Vilnius

Ekspertas: Azijoje Lietuvai niekas nepakeis ryšių su Kinija

(atnaujinta 21:29 2021.04.06)
Kinija yra antra pagal dydį ekonomika pasaulyje, todėl būtų neprotinga ignoruoti ekonominius santykius su ja, pareiškė ekspertas Andrejus Karnejevas

VILNIUS, balandžio 6 — Sputnik. Lietuva pagrįstai mato perspektyvas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, tačiau jai niekas nepakeis ryšių su Kinija, interviu Sputnik Lietuva pasakė sinologas, profesorius, Aukštosios ekonomikos mokyklos Orientalistikos skyriaus vadovas Andrejus Karnejevas.

Karnejevas pažymėjo, kad Kinija yra antra pagal ekonomiką valstybė pasaulyje, ir gali būti, kad ji sugebės keleriais metais anksčiau priartėti prie JAV ir pasivyti jas pagal ekonomikos apimtį.

"Žinoma, Lietuva pagrįstai mato perspektyvas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. <...> Jei skaičiuotume pagal perkamosios galios paritetą, Kinija jau prieš kelerius metus tapo didžiausia ekonomika pasaulyje, todėl būtų neprotinga ignoruoti tokią didžiulę pasaulio ekonomikos dalį. Ir nesvarbu, ar yra ryšių su Singapūru... Tai visiškai negali pakeisti ryšių su Kinijos Liaudies Respublika", — pasakė jis.

Anot Karnejevo, šiuolaikiniame pasaulyje skirtingos ideologinės pozicijos netrukdo šalims bendradarbiauti.

"Baltijos šalys, įskaitant Lietuvą, tiesiog turi pažiūrėti, kaip šalys, turinčios didelę sąveikos patirtį, bendradarbiauja su įvairiais režimais. Žinoma, Lietuva vargu ar turi kažkokių unikalių technologijų ar prekių, kurių negalima nusipirkti kitur. Šių santykių plėtra šiame etape yra naudingesnė Lietuvai, nes Singapūras ir Pietų Korėja — ir taip sėkmingos valstybės, netgi galima sakyti, kad jos dažnai pateikiamos kaip pavyzdys kitiems", — pasakė jis.

Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Seimo Užsienio reikalų komitetui pristatė respublikos tolesnių santykių su Azijos regiono šalimis planus.

Pasak užsienio reikalų ministro, Lietuva turi pakeisti požiūrį į Kiniją ir užmegzti glaudesnius ryšius su kitomis ekonomiškai išsivysčiusiomis ir "demokratinėmis" valstybėmis. Visų pirma artimiausiu metu planuojama atidaryti dvi diplomatines atstovybes — Pietų Korėjoje ir Singapūre.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Lietuva palaiko Taivano ir kitų Kinijos regionų, kuriuose stiprios separatistinės nuotaikos (Honkongas, Tibetas), autonomiją. Vakarų kolegų siūlymu Vilnius ne kartą bandė išmokyti Pekiną "demokratijos". Tuo pat metu respublikos valdžia tikisi glaudesnio bendradarbiavimo su Kinija ekonominėje srityje.

Be to, Lietuvos politikai vis dažniau ėmė skelbti, kad Kinija kelia "pavojų" respublikai. Jie reguliariai įžvelgia "grėsmę" Kinijos investicijose.

Kovą Kinija įvedė sankcijas dešimčiai ES parlamentarų, akademikų ir politikų, taip pat keturiems ES juridiniams asmenims. Viena iš sąraše pažymėtų asmenų yra Lietuvos Seimo narė Dovilė Šakalienė. Sankcijos skiriamos dėl kišimosi į KLR Sindziango uigūrų autonominio regiono vidaus reikalus.

Tegai:
ekonomika, Kinija, Lietuva, Azija
Baltarusijos URM

Minskas sureagavo į JAV idėją išsiųsti ambasadorę į Lietuvą, o ne Baltarusiją

(atnaujinta 13:54 2021.04.22)
Diplomatas, esantis Baltijos šalyje negali ir niekada neturės nieko bendro su Baltarusija, pareiškė Baltarusijos ministerijos spaudos tarnyba

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija sureagavo į Lietuvos pusės pareiškimą apie galimą Baltarusijos vizos neturinčios JAV ambasadorės Baltarusijoje Džuli Fišer akreditavimą Baltijos šalyje.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas pareiškė, kad Lietuvos vyriausybė gavo JAV kreipimąsi su prašymu akredituoti ambasadorę Lietuvoje. Rengiamas oficialus atsakymas. Adomėnas pareiškė, kad toks prašymas "nepaprastai džiugina".

Tuo tarpu Baltarusijos URM spaudos tarnyba teigė, kad neturi oficialios informacijos šiuo klausimu.

"Mes, tiesą sakant, neturime jokios oficialios informacijos šiuo klausimu, o įvairių Lietuvos asmenų pasisakymai pastaruoju metu buvo tokie gausūs ir prieštaringi, kad jais remtis nebūtu rimta. Kai bus aiškiau — galima bus kalbėti dalykiškiau", —  sakė Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolijus Glazas.

Pasak jo, Baltarusijos pusei neaišku apie, kokią akreditaciją gali būti kalbama, nes jei tai ambasadoriaus akreditacija Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, tai Baltijos šalyje bus du ambasadoriai iš JAV, kurie atstovaus Vašingtono interesams.

"Akivaizdu, kad ambasadorė Lietuvoje negali ir niekada neturės nieko bendro su Baltarusija", — užbaigė jis.

Anksčiau Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Vladimiras Makėjus pareiškė, kad Minskas yra pasirengęs priimti JAV ambasadorę, tačiau nori turėti aiškią ir suprantamą tolesnio bendravimo visose srityse su Amerikos partneriais perspektyvą. Anot jo, juos stebina tai, kad paskirta ambasadorė, kelis kartus lankydamasi Vilniuje, Varšuvoje ir kai kuriose kitose šalyse, skelbia tam tikrus pareiškimus, o mūsų partneriai nepateikia aiškaus atsakymo apie tai, "kokiu statusu ponia ambasadorė ketina atvykti į Baltarusiją".

Padėtis Baltarusijoje

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka (VRK duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų), šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad laimėjo Svetlana Tichanovskaja, ir reikalauja derybų dėl valdžios perdavimo ir naujų rinkimų. Buvusi kandidatė netrukus po rinkimų išvyko į Lietuvą, kur iš anksto buvo išvežti jos vaikai.

Baltarusijos generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl raginimų perimti valdžią, Tichanovskaja yra jos figūrantė ir yra įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje. Be to, ji buvo įtraukta į asmenų ir organizacijų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje, sąrašą.

Kaip pareiškė Baltarusijos valdžia, Lietuva, Lenkija ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando valdyti opoziciją. Taip pat apie aktyvų neigiamą Vilniaus kišimąsi į kaimyninės šalies reikalus pareiškė Rusijos valdžia.

Tegai:
ambasadorė, Baltarusija, JAV, Lietuva
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Vladimiras Putinas

"Mes turime storą odą". JAV įvertino Putino žodžius apie Šerchaną ir Tabakį

(atnaujinta 11:11 2021.04.22)
Vladimiras Putinas pažymėjo, kad Maskva nori palaikyti gerus santykius su visomis šalimis, tačiau kai kurios "be jokios priežasties kabinėjasi prie  Rusijos". Šiame kontekste Rusijos vadovas priminė Kiplingo knygą "Mauglis"

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. JAV prezidento spaudos sekretorė Jen Psaki pakomentavo Rusijos lyderio Vladimiro Putino žodžius apie Šerchaną ir šakalą Tabakį iš Kiplingo "Mauglio", kuriuos jis išsakė per savo pranešimą Federalinei asamblėjai, praneša RIA Novosti.

Vladimiras Putinas pažymėjo, kad Maskva nori palaikyti gerus santykius su visomis šalimis, tačiau kai kurios "be jokios priežasties kabinėjasi prie  Rusijos". Šiame kontekste Rusijos vadovas priminė Kiplingo knygą "Mauglis".

"Ir, žinoma, aplink juos nuolat sukasi maži "Tabakiai", kaip ir aplink Šerchaną. Viskas yra kaip pas Kiplingą: jie loja, kad įsiteiktų savo suverenui", — atkreipė dėmesį Rusijos prezidentas.

JAV prezidento spaudos sekretorė Jen Psaki trumposios konferencijos Baltuosiuose rūmuose metu buvo paklausta, ar Vašingtonas asmeniškai priėmė šiuos Rusijos valstybės vadovo žodžius.

"Nemanau, kad tai, ką sako prezidentas Putinas, mes priimame asmeniškai. Mes turime storą odą", — žurnalistams sakė Psaki.

Per savo pranešimą Federalinei asamblėjai Rusijos vadovas taip pat sakė, kad šalies interesams prieštaraujančių provokacijų organizatoriai gailėsis to, ką padarė, "kaip jau seniai nėra gailėjęsi". Valstybės vadovas pažymėjo, kad Rusija turi savo interesų, kuriuos ji gina ir gins remdamasi tarptautine teise, kaip daro ir kitos valstybės. Jei kas nors atsisakys suprasti "šį akivaizdų dalyką" ir pasirinks egoistinį ir arogantišką toną, tada Maskva ras, kaip apginti savo poziciją.

Pasak Rusijos prezidento, santykiuose su kitomis šalimis Rusija pati nustatys, kur eina vadinamoji raudona linija. Putinas atkreipė dėmesį, kad Maskva elgiasi santūriai, "galima sakyti kukliai, dažnai visai nereaguoja į nedraugiškus veiksmus ir tiesioginį chamiškumą".

Tegai:
JAV, Vladimiras Putinas
Dar šia tema
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kreipėsi į Fedaralinę asamblėją
"Sugebėjome užbėgti įvykiams už akių". Putinas įvertino COVID-19 situaciją Rusijoje
Putinas pareiškė, kad Rusija gins savo interesus
Koronavirusas, archyvinė nuotrauka

COVID-19 apžvalga: sparčiai prastėja padėtis Vilniuje ir Kaune

(atnaujinta 12:44 2021.04.22)
Ryškus poveikis atvejų augimui kol kas matomas tik tarp sveikatos priežiūros ir socialinės bei globos veiklų darbuotojų

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Lietuvoje toliau auga atvejų ir hospitalizacijų skaičius, ypač Vilniaus ir Kauno regionuose. Tai praneša Vyriausybės tinklalapis, skirtas kovai su koronavirusu.

Taip pat didėja ir testavimo apimtys – per savaitę PGR, kaupinių PGR ir greitaisiais antigeno testais ištestuojama virš 140 tūkst. asmenų, ir tai yra beveik pusantro karto daugiau nei per trečiosios bangos piką žiemą.

"Tikėtina, kad rekordinės testavimo apimtys kartu su beveik 30 proc. siekiančia visuomenės imunizacija yra tarp esminių priežasčių, kodėl į juodąją zoną įžengiama nuosekliau nei rudenį", — pažymėta pranešime.

Šiuo metu apie trečdalis pirmų vakcinų dozių yra įskiepijama 65+ amžiaus grupės asmenims. Ryškus poveikis atvejų augimui kol kas matomas tik tarp sveikatos priežiūros ir socialinės bei globos veiklų darbuotojų, kurių virš 70 proc. šiuo metu turi imunitetą COVID-19.

Švietimo darbuotojų ir 65+ amžiaus asmenų grupėse, kuriose tik neseniai imunizacijos lygis perkopė 50 proc., atvejų augimas yra šiek tiek lėtesnis nei likusioje populiacijoje, bet tokio stipraus efekto kaip tarp medikų ir socialinės bei globos veiklų darbuotojų dar teks palaukti.

Lietuvoje jau paskiepyta virš 300 tūkst. aukščiausios rizikos grupės (65 arba daugiau metų) asmenų. Šiuo metu šios grupės skiepijimas lėtėja, bet vis dar sudaro virš trečdalio visų suleistų pirmų vakcinos dozių, ir imunizacija, įskaitant ir persirgusius, yra pasiekusi apie 60 proc.

Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 237 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,8 tūkstančio žmonių. 

Tegai:
COVID-19, Vilnius, Kaunas
Dar šia tema
Anykščių rajone nustatyta dar neidentifikuota koronaviruso mutacija
Lietuvoje per parą nustatyta 1 113 naujų koronaviruso atvejų
Prezidentas: užsikrėtimų koronavirusu rodiklis kelia susirūpinimą