Lietuvos URM vadovas Gabrielius Landsbergis

Lietuvos URM pažadėjo siekti suteikti Ukrainai priėmimo į NATO veiksmų planą

(atnaujinta 14:07 2021.04.07)
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas papasakojo, kad šis klausimas jau aptariamas su kitomis Baltijos valstybėmis ir artimiausiu metu bus parengtas atitinkamas laiškas

VILNIUS, balandžio 7 — Sputnik. Lietuva ketina prieš NATO vadovybę iškelti būtinybės Ukrainai suteikti narystės veiksmų planą klausimą, pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielus Landsbergis spaudos konferencijoje po susitikimo su Ispanijos užsienio reikalų ministre, Europos Sąjungos reikalų ir bendradarbiavimo ministre Arancha González Laya.

Narystės veiksmų planas ("membership action plan", MAP) — tai yra renginių planas, kurį įgyvendinus šalis galėtų tapti Aljanso nare.

Глава МИД Литвы Габриэлюс Ландсбергис на встрече с главой МИД Испании Аранчей Гонзалес Лайей
© Photo : МИД Литвы
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielus Landsbergis susitikime su Ispanijos užsienio reikalų ministre Arancha González Laya

"Mes turėtume netrukus kreiptis į kolegas laišku dar kartą pasvarstyti šią galimybę suteikti MAP Ukrainai", — pareiškė Landsbergis.

Užsienio reikalų ministras taip pat pažymėjo, kad Lietuva šį klausimą derina su Latvija ir Estija.

Pasak Landsbergio, narystės veiksmų plano suteikimas būtų "stiprus ženklas Rusijai". Tokiu būdu, anot Lietuvos URM vadovo, NATO pabrėš, kad Ukrainos "pasirinkta transatlantinė kryptis" yra įvertinta ir turi atgarsį tarp NATO valstybių.

Глава МИД Литвы Габриэлюс Ландсбергис на встрече с главой МИД Испании Аранчей Гонзалес Лайей
© Photo : МИД Литвы
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielus Landsbergis susitikime su Ispanijos užsienio reikalų ministre Arancha González Laya

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu susitikime su Ispanijos ministre pažymėjo, kad "aktyvėjanti agresyvi Rusijos laikysena", kaip antai "kariuomenės pajėgų telkimas ties siena su Ukraina", nenuteikia pozityviai.

"Tad Lietuva sieks, kad ES įvestų papildomas sankcijas Rusijai, jei situacija nesikeis", — pridūrė jis.

Anksčiau Ukrainos atstovas trišalėje Donbaso kontaktinėje grupėje Aleksejus Arestovičius pareiškė, kad NATO pratybos "Defender Europe — 2021" yra būtinos, kad  pasirengtų karui su Rusija. Pasak jo, NATO jau pradėjo telkti pajėgas ir perkelti jas, taip pat organizuoti logistikos klausimus, pagrindinis dėmesys skiriamas Balkanams ir Krymui.

Priešlėktuvinių raketų pulko taktinės pratybos Kryme, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Константин Михальчевский

Krymo parlamento žmonių diplomatijos ir etninių santykių komiteto vadovas Jurijus Gempelis pažymėjo, kad Ukraina ir NATO turi draugauti su Rusija, o ne kovoti, o agresijos atveju jiems teks sumokėti didelę kainą.

Lietuvos valdžios atstovai aktyviai dalyvauja diskusijose apie Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą ir NATO. Anksčiau Nausėda atvyko su trijų dienų vizitu į Ukrainą ir netgi kalbėjo Aukščiausiojoje Radoje priešais Ukrainos politikus. Jis su prezidentu Vladimiru Zelenskiu aptarė Ukrainos integracijos siekių įgyvendinimą, reformų darbotvarkę ir Rytų partnerystės politiką.

Be to, per vizitą ir po jo Nausėda pareiškė, kad Krymas yra ukrainietiškas ir "dėl to nėra jokių abejonių".

Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovą jame surengto referendumo, kuriame 96,77 proc. Krymo Respublikos rinkėjų ir 95,6 proc. Sevastopolio gyventojų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija.

Rusija ne kartą pareiškė, kad Krymo gyventojai demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Krymo klausimas "galutinai uždarytas".

Tegai:
Ukraina, NATO, Užsienio reikalų ministerija (URM), Gabrielius Landsbergis
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė

Šimonytė pareiškė, kad informacijos apie COVID-19 reikia ir rusų kalba

Vizito metu Visagine vyriausybės vadovė pažymėjo, kad kai kurie tautinių mažumų atstovai gauna informaciją ne iš lietuviškų šaltinių

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažino, kad šalies tautinių mažumų atstovams trūksta informacijos apie koronavirusą jų gimtąja kalba, praneša "TASS".

Penktadienį vyriausybės vadovė lankėsi Nemenčinėje, Švenčionyje ir Visagine. Ji susitiko su merais, taip pat lankėsi vakcinacijos centruose ir nuotoliniu būdu bendravo su gydytojais, mokytojais ir policijos pareigūnais.

Būdama Visagine, Šimonytė pareiškė, kad reikia profesionalios informacijos rusų kalba apie vakcinacijos naudą su atsakymais į žmonėms kylančius klausimus. Ji pažymėjo, kad dalis tautinių mažumų atstovų informaciją gauna ne iš Lietuvos šaltinių.

"Pirmiausia, kalba eitų apie profesionalią informaciją rusų kalba, apie vakcinos naudą ir galbūt atsakymus į klausimus, kuriuos galbūt žmogus norėtų užduoti gydytojui. Tikrai stengiamės atsižvelgti į tai, kad dalis žmonių nebūtinai informaciją savo pasiima iš lietuviškų informacinių šaltinių. Kartais pasiima informaciją iš informacinių šaltinių kitomis kalbomis ir nebūtinai ta informacija būna patikima", — sakė ministras pirmininkas.

Šimonytė net kreipėsi į Visagino gyventojus rusų kalba. Ji paprašė jų vakcinuotis nuo COVID-19.

"Noriu pagirti, kad matome paskutinėmis dienomis suaktyvėjimą ir skiepijimo tempų, ir planų, veiksmų", — pareiškė ji.

Anot Šimonytės, skiepijimo tempai veikiausiai auga ir dėl visuomenės spaudimo kuo greičiau skiepytis. Vyriausybės vadovė tvirtino tikinti, kad susitikimai su savivaldybių atsotvais padės išspręsti su vakcinacijos procesais kylančias problemas.

Antrasis karantinas respublikoje įvestas nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 231 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Ingrida Šimonytė
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Sputnik V" yra veiksmingas ir gyvūnų vakcinacijai, pareiškė Gincburgas
Merkel pasiskiepijo "AstraZeneca" vakcina
PSO perspėjo apie artėjantį COVID-19 plitimo piką
Rusijos ir JAV vėliavos

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija: JAV sankcijos Rusijai neturės jokio poveikio

(atnaujinta 19:32 2021.04.16)
Minskas pasmerkė "tokį Vašingtono bendravimo stilių" ir pasisakė už "konstruktyvų ir abipusiškai pagarbų Rusijos ir Amerikos dialogą"

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Minskas palaiko konstruktyvų JAV ir Rusijos dialogą, nes tai daro didelę įtaką saugumui ir stabilumui regione, sakė oficialus Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolijus Glazas, praneša Sputnik Baltarusija.

Vašingtonas vakar paskelbė apie kito antirusiškų sankcijų paketo įvedimą. Savo ruožtu Rusija teigė, kad iš Maskvos bus "lemiamas atkirtis".

Tyčinis sabotažas

"Iš esmės mes tikime ir ne kartą apie tai esame sakę, kad sankcijos yra nenaudinga ir neproduktyvi priemonė.

Be to, iš tikrųjų tai yra sąmoningas sabotažas", — sakė jis.

Anot jo, sankcijos įvedamos remiantis "pagrįstu pretekstu", tačiau iš tikrųjų viskas nėra taip.

"Bet iš tikrųjų žala sąmoningai daroma įmonėms, piliečių gerovei, įskaitant tas šalis, kurios taiko sankcijas. Verslo kontaktai nutrūksta, kyla įtampa, didėja nestabilumas pasauliniu mastu ir panašiai", — aiškino Glazas.

Jokio efekto, tik žala

Užsienio reikalų ministerijos atstovas įsitikinęs, kad "tokie JAV žingsniai nesukels jokio kito efekto, išskyrus žalą, kaip kad įvyko praeityje".

Jis pabrėžė, kad Minskas priešinasi šiam "bendravimo" stiliui ir palaiko konstruktyvų bei abipusiškai pagarbų Rusijos ir Amerikos dialogą.

Pasak jo, tai yra svarbu, nes "šis procesas daro didelę įtaką saugumui ir stabilumui mūsų regione".

Jis ypač atkreipė dėmesį į tai, kad sankcijos Rusijos Federacijai yra "ženklas dar aktyvesniam bendradarbiavimo vystymuisi, pasikliaujant mūsų pačių jėgomis EES ir kitose integracijos asociacijose".

Tegai:
Baltarusija, Rusija, JAV
Naikintuvai MiG-29 ir Su-30SM

Oro parade bus parodytas naujas elementas, dalyvaujant Su-35 ir Tu-160

(atnaujinta 09:10 2021.04.17)
Ministerija pažymėjo, kad visi skrydžiai atliekami 180–550 metrų aukštyje ir 200–550 kilometrų per valandą greičiu

VILNIUS, balandžio 17 — Sputnik. Aviacijos ir kosmoso pajėgos 2021 metais aviacijos parade parodys naują elementą: naikintuvai "Su-35s" lydės tolimojo nuotolio aviacijos strateginį raketų nešėją "Tu-160", praneša aviacijos technikos ir orlaivių technikos demonstravimo centro viršininkas Aleksandras Ivaškinas žurnalistams po penktojo parado aviacijos mokymo rezultatų. Praneša RIA Novosti.

"Mes planuojame skristi virš Raudonosios aikštės tradiciniu pavidalu, tačiau šiais metais buvo pridėta lėktuvų" Tu-160 "grupė, lydima keturių Rusijos riterių akrobatikos grupės naikintuvų" Su-35 ", — sakė oro, bet pilotai. yra pasirengę atlikti misijas bet kokiu oru. "Oras nėra vienodas: saulėta virš Kubinkos, vakaruose — 10 taškų debesuota", — patikslino Ivaškinas.

Pulkininkas Sergejus Osyaikinas, 237-ojo IN Kožedubo aviacijos technologijų parodų centro vado pavaduotojas skrydžio mokymams, pažymėjo, kad dėl atmosferos įšilimo paviršiniame sluoksnyje atsiranda turbulencija, o tai apsunkina pilotavimą.

"Manau, kad šiandien mokymai praėjo gerai. Buvo tam tikrų momentų, nes prasidėjo apšilimas, paviršiaus sluoksnyje atsirado nelygumas, kuris primena tam tikrus vietos išlaikymo formavime ypatumus. Tačiau pilotai yra apmokyti, todėl tai nebuvo sukelti ypatingų sunkumų", — sakė jis.

Osyaikinas paaiškino, kad didelėje grupėje priekiniame orlaivyje, kuris taip pat yra sparnuotojas, pilotuoja kraštutiniai sparnuočiai. "Ir kiekvienas lyderio nukrypimas yra perduodamas eksponentiškai. Čia visi pirmiausia turi galvoti apie žmogų, kuris yra už jo ir kuris yra sunkesnis", — pabrėžė jis.

Rusijos Federacijos gynybos ministerija pranešė, kad ir šiais metais parado oro dalį pirmą kartą atidarys trys sunkieji Mi-26 transporto sraigtasparniai, po jų eis transporto ir kovinių sraigtasparnių Mi-8, Mi-35, "Ka-52" atakos sraigtasparniai ir "Berkuti" akrobatinio skraidymo komanda Mi-28N.

Parado struktūroje yra strateginių raketų nešėjai "Tu-160" ir "Tu-95MS", tanklaiviai "Il-78", kariniai transporto lėktuvai "Il-76", naikintuvai "Su-35S", bombonešiai "Su-34", "Su-24M" ir kitos rūšies aviacijos įranga. "Aviacijos parado dalį užbaigs MiG-31K ir Su-57 lėktuvų įgulos, taip pat trys orlaivių grupės — Lipecko aviacijos centro "taktičesnkoje krilo", "kubinskij brilijant" kaip dalis kaip akrobatinio skraidymo komandų "Rossijskije vitaizi" dalis "Su-30SM" ir "Striži" MiG-29 ir šešiuose atakos lėktuvuose Su-25, kurie dangų nudažo Rusijos vėliavos spalvomis", — pranešė ministerija. 

Ministerija pažymėjo, kad visi skrydžiai atliekami 180–550 metrų aukštyje ir 200–550 kilometrų per valandą greičiu. Trečiadienį virš aikštės Alabine netoli Maskvos įvyko penktoji karinio parado aviacijos dalinio treniruotė. Jame dalyvavo daugiau nei 70 aviacijos ir kosmoso pajėgų orlaivių ir sraigtasparnių.

Tegai:
paradas, naikintuvai, Rusija