socialdemokratas Gintautas Paluckas

Socialdemokratai sukritikavo Vyriausybę diskriminacines karantino priemones

(atnaujinta 19:39 2021.04.08)
Lietuvos socialdemokratų partijos nariai pareiškė, kad Vyriausybės taikomų karantino priemonių pagrįstumas "palieka pageidauti tik geresnio"

VILNIUS, balandžio 8 — Sputnik. Vyriausybės taikomos karantino priemonės yra selektyvios ir diskriminacinės, o pats ministrų kabinetas tampa nepatikimu partneriu verslui ir visuomenei, pareiškė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai.

Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje parlamentinėje opozicijoje dirbantys socialdemokratai teigia, kad naujausi valdančiųjų sprendimai sukėlė didelį verslo ir visuomenės nepasitenkinimą.

"Pastarųjų savaičių Vyriausybės sprendimai sudaro įspūdį, kad Vyriausybė tampa nenuspėjamu ir nepatikimu partneriu tiek verslui, tiek visuomenei, nes sprendimų pagrįstumas, racionalus argumentų pateikimas visuomenei, palieka pageidauti tik geresnio", — kalbėjo socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Pasak jo, premjerė Ingrida Šimonytė žadėjo prisiimti asmeninę atsakomybę dėl pandemijos valdymo, tačiau kol kas matomas kitoks vaizdas.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Dalis sprendimų, dalis komunikacijos patikėta ekspertų tarybai ir ekspertams atskiriems, dalis sveikatos apsaugos ministrui, dalis atskiriems ministrams, kurie vieną dieną kalba vieną, o kitą dieną Vyriausybės vadovei tenka komunikuoti priešingai arba teisintis, neigti pasakytus žodžius", — aiškino Paluckas.

Jo teigimu, tai sukuria neapibrėžtumo ir nepasitikėjimo atmosferą, kurioje Lietuva gyvena jau keletą mėnesių.

Pasak Palucko, per karantiną Lietuvos BVP nekrenta taip, kaip krito kai kuriose kitose šalyse, tik dėl didelių verslo pastangų ir ekonomikos struktūros, kur itin nukentėję sektoriai nesudaro tokios verslų dalies, kaip sudaro, pavyzdžiui, Pietų valstybėse.

"Tačiau reikia paminėti, jog karantino priemonės yra selektyvios ir diskriminacinės. Apie tai mes šnekame jau keletą mėnesių ir niekaip yra nesuprantama, kodėl vieni verslai gali dirbti, o kiti ne, kai toje pačioje turgavietėje prekiauti nuo prekystalių galima, iš paviljonų negalima. Tiesą pasakius, to nesuprantame ne tik mes, to nesupranta visi žmonės, kurie dirba tose srityse", — teigė socialdemokratas.

Anot Palucko, Lietuvoje šiuo metu taikoma parama dirbantiems individualiai yra mažiausia tarp kaimyninių valstybių, ir siūloma tokiems asmenims paramą didinti nuo 260 iki 390 eurų. 

Politikas taip pat prašė atkurti nuomos mokesčio kompensavimo mechanizmą. Pasak politiko, didžiausia finansinė našta, ypač vidutinėms prekybos įmonėms, susidaro nuo nuomos mokesčio, kuris nėra sustabdytas ir atidėtas. 

Savo ruožtu Kultūros komiteto narys Kęstutis Vilkauskas teigė, kad kultūros ir turizmo sektoriai, kurie šiuo metu yra itin blogoje situacijoje, pateikė ministrų kabinetui pasiūlymus, kaip jie galėtų pradėti veikti, tačiau į juos nebuvo atsižvelgiama.

"Kultūros žmonės praranda visą pozityvumą, turizmo sektoriuje yra ypač sudėtinga situacija, o Vyriausybė programą turizmo sektoriui gaivinti ruošiasi paleisti tik balandžio 14 dieną. Iš tikrųjų, reikėtų operatyviau reaguoti. Kai nėra aiškaus plano, kaip atlaisvinti vieną ar kitą sektorių, toks komunikacinis blaškymasis gąsdina žmones", — komentavo Vilkauskas.

Jis pažymėjo, kad dalis renginių jau galėtų vykti pagal galiojančias sąlygas, kurios taikomos prekybos vietose, tačiau trūksta atsakymų, kada ir kaip tai galėtų vykti.

Kaip spaudos konferencijoje pažymėjo socialdemokratų atstovas Eugenijus Sabutis, viena didžiausių Vyriausybės problemų yra komunikacija. 

"Per keturis mėnesius buvo pakankamai laiko įvertinti savo vykdomų apribojimų ir įvairių taikomų priemonių pliusus ir minusus. Bet svarbiausias dalykas yra komunikacija. Ką iš komunikacinės pusės matome mes? Mes matome blaškymąsi, matome skirtingų valdžios pareigūnų skirtingas žinutes, siunčiamas visuomenei ir kitiems politikams. Tai sukelia labai didelį neaiškumą ir neapibrėžtumą", — kalbėjo Sabutis, pažymėdamas, kad tokia situacija veda į pyktį, nepasitikėjimą, ignoravimą ir sąmokslo teorijų plitimą.

Sabutis taip pat pareiškė, kad Vyriausybė "užsižaidė" su prioritetinėmis vakcinuojamų žmonių eilėmis ir pamiršo galutinį tikslą — paskiepyti kuo daugiau žmonių. 

Protesto akcija prie Vyriausybės
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Jei užsižaidžiama su prioritetinėmis eilėmis, vėliau siunčiama žinutė, kad dalis vienos grupės nenori vakcinuotis, kita dalis vėl atsisako vakcinuotis. Pagrindinis tikslas yra pasiekti, kad būtų vakcinuota 70 proc. visuomenės. Todėl jei yra dalis atsisakančių, leiskime savivaldai pačiai nuspręsti, ką toliau vakcinuoti, jei yra atliekamų vakcinų. Tokiu būdu galutinį tikslą mes tikrai pasieksime. Dabar, panašu, Vyriausybė užsižaidžia ties tarpiniais tikslais, o galutinis tikslas yra pamirštamas", — komentavo parlamentaras.

Karantinas šiuo metu galioja iki balandžio pabaigos. Balandžio 7 dieną Vyriausybė atsisakė prekybos liberalizavimo planų, kurie turėjo būti svarstomi kitą savaitę. Planai pasikeitė dėl išaugusio užsikrėtimų skaičiaus. Be to, premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad galėtų būti priimami ir karantino griežtinimo sprendimai, tačiau valdžia sieks to išvengti.

Per visą pandemijos laikotarpį Lietuvoje buvo nustatyta daugiau kaip 223 tūkstančiai koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,6 tūkstančio žmonių.

Tegai:
Vyriausybė, socialdemokratai
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje (1854)
Gedimino pilis

Ekspertas: Rusijos diplomatų išsiuntimas Lietuvos padidins politinę riziką

(atnaujinta 15:39 2021.04.22)
Diplomatų skaičiaus ribojimas kenkia santykiams ir jų tobulinimo galimybėms ateityje, mano ekspertas Andrejus Kortunovas.

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Po to, kai Lietuvos valdžia paskelbė, kad kaip solidarumo su Čekija aktą svarsto galimybę išsiųsti Rusijos ambasados ​​Vilniuje darbuotojus iš respublikos. interviu Sputnik Lietuva Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius Andrejus Kortunovas teigė, kad ambasadų darbo nebus įmanoma pakeisti jokiomis virtualiomis sąveikos priemonėmis.

Katedros aikštė Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Turime prisiminti, kad Lietuva tradiciškai užima vieną kritiškiausių pozicijų Rusijos atžvilgiu tiek ES, tiek NATO. Todėl, jei, ko gero, tokia iniciatyva turėjo iš kažkur atsirasti, tai yra visiškai logiška, kad ji kilusi iš Lietuvos, o ne iš kitos Europos valstybės. Žinoma, Lietuvai tai yra dar viena priežastis priminti apie save, paskelbti savo griežtą kelią Maskvos atžvilgiu. Sakyti, kad santykiai nutrūks, būtų perdėta, net jei vertintume kraštutinį atvejį — ambasadų uždarymą — kad net ambasadų uždarymas nebūtinai turėtų sustabdyti dialogą. Kitas klausimas yra tas, kad dialogas, žinoma, bus sunkus. Ambasadose dirbantys diplomatai yra užsienio politikos pagalvėlės. Todėl žinoma, visiškai pakeisti ambasadą kažkokiomis virtualiomis ministerijų sąveikos formomis vargu ar pavyks", — pažymėjo ekspertas.

Pasak Kortunovo, ribojant diplomatų skaičių reikia sumažinti bendravimo ir santykių gerinimo būdų skaičių.

"Reikėtų nepamiršti, kad diplomatų skaičiaus sumažėjimas vienaip ar kitaip reiškia komunikacijos kanalų sumažėjimą, nes, žinoma, bendravimas su užsienio valstybės diplomatais padeda išsiaiškinti pozicijas, suprasti, kaip jie mąsto šioje situacijoje, kokios baimės, lūkesčiai, viltys ir pan. Ambasados ​​yra ne veltui. Jos atlieka svarbią funkciją, ir ši funkcija tam tikru požiūriu yra unikali. Taigi, žinoma, diplomatų skaičiaus ribojimas kenkia santykiams ir riboja galimybės juos patobulinti ateityje. Prieš 500 metų [italų mąstytojas ir politikas] Niccolo Machiavelli sakė, kad reikia "laikyti draugus arti, o priešus — dar arčiau". Tai yra, kai santykiai yra blogi, kai yra įtampa, ypač svarbu palaikyti ryšį. Žinoma, krizės metu ambasados ​​gali atlikti ypatingą ir svarbų vaidmenį. Ir kai iš jų atimamas šis vaidmuo, automatiškai padidėja politinė rizika ir atsiskleidžia eskalacijos spiralė, kurios, ko gero, niekam nereikia. Tik nepaisant visų problemų, niekas nenori rimtos akistatos nė vienoje sostinėje", — sakė ekspertas.

Lietuvos prezidentės patarėja Asta Skaisgiryte pareiškė, kad šiuo metu klausimas svarstomas su "diplomatiniais sąjungininkais", o Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda esą visiškai palaiko Čekiją.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babis balandžio 17-osios vakarą sakė, kad šalies valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas dėl dalyvavimo sprogime šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais. Praha nusprendė išsiųsti 18 Rusijos diplomatų, o Čekijos policija paskelbė, kad ieško Rusijos piliečių Aleksandro Petrovo ir Ruslano Boširovo.

Tegai:
Rusija, Lietuva
Prezidentas Gitanas Nausėda su kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu bei NATO ir JAV karinių vienetų vadais

Nausėda: sąveikumas tarp NATO ir JAV dalinių Lietuvoje pasiekė integruotos veiklos piką

(atnaujinta 16:54 2021.04.22)
Prezidentas pažymėjo, jog NATO ir JAV yra pasiruošę laikytis įsipareigojimų ir užtikrinti Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumą

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Ketvirtadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu bei NATO ir JAV karinių vienetų vadais, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba. 

Президент Литвы Гитанас Науседа на встрече с военными
© Photo : LRP
Prezidentas Gitanas Nausėda su kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu bei NATO ir JAV karinių vienetų vadais

Šalys aptarė NATO misijų tikslus ir rezultatus, sąveiką su Lietuvos kariuomene, civiliais ir kitomis užsienio misijų grupėmis Baltijos šalių regione.

"NATO sąjungininkų pajėgos ir JAV karinių misijų veikla Lietuvoje bei Baltijos šalių regione yra mūsų saugumo garantas. Efektyvus atgrasymas ypač svarbus, kai prie Ukrainos rytinės sienos Rusija telkia beprecedenčio dydžio karines pajėgas ir tęsia provokacijas", — pareiškė šalies vadovas.

Prezidentas pridūrė, kad NATO ir JAV veikla Lietuvoje siunčia aiškią žinią "nedraugiškoms" valstybėms, jog sąjungininkai yra pasiruošę laikytis įsipareigojimų ir užtikrinti Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumą. 

Nausėda pabrėžė, kad NATO ir JAV karinių vienetų veikla demonstruoja "išskirtinį solidarumą, atsidavimą ir palaikymą" Baltijos šalių regionui. 

"Sąveikumas tarp NATO sąjungininkų ir JAV dalinių Lietuvoje bei Lietuvos kariuomenės yra ypač sklandus ir jau bene pasiekęs integruotos veiklos piką", — pabrėžė prezidentas.

Susitikime kalbėta apie dalinių organizaciją Lietuvoje, artimiausias pratybas, mokymus ir vykdomas užduotis tiek ore, tiek ant žemės.

Padėtis Donbase paaštrėjo šių metų vasarį. Nepripažintų respublikų apšaudymai iš "Minsk II" protokolu uždraustų ginklų padažnėjo. Balandį dėl Ukrainos bepiločio orlaivio puolimo nepripažintoje Donecko Liaudies Respublikoje žuvo vaikas.

Президент Литвы Гитанас Науседа на встрече с военными
© Photo : LRP
Prezidentas Gitanas Nausėda su kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu bei NATO ir JAV karinių vienetų vadais

Kovo mėnesį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Ruslanas Chomčakas pareiškė, kad Ukrainos armijos puolimo Donbase scenarijus yra įmanomas. Jis apkaltino Rusiją kariuomenės didinimu netoli sienos su Ukraina.

Rusija ne kartą pabrėžė, kad nedalyvauja Ukrainos vidaus konflikte ir nėra Minsko susitarimų subjektas. Tuo pat metu Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas pareiškė, kad Maskva bus priversta apsaugoti Donbaso gyventojus, jei Ukrainos saugumo pajėgos pradės masinį išpuolį prieš regiono gyventojus.

Tegai:
JAV, Gitanas Nausėda, NATO
Dar šia tema
Čekija paragino NATO paskelbti bendrą pareiškimą dėl Rusijos
NATO žvalgai vis dažniau skraido prie Rusijos sienų. Kam jiems Kamčiatka ir Donbasas?
NATO viršūnių susitikime Briuselyje bus aptarta "Rusijos grėsmė"
NATO paskelbė apie Rusijos orlaivių perėmimą virš Baltijos jūros
Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos pastatas Maskvoje

Lietuva nori "įkalti pleištą" tarp Rusijos ir Rytų Europos, sakoma RF Valstybės Dūmoje

(atnaujinta 19:12 2021.04.22)
Diplomatų "žaidimai su išsiuntimu" yra vieno antirusiško scenarijaus dalis, kuri Rytų Europos šalims yra primetama iš išorės, sako deputatas Antonas Morozovas

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Lietuvos pareiškimai apie galimą Rusijos diplomatų išsiuntimą kaip solidarumo su Čekija ženklą yra vieno scenarijaus, iš išorės primesto Rytų Europos šalims, dalis, sakė Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto narys Antonas Morozovas. Praneša RIA Novosti.

Anksčiau vyriausioji Lietuvos prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Astė Skaisgirytė sakė, kad Lietuva ir jos sąjungininkai diskutuoja, kaip išreikšti solidarumą su Čekija dėl Rusijos veiksmų, svarstoma galimybė išsiųsti Rusijos diplomatus. Čekijos vyriausybė paprašė partnerių palaikyti jį, taip pat išsiųsti kai kuriuos potencialius agentus, dirbančius Rusijos misijose, pridūrė ji.

"Manau, kad tai yra antirusiško scenarijaus dalis, kuri iš išorės yra primetama Rytų Europos šalims. Akivaizdu, kad ši provokacija neturi nė menkiausio pagrįsto pagrindo, nes kalbant apie 2014 metų įvykius ( sprogimai šaudmenų sandėliuose Vrbeticoje), tragiški įvykiai Čekijos Respublikai, kyla klausimas, kodėl jie laukė taip ilgai — beveik septynerius metus — ir niekaip nereagavo į galimą Rusijos diplomatų dalyvavimą. Todėl šioje situacijoje, akivaizdu, kad nėra dėl ko rodyti solidarumo", — sakė Morozovas.

Jis pabrėžė, kad Lietuva nori paremti antirusišką scenarijų, primestą čekams, matyt, ji turėtų būti tokia sąžininga ir pasakyti: "mes norime destabilizuoti santykius su Rusija". Bet jie nenori to sakyti, nes tai neatitinka Lietuvos, Čekijos ir visos Rytų Europos gyventojų interesų, nes visi nori plėtoti gerus kaimyninius santykius, pažymėjo pavaduotojas. Tačiau, pasak jo, provakarietiškas elitas šioms valstybėms taiko nedraugišką darbotvarkę Rusijos Federacijos atžvilgiu.

"Norėčiau tikėti, kad mūsų kolegos iš Rytų Europos nepasieks tokio absurdo ir vis dėlto vyraus protas, mes turime tikėti faktais, o ne spekuliacijomis", — sakė Morozovas, turėdamas omenyje "žaidimus su išsiuntimu".

Kalbėdamas apie Rusijos atsakomąsias priemones, jis pažymėjo, kad į "šiuos demaršus" reikia reaguoti santūriai, remiantis tuo, kad ši Čekijos Respublikos ir Lietuvos iniciatyva yra antirusiškas scenarijus, primestas iš išorės. "Jie dar kartą bando įveikti pleištą tarp mūsų ir Rytų Europos valstybių", — pabrėžė parlamentaras.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babis balandžio 17-osios vakarą sakė, kad šalies valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas dėl dalyvavimo sprogime šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais. Praha nusprendė išsiųsti 18 Rusijos diplomatų, o Čekijos policija paskelbė, kad ieško Rusijos piliečių Aleksandro Petrovo ir Ruslano Boširovo.

18 Rusijos ambasados ​​darbuotojų buvo išsiųsti iš šalies.

Kerštaudama Rusija paskelbė 20 Čekijos ambasados ​​darbuotojų persona non grata, jie jau buvo išvykę iš šalies. Kalbėdamas apie daugiau diplomatų išsiuntimą iš Rusijos, nei buvo paskelbta Prahoje Rusijos pusėje, Čekijos Respublikos pirmasis vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Janas Hamačekas pažymėjo, kad Čekijos ambasados ​​darbas Maskvoje yra praktiškai paralyžiuotas. Rusijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad Praha sumokėjo "milžinišką" kainą už žingsnius Maskvos link, tačiau pati smogė diplomatinei tarnybai.

Čekijos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, nuo antradienio Rusijos ambasadoje Prahoje liko 27 diplomatai ir 67 technikai, o Čekijos ambasadoje Maskvoje — penki diplomatai ir 19 technikų.

Tegai:
Europa, Lietuva, Rusija