Lietuvos kariai su valstybės vėliavomis prie Seimo rūmų

Seime siūloma sukurti žaidimą apie priešus nugalintį "lietuvį karį"

(atnaujinta 18:46 2021.04.09)
NGSK aiškinosi, kodėl pasirenkamasis dalykas "Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba" yra vos keliose mokyklose 

VILNIUS, balandžio 8 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje deputatai pasiūlė sukurti lietuvišką kompiuterinį žaidimą apie "karį-didvyrį", nugalintį visus priešus.

Trečiadienio posėdžio metu buvo iškeltas klausimas, kodėl ne visose šalies mokyklose yra pasirenkamas dalykas "Nacionalinis saugumas ir gynyba", kuris buvo įvestas dar 2017 metais. Tai turėjo būti švietimo programose tarp 9–11 klasių mokinių, tačiau šiuo metu yra tik 38 mokyklose. 

NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas šį klausimą pavadino "nepaprastai svarbiu", nes siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, turi būti vykdoma įvairiapusė veikla.

"Pilietinis, patriotinis švietimas, kritinio mąstymo ugdymas, praktinių žinių suteikimas. Vyriausybės programoje pilietinis patriotinis ugdymas yra labai aiškiai įtvirtintas", — priminė Kasčiūnas.

Pasak krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus, mokyklų, kuriose mokoma šio dalyko, skaičius yra mažesnis nei minimalus, ir pridūrė, kad šiuo metu brandinama mintis pasiūlyti šį dalyką padaryti privalomą Lietuvos mokyklose.

Posėdžio metu buvo pateiktas siūlymas sukurti kompiuterinį žaidimą. Konservatorių frakcijai Seime priklausantis Arvydas Pocius paragino ieškoti inovatyvių sprendimų. Pasak jo, vienas iš tokių sprendimų galėtų būti lietuviško kompiuterinio kovinio žaidimo sukūrimas, kuriame vaikai galėtų įsijausti į priešus nugalintį lietuvį "karžygį-herojų".

"Aš matyčiau vieną iš priemonių, kuomet būtų galima į vaikus išeiti per lietuviškus kompiuterinius žaidimus. Kur vaikas matytų lietuvį karį, karžygį, herojų ir jis norėtų būti lietuviu karžygiu, kuris nugalėtų visas pabaisas ir visus priešus. Tai yra vienas iš konkrečių pasiūlymų, o kas tai galėtų padaryti, aš nežinau. Gal reikėtų ieškoti lėšų tokioms programoms ir jos tikrai pasiteisintų", — sakė buvęs Lietuvos kariuomenės vadas.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Jo nuomone, jaunoji karta ne visada supranta vyresniuosius, kurie kalba apie patriotizmą, tačiau jiems reikia kažko modernaus.

Tai nėra pirmoji tokio pobūdžio iniciatyva švietimo srityje. Visai neseniai Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir Kauno technologijos universitetas (KTU) pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Tikimasi, kad pasirašyta sutartimi bus plėtojamas karinės žvalgybos ir KTU mokslininkų bendradarbiavimas, siekiant technologijų integracijos ir glaudesnio studijų ir praktikos sąlyčio Lietuvos karinėje žvalgyboje. Kartu planuojama rengti ir įgyvendinti naujus mokslinius tyrimus.

Baltijos šalių valdžia reguliariai kalba apie augančią "Rusijos grėsmę", sudaro gynybos sutartis su JAV ir ragina didinti NATO kariuomenės buvimą regione.

Tačiau Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nieko nepuls. Anot Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, aljansas puikiai supranta, kad tokių planų Maskva neturi, tačiau jis tiesiog naudojasi pretekstu, kad pavyktų dislokuoti daugiau įrangos ir batalionų prie Rusijos sienų.

Baltijos šalių valdžia reguliariai sudaro gynybos sutartis ir ragina didinti NATO pajėgas regione, tai pateisindama neva didėjančia "Rusijos grėsme".

Tegai:
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), Seimas
Dar šia tema
Lietuva pavadino Rusiją "grėsme" jos informacijos saugumui
Nausėda ketina siekti papildomų sankcijų įvedimo Rusijai
Gedimino pilis

Ekspertas: Rusijos diplomatų išsiuntimas Lietuvos padidins politinę riziką

(atnaujinta 15:39 2021.04.22)
Diplomatų skaičiaus ribojimas kenkia santykiams ir jų tobulinimo galimybėms ateityje, mano ekspertas Andrejus Kortunovas.

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Po to, kai Lietuvos valdžia paskelbė, kad kaip solidarumo su Čekija aktą svarsto galimybę išsiųsti Rusijos ambasados ​​Vilniuje darbuotojus iš respublikos. interviu Sputnik Lietuva Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius Andrejus Kortunovas teigė, kad ambasadų darbo nebus įmanoma pakeisti jokiomis virtualiomis sąveikos priemonėmis.

Katedros aikštė Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Turime prisiminti, kad Lietuva tradiciškai užima vieną kritiškiausių pozicijų Rusijos atžvilgiu tiek ES, tiek NATO. Todėl, jei, ko gero, tokia iniciatyva turėjo iš kažkur atsirasti, tai yra visiškai logiška, kad ji kilusi iš Lietuvos, o ne iš kitos Europos valstybės. Žinoma, Lietuvai tai yra dar viena priežastis priminti apie save, paskelbti savo griežtą kelią Maskvos atžvilgiu. Sakyti, kad santykiai nutrūks, būtų perdėta, net jei vertintume kraštutinį atvejį — ambasadų uždarymą — kad net ambasadų uždarymas nebūtinai turėtų sustabdyti dialogą. Kitas klausimas yra tas, kad dialogas, žinoma, bus sunkus. Ambasadose dirbantys diplomatai yra užsienio politikos pagalvėlės. Todėl žinoma, visiškai pakeisti ambasadą kažkokiomis virtualiomis ministerijų sąveikos formomis vargu ar pavyks", — pažymėjo ekspertas.

Pasak Kortunovo, ribojant diplomatų skaičių reikia sumažinti bendravimo ir santykių gerinimo būdų skaičių.

"Reikėtų nepamiršti, kad diplomatų skaičiaus sumažėjimas vienaip ar kitaip reiškia komunikacijos kanalų sumažėjimą, nes, žinoma, bendravimas su užsienio valstybės diplomatais padeda išsiaiškinti pozicijas, suprasti, kaip jie mąsto šioje situacijoje, kokios baimės, lūkesčiai, viltys ir pan. Ambasados ​​yra ne veltui. Jos atlieka svarbią funkciją, ir ši funkcija tam tikru požiūriu yra unikali. Taigi, žinoma, diplomatų skaičiaus ribojimas kenkia santykiams ir riboja galimybės juos patobulinti ateityje. Prieš 500 metų [italų mąstytojas ir politikas] Niccolo Machiavelli sakė, kad reikia "laikyti draugus arti, o priešus — dar arčiau". Tai yra, kai santykiai yra blogi, kai yra įtampa, ypač svarbu palaikyti ryšį. Žinoma, krizės metu ambasados ​​gali atlikti ypatingą ir svarbų vaidmenį. Ir kai iš jų atimamas šis vaidmuo, automatiškai padidėja politinė rizika ir atsiskleidžia eskalacijos spiralė, kurios, ko gero, niekam nereikia. Tik nepaisant visų problemų, niekas nenori rimtos akistatos nė vienoje sostinėje", — sakė ekspertas.

Lietuvos prezidentės patarėja Asta Skaisgiryte pareiškė, kad šiuo metu klausimas svarstomas su "diplomatiniais sąjungininkais", o Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda esą visiškai palaiko Čekiją.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babis balandžio 17-osios vakarą sakė, kad šalies valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas dėl dalyvavimo sprogime šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais. Praha nusprendė išsiųsti 18 Rusijos diplomatų, o Čekijos policija paskelbė, kad ieško Rusijos piliečių Aleksandro Petrovo ir Ruslano Boširovo.

Tegai:
Rusija, Lietuva
Prezidentas Gitanas Nausėda su kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu bei NATO ir JAV karinių vienetų vadais

Nausėda: sąveikumas tarp NATO ir JAV dalinių Lietuvoje pasiekė integruotos veiklos piką

(atnaujinta 16:54 2021.04.22)
Prezidentas pažymėjo, jog NATO ir JAV yra pasiruošę laikytis įsipareigojimų ir užtikrinti Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumą

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Ketvirtadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu bei NATO ir JAV karinių vienetų vadais, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba. 

Президент Литвы Гитанас Науседа на встрече с военными
© Photo : LRP
Prezidentas Gitanas Nausėda su kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu bei NATO ir JAV karinių vienetų vadais

Šalys aptarė NATO misijų tikslus ir rezultatus, sąveiką su Lietuvos kariuomene, civiliais ir kitomis užsienio misijų grupėmis Baltijos šalių regione.

"NATO sąjungininkų pajėgos ir JAV karinių misijų veikla Lietuvoje bei Baltijos šalių regione yra mūsų saugumo garantas. Efektyvus atgrasymas ypač svarbus, kai prie Ukrainos rytinės sienos Rusija telkia beprecedenčio dydžio karines pajėgas ir tęsia provokacijas", — pareiškė šalies vadovas.

Prezidentas pridūrė, kad NATO ir JAV veikla Lietuvoje siunčia aiškią žinią "nedraugiškoms" valstybėms, jog sąjungininkai yra pasiruošę laikytis įsipareigojimų ir užtikrinti Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumą. 

Nausėda pabrėžė, kad NATO ir JAV karinių vienetų veikla demonstruoja "išskirtinį solidarumą, atsidavimą ir palaikymą" Baltijos šalių regionui. 

"Sąveikumas tarp NATO sąjungininkų ir JAV dalinių Lietuvoje bei Lietuvos kariuomenės yra ypač sklandus ir jau bene pasiekęs integruotos veiklos piką", — pabrėžė prezidentas.

Susitikime kalbėta apie dalinių organizaciją Lietuvoje, artimiausias pratybas, mokymus ir vykdomas užduotis tiek ore, tiek ant žemės.

Padėtis Donbase paaštrėjo šių metų vasarį. Nepripažintų respublikų apšaudymai iš "Minsk II" protokolu uždraustų ginklų padažnėjo. Balandį dėl Ukrainos bepiločio orlaivio puolimo nepripažintoje Donecko Liaudies Respublikoje žuvo vaikas.

Президент Литвы Гитанас Науседа на встрече с военными
© Photo : LRP
Prezidentas Gitanas Nausėda su kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu bei NATO ir JAV karinių vienetų vadais

Kovo mėnesį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Ruslanas Chomčakas pareiškė, kad Ukrainos armijos puolimo Donbase scenarijus yra įmanomas. Jis apkaltino Rusiją kariuomenės didinimu netoli sienos su Ukraina.

Rusija ne kartą pabrėžė, kad nedalyvauja Ukrainos vidaus konflikte ir nėra Minsko susitarimų subjektas. Tuo pat metu Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas pareiškė, kad Maskva bus priversta apsaugoti Donbaso gyventojus, jei Ukrainos saugumo pajėgos pradės masinį išpuolį prieš regiono gyventojus.

Tegai:
JAV, Gitanas Nausėda, NATO
Dar šia tema
Čekija paragino NATO paskelbti bendrą pareiškimą dėl Rusijos
NATO žvalgai vis dažniau skraido prie Rusijos sienų. Kam jiems Kamčiatka ir Donbasas?
NATO viršūnių susitikime Briuselyje bus aptarta "Rusijos grėsmė"
NATO paskelbė apie Rusijos orlaivių perėmimą virš Baltijos jūros
Marso atmosferos tyrimas

Marsaeigis "Perseverance" sugebėjo gauti deguonies Marso atmosferos

(atnaujinta 16:18 2021.04.22)
Misija "Marsas 2020" su marsaeigiu "Perseverance" buvo paleista iš Žemės praėjusių metų liepą, o vasarį ji sėkmingai nusileido Marse

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Marsaeigiui "Perseverance" pirmą kartą pavyko išgauti deguonį iš Marso atmosferos, sakoma NASA pranešime.

Anot pranešimo, bandymas vyko balandžio 20 dieną, deguonis buvo gautas eksperimentinio aparato "Moxie" dėka.

Tokie prietaisai vieną dieną gali suteikti deguonies astronautams, pranešė NASA.

Misija "Marsas 2020" su marsaeigiu "Perseverance"  buvo paleista iš Žemės praėjusių metų liepą, o vasarį ji sėkmingai nusileido Marse.

Penktasis NASA istorijoje marsaeigis aprūpintas septyniais moksliniais instrumentais Raudonosios planetos struktūrai ir geologijai tirti. Pagrindinis uždavinys bus surinkti Marso dirvožemio mėginius, kuriuos ateityje tikimasi pristatyti į Žemę.

Marsaeigis "Perseverance" - eksperimentinis prietaisas deguoniui gauti iš Marso atmosferos, taip pat "kosminis sraigtasparnis", kuris pirmą kartą turi skraidyti kitoje planetoje.

Tegai:
Marsas