Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Lietuva vėl ragina Baltarusiją stabdyti Astravo AE paleidimą

(atnaujinta 20:54 2021.04.06)
Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau "išpučia BelAE grėsmę Europai"

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) paragina Baltarusijos ekstremaliųjų situacijų ministeriją stabdyti Astravo AE paleidimą. Apie tai praneša inspekcijos spaudos tarnyba.

VATESI dar viename išsiųstame laiške Baltarusijos ekstremaliųjų situacijų ministerijai, kuri atlieka branduolinės saugos reguliuotojo funkcijas, ragina stabdyti elektrinės paleidimo ir eksploatavimo darbus ir "spręsti branduolinės saugos problemas".

"Dauguma jau seniai iškeltų branduolinės saugos užtikrinimo klausimų iki šiol taip ir nėra išspręsta", — sako VATESI viršininkas Michailas Demčenka.

Taip pat laiške primenama, kad visos 2018 metų po ENSREG streso testų peržiūros pateiktos saugos rekomendacijos yra svarbios ir nedelsiant turi būti įgyvendintos. 

VATESI taip pat pabrėžė, kad Baltarusijos AE projektas "neatitinka šiuolaikinių tarptautinių saugos reikalavimų". Kaip rašo inspekcija, šios elektrinės projektas nėra atsparus didelio komercinio lėktuvo sudužimo poveikiui ir ne visos Baltarusijos AE 1-ojo energijos bloko saugiam eksploatavimui būtinos instrukcijos buvo parengtos prieš jo eksploatavimo pradžią.

Inspekcija taip pat paragino atsakingas Baltarusijos institucijas operatyviai teikti išsamią informaciją tiek visuomenei, tiek ir kitoms suinteresuotoms pusėms apie visus neįprastus įvykius, įskaitant ir tuos, kurie gali sukelti visuomenės susirūpinimą, ir šių įvykių galimą poveikį Baltarusijos AE saugos užtikrinimui.

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. 

Baltarusija savanoriškai atliko BelAE testavimą nepalankiausiomis sąlygomis 2016–2018 metais pagal ES metodiką. AE saugos trūkumų nenustatyta. Remiantis testų nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais, nacionalinė reguliavimo institucija "Gosatomnadzor" parengė veiksmų planą, kuriame apibendrintos tiek ekspertų rekomendacijos, tiek Europos tarpusavio vertinimo ekspertų rekomendacijos. Dokumente yra 23 punktai, įgyvendinimo terminas — nuo 2019 iki 2025 metų. Kai kurios rekomendacijos jau įgyvendintos, įskaitant susijusias su papildomomis sistemomis ir saugos įranga.

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau "išpučia BelAE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.

Tegai:
Astravo AE, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (539)
Dar šia tema
Kažkodėl Lietuvoje buvo minima Baltarusijos "Laisvės" diena
Lietuva paragino Slovėniją remti ES politiką santykiuose su Rusija
Baltarusija paneigė Lietuvos pareiškimą apie radiacijos stebėsenos atjungimą
Savų interesų realizavimas. Kaip Lenkija sugalvojo nubausti Baltarusiją Lietuvos sąskaita
Lietuvos žiniasklaidos mikrofonai Seime

Žurnalistai Lietuvoje gavo nemokamą prieigą prie duomenų valstybės registrų

(atnaujinta 11:15 2021.04.18)
Už pokyčius balsavo 103 parlamentarai, prieš buvo tik vienas žmogus, o trys deputatai susilaikė

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Lietuvos Seimas priėmė Visuomenės informavimo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, leidžiančias žurnalistams nemokamai gauti duomenis iš registrų ar valstybės informacinių sistemų, praneša Seimo kanceliarijos spaudos tarnyba.

Pakeitimai įsigalios nuo šių metų liepos 1 d. Jie leis užtikrinti visuomenės atvirumą ir teisę gauti teisingą, tikslią ir nešališką informaciją.

Naujoms nuostatoms pritarė 103 deputatai, prieš pasisakė tik vienas parlamentaras, susilaikė dar trys Seimo nariai.

Žurnalistai galės gauti nemokamus duomenis iš Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro ir Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos. Jie turės teisę gauti ne tik aktualius, bet ir istorinius juridinio asmens dalyvių ir (ar) naudos gavėjų duomenis, išskyrus fizinio asmens kodą, gyvenamąją vietą arba adresą korespondencijai.

Pagal priimtus pakeitimus, žurnalistas turės teisę viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, su kuriuo žurnalistą sieja sutartiniai santykiai, vardu neatlygintinai gauti šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus duomenis ir informaciją iš registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo.

Šia galimybe žurnalistas galės pasinaudoti, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kurio vardu jis prašo pateikti duomenis ir kuriam rengia ketinamą skelbti informaciją, per paskutinius metus nebus padaręs daugiau kaip dviejų pažeidimų dėl draudžiamos informacijos skelbimo ir (ar) nebus Visuomenės informavimo etikos komisijos pripažintas profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju.

Naujų taisyklių iniciatoriai mano, kad pakeitimai sudarys palankesnes sąlygas profesionaliosios, tiriamosios žurnalistikos plėtrai, paskatins didesnį visuomenės atvirumą ir atsparumą – mažins korupcijos pasireiškimo tikimybę, atskleis galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus, asmenų neteisėto praturtėjimo .

Duomenų pateikimo išlaidos bus kompensuojamos iš valstybės biudžeto.

Tegai:
žurnalistai, žiniasklaida, Seimas, Lietuva
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė

Šimonytė pareiškė, kad informacijos apie COVID-19 reikia ir rusų kalba

Vizito metu Visagine vyriausybės vadovė pažymėjo, kad kai kurie tautinių mažumų atstovai gauna informaciją ne iš lietuviškų šaltinių

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažino, kad šalies tautinių mažumų atstovams trūksta informacijos apie koronavirusą jų gimtąja kalba, praneša "TASS".

Penktadienį vyriausybės vadovė lankėsi Nemenčinėje, Švenčionyje ir Visagine. Ji susitiko su merais, taip pat lankėsi vakcinacijos centruose ir nuotoliniu būdu bendravo su gydytojais, mokytojais ir policijos pareigūnais.

Būdama Visagine, Šimonytė pareiškė, kad reikia profesionalios informacijos rusų kalba apie vakcinacijos naudą su atsakymais į žmonėms kylančius klausimus. Ji pažymėjo, kad dalis tautinių mažumų atstovų informaciją gauna ne iš Lietuvos šaltinių.

"Pirmiausia, kalba eitų apie profesionalią informaciją rusų kalba, apie vakcinos naudą ir galbūt atsakymus į klausimus, kuriuos galbūt žmogus norėtų užduoti gydytojui. Tikrai stengiamės atsižvelgti į tai, kad dalis žmonių nebūtinai informaciją savo pasiima iš lietuviškų informacinių šaltinių. Kartais pasiima informaciją iš informacinių šaltinių kitomis kalbomis ir nebūtinai ta informacija būna patikima", — sakė ministras pirmininkas.

Šimonytė net kreipėsi į Visagino gyventojus rusų kalba. Ji paprašė jų vakcinuotis nuo COVID-19.

"Noriu pagirti, kad matome paskutinėmis dienomis suaktyvėjimą ir skiepijimo tempų, ir planų, veiksmų", — pareiškė ji.

Anot Šimonytės, skiepijimo tempai veikiausiai auga ir dėl visuomenės spaudimo kuo greičiau skiepytis. Vyriausybės vadovė tvirtino tikinti, kad susitikimai su savivaldybių atsotvais padės išspręsti su vakcinacijos procesais kylančias problemas.

Antrasis karantinas respublikoje įvestas nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 231 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Ingrida Šimonytė
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Sputnik V" yra veiksmingas ir gyvūnų vakcinacijai, pareiškė Gincburgas
Merkel pasiskiepijo "AstraZeneca" vakcina
PSO perspėjo apie artėjantį COVID-19 plitimo piką

Paskelbtas S-400 paleidimo prieš sąlyginį priešą vaizdo įrašas

(atnaujinta 10:51 2021.04.19)
Mokymai vyko ant Samano taikinių, kurie imitavo ore esančius objektus skirtinguose diapazonuose ir aukščiuose

Rusijos gynybos ministerija vaizdo įraše parodė sunaikinto priešo oro taikinių sunaikinimą naudojant priešlėktuvinių raketų sistemą S-400.

Šią savaitę Pietų karinės apygardos oro gynybos sistemos skaičiavimai dalyvavo pratybose specializuotame Telembos poligone Buriatijoje.

Kariškiai vykdė kovinius paleidimus prie Samano taikinių. Jie imitavo oro objektus dideliu ir mažu nuotoliu bei įvairiame aukštyje.

S-400 yra ilgo ir vidutinio nuotolio priešlėktuvinių raketų sistema. Jis buvo pradėtas eksploatuoti 2007 metų pavasarį ir gali sunaikinti, be kita ko, hipergarsinius atakos ginklus. S-400 vaidina vieną pagrindinių vaidmenų naujoje Rusijos ginkluotųjų pajėgų koncepcijoje ir Rusijos Federacijos gynyboje galimo priešo išpuolio atveju.

Aptikimo nuotolis yra iki 600 kilometrų, oro gynybos sistema pajėgi pataikyti į aerodinaminius taikinius iki 400 nuotolio ir taktinius balistinius taikinius — iki 60 kilometrų.

Rusijos Triumf
© Sputnik
Rusijos "Triumf"
Tegai:
zenitinių raketų sistema S-400 "Triumf", video