuos galbūt žmogus norėtų užduoti gydytojui. Tikrai stengiamės atsižvelgti į tai, kad dalis žmonių nebūtinai informaciją savo pasiima iš lietuviškų informacinių šaltinių. Kartais pasiima informaciją iš informacinių šaltinių kitomis kalbomis ir nebūtinai ta informacija būna patikima", — sakė ministras pirmininkas.

Šimonytė net kreipėsi į Visagino gyventojus rusų kalba. Ji paprašė jų vakcinuotis nuo COVID-19.

"Noriu pagirti, kad matome paskutinėmis dienomis suaktyvėjimą ir skiepijimo tempų, ir planų, veiksmų", — pareiškė ji.

Anot Šimonytės, skiepijimo tempai veikiausiai auga ir dėl visuomenės spaudimo kuo greičiau skiepytis. Vyriausybės vadovė tvirtino tikinti, kad susitikimai su savivaldybių atsotvais padės išspręsti su vakcinacijos procesais kylančias problemas.

Antrasis karantinas respublikoje įvestas nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 231 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Ingrida Šimonytė
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Sputnik V" yra veiksmingas ir gyvūnų vakcinacijai, pareiškė Gincburgas
Merkel pasiskiepijo "AstraZeneca" vakcina
PSO perspėjo apie artėjantį COVID-19 plitimo piką
Rusijos ir JAV vėliavos

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija: JAV sankcijos Rusijai neturės jokio poveikio

(atnaujinta 19:32 2021.04.16)
Minskas pasmerkė "tokį Vašingtono bendravimo stilių" ir pasisakė už "konstruktyvų ir abipusiškai pagarbų Rusijos ir Amerikos dialogą"

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Minskas palaiko konstruktyvų JAV ir Rusijos dialogą, nes tai daro didelę įtaką saugumui ir stabilumui regione, sakė oficialus Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolijus Glazas, praneša Sputnik Baltarusija.

Vašingtonas vakar paskelbė apie kito antirusiškų sankcijų paketo įvedimą. Savo ruožtu Rusija teigė, kad iš Maskvos bus "lemiamas atkirtis".

Tyčinis sabotažas

"Iš esmės mes tikime ir ne kartą apie tai esame sakę, kad sankcijos yra nenaudinga ir neproduktyvi priemonė.

Be to, iš tikrųjų tai yra sąmoningas sabotažas", — sakė jis.

Anot jo, sankcijos įvedamos remiantis "pagrįstu pretekstu", tačiau iš tikrųjų viskas nėra taip.

"Bet iš tikrųjų žala sąmoningai daroma įmonėms, piliečių gerovei, įskaitant tas šalis, kurios taiko sankcijas. Verslo kontaktai nutrūksta, kyla įtampa, didėja nestabilumas pasauliniu mastu ir panašiai", — aiškino Glazas.

Jokio efekto, tik žala

Užsienio reikalų ministerijos atstovas įsitikinęs, kad "tokie JAV žingsniai nesukels jokio kito efekto, išskyrus žalą, kaip kad įvyko praeityje".

Jis pabrėžė, kad Minskas priešinasi šiam "bendravimo" stiliui ir palaiko konstruktyvų bei abipusiškai pagarbų Rusijos ir Amerikos dialogą.

Pasak jo, tai yra svarbu, nes "šis procesas daro didelę įtaką saugumui ir stabilumui mūsų regione".

Jis ypač atkreipė dėmesį į tai, kad sankcijos Rusijos Federacijai yra "ženklas dar aktyvesniam bendradarbiavimo vystymuisi, pasikliaujant mūsų pačių jėgomis EES ir kitose integracijos asociacijose".

Tegai:
Baltarusija, Rusija, JAV
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas

Makronas planuoja surengti derybas su Putinu

(atnaujinta 09:59 2021.04.18)
Prancūzijos lyderis išreiškė pasiryžimą visapusiškai laikytis Minsko susitarimų ir poreikį rasti tvirtą politinį konflikto sprendimą

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas artimiausiu metu sirengs derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, sakoma Eliziejaus rūmų pranešime.

Penktadienį Makronas Eliziejaus rūmuose priėmė savo kolegą iš Ukrainos Vladimirą Zelenskį. Šia proga Makronas dar kartą patvirtino Prancūzijos polinkį palaikyti Ukrainos vienybę ir suverenitetą, taip pat svarbą, kurį jis teikia dvišalių santykių plėtrai visose srityse, sakoma pranešime.

"Respublikos prezidentas ir prezidentas Zelenskis taip pat pakalbėjo su Vokietijos kanclere Angela Merkel vaizdo konferencijos metu. Jie kartu konstatavo, kad Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimo, įvykusio 2019 metų gruodžio 9 d., išvados išlieka visiškai aktualios ir reikalauja iš Rusijos įsipareigojimų su Ukraina, kad palengvintų jų įgyvendinimą. Artimiausiu metu respublikos prezidentas surengs derybas su prezidentu Putin", — sakoma pranešime.

Atkreipęs dėmesį į susitarimo dėl Donbaso pasiekimo sunkumą ir karinio eskalavimo rizikas, Makronas išreiškė pasiryžimą visapusiškai laikytis Minsko susitarimų ir poreikį rasti tvirtą politinį konflikto sprendimą.

Kovo pabaigoje Ukrainos saugumo pajėgos pareiškė, kad per apšaudymą netoli Donecko srities Šumio kaimo žuvo keturi kariai, dar du buvo sužeisti. Kijevas pradėjo skelbti apie padėties Donbase paaštrėjimą. Savo ruožtu savarankiškai nepriklausomomis pasiskelbusios Donecko ir Luhansko liaudies respublikos apkaltino Kijevą paaštrėjimu — pagal jų pareiškimus vyksta provokacijos iš saugumo pajėgų pusės, o sukilėliai pradeda atsakomąją ugnį. Taip pat ir DLR, ir LLR pareiškė, kad gyvenvietėse aptikta dešimtys Ukrainos karinės technikos vienetų. Be to, Luhanskas apkaltino Kijevą betvarkiu teritorijų minavimu.

2014 m. balandį Ukrainos valdžia pradėjo karinę operaciją prieš savarankiškai nepriklausomomis pasiskelbusias LLR ir DLR, kurios paskelbė nepriklausomybę po valstybinio perversmo Ukrainoje 2014 m. vasarį. Naujausiais JT duomenimis, konflikto aukomis tapo apie 13 tūkst. žmonių. Situacijos sureguliavimo klausimas Donbase aptariamas, taip pat ir kontaktinės grupės per susitikimus Minske, kuri nuo 2014 m. rugsėjo jau priėmė tris dokumentus, reglamentuojančius veiksmus konflikto deeskalavimui. Tačiau net ir po susitarimų dėl paliaubų tarp konflikto šalių tęsiasi susišaudymai.

Tegai:
Prancūzija, Rusija, Vladimiras Putinas, Emanuelis Makronas