S-400 Triumf

Švedijos ekspertas papasakojo apie Lietuvos vaidmenį atakos prieš Kaliningradą atveju

(atnaujinta 12:59 2021.04.08)
Vakarų politikai gali reguliariai girdėti pareiškimus apie Kaliningrado "užgrobimą", tačiau ekspertai ne kartą pabrėžė, kad regionas yra saugomas

VILNIUS, balandžio 8 — Sputnik. Kaliningradas yra Rusijos "pažangios gynybos skydo" elementas, turintis didelę karinę ir strateginę reikšmę šiai šaliai, sakė Švedijos Rusijos ekspertas iš Gynybos studijų instituto Fredrikas Vesterlundas. Apie tai pranešė švedų leidinys "Svenska Dagbladet", straipsnį išvertė "Inosmi".

"Iš Kaliningrado Rusijos karinis jūrų laivynas ir oro pajėgos turi tiesioginę prieigą prie Baltijos jūros. Kita Rusijos Baltijos laivyno pusė dislokuota Sankt Peterburge, iš kur jie turi išlipti per Suomijos įlanką, kuri yra gana ilgas ir siauras koridorius. Rusijos karines pajėgas lengviau aprūpinti iš Kaliningrado. Visa tai taip pat svarbu Švedijai", — sakė jis.

Eksperto teigimu, jei situacija tarp Rusijos ir NATO paūmės, bus sunku ilgai ginti Kaliningradą.

Kaliningradas
© Sputnik / Константин Чалабов

"Didelio masto konflikto atveju Kaliningradas neturi strateginio gylio gynybos srityje. Iš Lietuvos ir Lenkijos jį galima peršauti artilerija", — sako jis.

Eksperto teigimu, dėl "karinio būrio" Kaliningrade Švedija jaučia "grėsmę" iš Rusijos Federacijos, nes tai reiškia, kad atsiranda vis daugiau ginklų sistemų, galinčių pataikyti į taikinius Švedijos teritorijoje.

Straipsnyje sakoma, kad abiejose Baltijos regiono pusėse vyksta didelio masto pratybos, patruliuojama jūra ir oro erdvė.

"Kai naikintuvai ir laivai iš Rusijos, įskaitant tuos, kurie įsikūrę Kaliningrade, ir NATO kariai nuolat juda toje pačioje erdvėje, klaidos neatmetamos. Blogiausiu atveju gali kilti labai rimtų pasekmių", — pažymi ekspertas.

Pareiškimus apie Kaliningrado "užgrobimą" reguliariai galima išgirsti iš Vakarų politikų ir ekspertų. Vašingtonas kaip Kaliningrado srities užgrobimo priežastį nurodo būtinybę "apsaugoti" savo sąjungininkus nuo "okupacijos".

Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas sakė, kad agresyvią Vakarų žiniasklaidos retoriką apie galimą NATO ir Rusijos konfliktą Baltijos šalyse skatina Šiaurės Atlanto bloko karinis-pramoninis kompleksas, o Rusija siekia išplėsti bendradarbiavimą su regionu. Jis pabrėžė, kad gynybinės infrastruktūros dislokavimas Kaliningrade vyksta reaguojant į puolamųjų ginklų dislokavimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

Priešlėktuvinių raketų taktinės pratybos Kryme
© Sputnik / Константин Михальчевский

Tuo tarpu daugelis ekspertų neabejoja Kaliningrado srities saugumu. Visų pirma, karo analitikas Aleksandras Chrolenka pažymėjo, kad partneriai nuolat verčia Latviją, Lietuvą, Estiją ir Lenkiją sustiprinti žaidimą, o tai sąlygoja Rusijos gynybinio komponento padidėjimą regione. Pasak jo, priešraketinės gynybos sistemos "S-400 Triumf" paverčia Kaliningrado sritį "neįveikiama tvirtove".

Politikos analitikas Aleksandras Nosovičius pabrėžė, kad Rusijos kariai apsaugo ne tik Kaliningradą, bet ir jo kaimynus nuo jų "iniciatyvumo, polinkio organizuoti karus, kad būtų sukurti kariniai sąjungininkų biudžetai". Baltijos šalių valdžia reguliariai sudaro gynybos sutartis ir ragina didinti NATO karines pajėgas regione, pateisinant tai didėjančia "Rusijos grėsme".

Tuo pačiu metu Maskva ne kartą deklaravo savo taikius ketinimus ir pabrėžė, kad neketina nieko pulti. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neketina nieko pulti, ir tiesiog naudojasi pasiteisinimu dislokuoti daugiau technikos ir batalionų netoli Rusijos sienų.

Tegai:
Rusija, Kaliningradas, Lietuva, Švedija
Vilniaus oro uostas

Skuodis Vilniaus ir Kauno oro uostus nori sujungti geležinkeliu

(atnaujinta 16:10 2021.04.14)
Atsižvelgiant į galimus geležinkelio linijos tarp Vilniaus ir Kauno variantus bei oro uostų plėtros planus, tokio tipo jungčiai ateityje numatomas didelis potencialas

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Europinė geležinkelio magistralė "Rail Baltica" turi sujungti Vilniaus ir Kauno oro uostus, pareiškė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Galimybės "Rail Balticos" geležinkeliu sujungti Vilniaus ir Kauno oro uostus aptartos ministro susitikime su abiejų miestų ir Kauno rajono merais, Lietuvos geležinkelių ir oro uostų atstovais.

Pasak susisiekimo ministro, norint išnaudoti visą europinio geležinkelio potencialą, o keleiviams ir krovinių vežėjams pasiūlyti aukštos kokybės paslaugas, būtina, kad europinė vėžė tiesiogiai pasiektų Vilniaus ir Kauno oro uostus.

"Europinė vėžė Lietuvai garantuos ne tik patogesnį susisiekimą su kaimyninėmis Baltijos valstybių sostinėmis ir Vakarų Europa, bet taip pat galėsime gerokai greičiau nukeliauti į didžiuosius Lietuvos miestus. Jau dabar nemažai keliautojų, vykdami tarp Kauno ir Vilniaus, renkasi traukinį dėl greitesnio susisiekimo ir patogumo, todėl tęsiame diskusijas, ką turėtume padaryti, atsižvelgdami į šių miestų poreikius ir lūkesčius,  kad kelionė iki šalies oro uostų būtų dar lengvesnė ir patogesnė, pasirenkant tvarią ir darnią aplinkai susisiekimo priemonę — traukinius", — susitikime sakė Skuodis.

Ministro teigimu, planuojant šį projektą daugeliui metų į priekį, reikalingi sprendimai, kad europinė vėžė eitų ne šalia oro uostų, o atvestų iki pat jų "durų". Atsižvelgiant į galimus "Rail Balticos" linijos tarp Vilniaus ir Kauno variantus bei šalies oro uostų plėtros planus, tokio tipo jungčiai ateityje numatomas didelis potencialas. Be to, ji galėtų generuoti papildomus keleivių srautus.

Šiuo metu atrinktos keturios alternatyvos, kur galėtų būti tiesiamas "Rail Balticos" geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno, šiemet iš jų bus pasirinkta viena, labiausiai atitinkanti susisiekimo poreikius. 

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendras geležinkelio linijos ilgis šalyse siekia 870 kilometrų, iš jų 392 — Lietuvoje. Projektą planuojama užbaigti iki 2026 metų pabaigos.

Bendra apskaičiuota projekto suma siekia 5,8 milijardo eurų. Kartais pasirodo informacija, kad geležinkelio tiesimas atsieis daugiau, nei tikėtasi iš pradžių. Atlikus projekto auditą, kurio rezultatus liepos mėnesį paskelbė Europos Audito Rūmai, paaiškėjo rimtų trūkumų, ypač susijusių su investicijų grąža. Visų pirma, ataskaitoje nurodoma, kad prognozuojamas keleivių skaičius neišlaiko kritikos. Be to, neaišku, iš kur bus tie kroviniai, kuriuos planuojama gabenti geležinkeliu.

Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad projektas neturi ekonominės prasmės ir yra reikalingas karinėms reikmėms.

Tegai:
Kauno oro uostas, Vilniaus oro uostas
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Dar šia tema
Latvijos aviacijos muziejus gali būti uždarytas dėl "Rail Baltica"
ES susitarė dėl papildomo "Rail Baltica" finansavimo
Politologas: Baltijos šalys gaus "trupinius" iš ES "Rail Baltica" tiesimui
Kremlius, archyvinė nuotrauka

Kremlius įvardijo, koks buvo Putino ir Baideno pokalbio tonas

(atnaujinta 14:29 2021.04.14)
Rusijos ir JAV vadovai Vašingtono iniciatyva surengė telefoninį pokalbį. Baidenas dar kartą patvirtino tikslą sukurti stabilius ir nuspėjamus santykius su Rusija, atsižvelgiant į JAV interesus, ir pasiūlė artimiausiais mėnesiais susitikti trečiojoje šalyje

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV prezidento Džo Baideno pokalbio tonas buvo dalykiškas, žurnalistams sakė valstybės vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Apie tai rašo RIA Novosti.

"Tikriausiai jūs patys iš gausybės temų, kurios buvo įvardytos iš abiejų pusių dėl šio pokalbio, galite padaryti išvadą, kad pokalbis buvo gana ilgas", — pridūrė jis.

Antradienį abiejų šalių vadovai Vašingtono iniciatyva surengė telefoninį pokalbį. Baidenas dar kartą patvirtino tikslą sukurti stabilius ir nuspėjamus santykius su Rusija, atsižvelgiant į JAV interesus, ir pasiūlė artimiausiais mėnesiais susitikti trečiojoje šalyje.

Vladimiras Putinas
© Sputnik / Михаил Климентьев

Putinas ir Baidenas palietė tokius klausimus kaip strateginis saugumas ir ginklų kontrolė, padėtis Afganistane ir pasaulinė klimato kaita.

Šalys taip pat aptarė situaciją Donbase. Rusijos vadovas, remdamasis Minsko susitarimų paketu, apibūdino politinio konflikto sprendimo būdus. Prezidentas sutiko nurodyti atitinkamiems departamentams išspręsti pokalbio metu iškeltas problemas.

Be to, Dmitrijus Peskovas pabrėžė, kad pokalbio metu Aleksejaus Navalno tema nebuvo paliesta.

Tegai:
Džo Baidenas, Vladimiras Putinas
Dar šia tema
"The Washington Post" įvardijo, kodėl Baidenas vis dar neskambino Zelenskiui
Baidenas iškrėtė diplomatinį triuką: ką tai reiškia lietuviams
Baidenas ketina bendradarbiauti su ES Rusijos ir Kinijos klausimais
Vakcina Johnson & Johnson, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje atidedamas skiepijimas "Johnson & Johnson" vakcina

(atnaujinta 18:39 2021.04.14)
Anksčiau JAV sustabdė skiepijimą "Johnson & Johnson" vakcina savo šalies teritorijoje, kol tiriamas ryšys tarp šių skiepų ir kraujo krešulių susidarymo

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Skiepijimas "Johnson & Johnson" vakcina nuo COVID-19 Lietuvoje kol kas nebus pradėtas, trečiadienį spaudos konferencijoje pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Antradienį Lietuvą pasiekė pirmosios 4,8 tūkst. dozių JAV kompanijos "Johnson & Johnson" vakcinos nuo COVID-19. Tą pačią dieną JAV sustabdė skiepijimą "Johnson & Johnson" vakcina šalyje, kol yra tiriamas ryšys tarp šių skiepų ir kraujo krešulių susidarymo. Bendrovė taip pat pranešė atidedanti vakcinos platinimą Europoje.

"Mus pasiekė oficialus prašymas iš gamintojo, kad kol kas šią vakciną laikytume centriniame sandėlyje", — po Vyriausybės posėdžio sakė Dulkys.

Ministras taip pat papasakojo, kad šiuo metu Vyriausybėje svarstoma galimybė skiepyti žmones antrąja "Comirnaty" (gamintojas "Pfizer") vakcinos doze ne po 21 dienos po pirmojo skiepo, o praėjus ilgesniam periodui. Pasak ministro, sprendimas dėl galimybės pavėlinti skiepijimą "Comirnaty" vakcina antrąjį kartą bus priimtas artimiausiu metu. 

"Jei nuspręstumėme pailginti vakcinaciją antrąja "Comirnaty" vakcinos doze, tai atitinkamai galėtumėme suvakcinuoti didesnį skaičių žmonių [...]. Jei įsivaizduotumėme, kad naudotumėme aštuonių savaičių periodą, tai iki liepos pradžios galėtumėme suvakcinuoti iki 1,5 mln. žmonių tokiu atveju", — teigė Dulkys.

Naujausiais statistikos departamento duomenimis, iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuoti 193 007 žmonės, panaudota 701 990 vakcinų. 

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 229 260 žmonių, nuo ligos mirė 3 718 žmonių.

Lietuvoje antrasis karantinas pratęstas iki balandžio pabaigos. Nuo praėjusios savaitės koronaviruso atvejų po staigaus šuolio praktiškai nesumažėjo. Valdžia panaikino judėjimo tarp savivaldybių apribojimus, tačiau prekybos centrai, kaip žadėta anksčiau, nebuvo atidaryti.

Tegai:
Lietuva, COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Atostogų — per skiepus
Premjerė ragino greičiau skiepyti Lietuvos senjorus
Vilnius kviečia skiepytis vyresnius nei 55 metų gyventojus
Didžiausias Lietuvoje skiepijimo centras išnaudojo vakcinų atsargas