Vladimiras Zelenskis, archyvinė nuotrauka

"NATO užbaigs karą Donbase". Zelenskis skuba į aljansą

(atnaujinta 21:22 2021.04.08)
Vladimiras Zelenskis ragina NATO paspartinti Ukrainos įstojimą į aljansą. Jis paaiškino, kad tai vienintelis būdas užbaigti karą Donbase. Vakarų sąjungininkai neskuba atsakyti tiesiogiai

VILNIUS, balandžio 8 — Sputnik. JAV ir Europa pažadėjo Kijevui, kad pritars viskam, išskyrus šalies prastūmimą į karinį-politinį bloką. Kaip įvykiai gali vystytis dabar — RIA Novosti straipsnyje rašo Galija Ibragimova.

Apšaudymų virtinė

Paliaubų Donbase nematyti daugiau nei mėnesį. Po to, kai ESBO speciali stebėjimo misija užfiksavo dešimteriopą pažeidimų padidėjimą, nei Kijevas, nei Donecko ir Luhansko liaudies respublikų atstovai neneigia naujo eskalavimo kontaktinėje linijoje. Kaltinimai skamba prieštaringai.

Prezidento Vladimiro Zelenskio kanceliarija kaltina Maskvą dėl įtampos ir nurodo Rusijos kariuomenės judėjimą netoli Ukrainos sienų. DLR ir LLR liaudies milicija tvirtina, kad paliaubas pirmieji pažeidė Ukrainos kariškiai.

Gyvenvietėse ir gyvenamuosiuose pastatuose, esančiuose netoli demarkacinės linijos, DLR liaudies milicijos pareigūnai rado Ukrainos karinės technikos. Ginklai, tankai, haubicos, priešlėktuvinių raketų sistemos buvo pastatyti šalia Kijevo kontroliuojamų savivaldybės objektų.

LLR liaudies milicijos atstovas Jakovas Osadčij sakė, kad Ukrainos kariuomenė apšaudė Kalinovo-Borščevateo, Lozovoje, Golubovskoje ir Zolotoje-5 kaimus. Buvo naudojami Minsko susitarimų draudžiami minosvaidžiai ir granatsvaidžiai.

"Mūsų gynėjai paleido atsakomąją ugnį, kad užtikrintų civilių gyventojų saugumą", — paaiškino Osadčij.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovas Dmitrijus Kuleba paneigė kaltinimus ir teigė, kad "Rusija per ORLDO (atskiros Donecko ir Luhansko regionų sritys — Sputnik) tikslingai skleidžia mitą apie Ukrainos rengiamas provokacijas".

Paliaubų pažeidėjai

Paliaubų režimas Donbase įvestas nuo praėjusių metų liepos 22 dienos. Tai buvo pasiekta tarpininkaujant Trišalei kontaktinei grupei, kuriai priklauso Ukrainos, ESBO ir Rusijos atstovai.

Pagrindinis susitarimų rezultatas yra tas, kad priešingos pusės gali grąžinti ugnį tik aukščiausios vadovybės įsakymu: Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir sukarintoms DLR ir LLR formuotėms. Tačiau sąlygos buvo pažeistos ne vieną kartą. Šalys tradiciškai verčia kaltę viena kitai. Pavasarį prasidėjusi eskalacija privertė nepripažintų respublikų atstovus šį klausimą spręsti tiesiai per Kijevą.

"Yra sutartų dokumentų. Jie yra konkretūs, išsamūs ir praktiški. Nereikia nieko daugiau, tačiau susitarimų nesilaikoma", — sakė DLR atstovas Aleksejus Nikonorovas.

Kijevo atstovas trišalėje grupėje Leonidas Kravčiukas paragino surengti skubų susitikimą. Darbotvarkėje numatytas "paliaubų režimo atnaujinimo klausimų aptarimas", patikslino Ukrainos delegacija.

Donecko ir Luhansko liaudies respublikų atstovai sutiko dalyvauti, jei "Kijevas pateiks proceso rezultatus dėl visų civilių žūties faktų dėl Ukrainos ginkluotų formacijų veiksmų".

Slidi diplomatija

Kijevas norėjo surengti Trišalės kontaktinės grupės susitikimą naujoje derybų platformoje. Minskas nebetinka Ukrainos valdžiai dėl nedraugiškų Baltarusijos valdžios pareiškimų. O Kijevas vis dar ketina į procesą įtraukti JAV.

DLR ir LLR atstovai pažymėjo: jei jie pateiks vis daugiau naujų sąlygų, tada skubus posėdis tiesiog neįvyks. Jie mano, kad Kravčiukas inicijavo susitikimą, jog nukreiptų dėmesį. Iš tikrųjų, anot nepripažintų respublikų atstovų, Ukraina laukia amerikiečių ir NATO pagalbos. Trišalės kontaktinės grupės posėdis vis dėlto įvyko, tačiau šalys dėl nieko nesusitarė.

Tuo tarpu Vladimiras Zelenskis vedė derybas su aljanso generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Jie aptarė konflikto eskalavimą šalies pietryčiuose, o Ukrainos prezidentas tiesiai šviesiai pasakė: "Kijevo įstojimas į NATO yra vienintelis būdas užbaigti karą Donbase".

Jis patikino, kad Ukraina reformavo kariuomenę ir gynybos sektorių, atsižvelgdama į aljanso reikalavimus.

"Tačiau Rusijos negalima sustabdyti vien reformomis. Tikrasis signalas Maskvai bus NAP (Narystės aljanse veiksmų plano — Sputnik) gavimas", — teigė Zelenskis.

Stoltenbergas apsiribojo palaikymo žodžiais... Jis pažadėjo dažniau įtraukti Kijevą į NATO karines pratybas ir taip padidinti Ukrainos kariuomenės potencialą. Į klausimą, kada Ukraina gaus NAP, generalinis sekretorius neatsakė. Bet tai nesustabdė Zelenskio, jis pasikvietė pagalbą Didžiosios Britanijos ir Kanados ministrus pirmininkus — Borisą Džonsoną ir Džastiną Triudo. Bet jie taip pat atsakė išsisukinėdami.

Diskusija apie Ukrainos įstojimą į NATO neaplenkė ir Amerikos. Baltųjų rūmų atstovė spaudai Džen Psaki kalbėjo tiesiai šviesiai: "JAV palaiko Ukrainą, tačiau sprendimas prisijungti prie NATO priklauso aljanso vadovybės kompetencijai".

Perspektyvos buvo įvertintos ir Maskvoje. "Mes abejojame, ar tai padės Ukrainai susidoroti su vidine problema. Veikiau tai pablogins situaciją", — sakė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Abejotina taika

"Kreipimasis į NATO yra ne tik Zelenskio bandymas pasitelkti Vakarų paramą. Kijevas tikisi, kad gavęs NAP Šiaurės Atlanto aljansas ir Jungtinės Valstijos prisijungs prie Donbaso gyvenvietės ir ateityje padės peržiūrėti Minsko susitarimus. Strateginis Kijevo tikslas yra tęsti Rusijos sulaikymo per NATO politiką", — mano Ukrainos reikalų ekspertas, Maskvos Karnegio centro autorius Konstantinas Skorkinas.

Politologas primena, kad praėjusią vasarą Ukraina gavo NATO išplėstinių galimybių partnerystės dalyvės statusą. Bet tai nepriartino Kijevo prie prisijungimo prie aljanso.

Krymas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Сергеев

"Ukrainos kariuomenė įsipareigojo dažniau dalyvauti karinėse pratybose ir bloko kampanijose, mainais ji gavo galimybę naudotis naujomis technologijomis", — aiškina Skorkinas.

Ekspertas įžvelgia dar vieną kliūtį Ukrainos stojimui į NATO Vašingtono pozicijoje: "Amerikiečiai nestabilumą Donbase laiko spaudimo Rusijai instrumentu ir savo pačių pozicijų stiprinimu ne tik Ukrainoje, bet ir visoje Rytų Europoje".

Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius Andrejus Kortunovas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo krizės Donbase pradžios amerikiečiai šią problemą vertino daugiausia kaip europietišką. Tai leido jiems atsikratyti atsakomybės už konflikto plėtros naštą ir primesti ją savo sąjungininkams.

"Vašingtonas turėjo netiesioginę įtaką Donbasui. Derybos su Kijevu ar Maskva vyko dvišaliu pagrindu. To pavyzdys yra dialogas tarp specialiųjų JAV ir Rusijos pasiuntinių Viktorijos Niuland ir Vladislavo Surkovo. To pakako nuomonei pareikšti, kritikuoti Minsko susitarimus, bet neapkrauti savęs įsipareigojimais", — aiškina Kortunovas.

Politologas mano, kad Zelenskio raginimai paspartinti Ukrainos stojimą į NATO neras atsakymo JAV. "Narystė aljanse reiškia, kad šaliai narei taikomas 5 straipsnis — dėl kolektyvinio saugumo. Tačiau Vakarai nėra pasirengę kovoti už Donbasą Kijevo pusėje. Tuo labiau akivaizdu, kad Maskva gins DLR ir LLR. Amerikos parama apsiribos naujomis antirusiškomis sankcijomis, tarptautinių organizacijų spaudimu", — mano Kortunovas.

Užsitęsęs konfliktas Donbase gali būti naudingas amerikiečiams, jis to neatmeta.

"Baideno administracijai tai yra papildoma galimybė daryti spaudimą Maskvai ir sukelti problemų asmeniškai prezidentui Putinui. Be to, jiems nereikia mokėti per didelės kainos už tokios įtampos palaikymą. Per septynerius konflikto metus amerikiečiai pagrindines finansines išlaidas Ukrainai paremti perkėlė į ES", — pažymi Kortunovas.

Ekspertai sutaria, kad jei atsiskaitymo Donbase dalyvių geopolitiniai interesai atsveria taikos palaikymą, rezultatai bus nenuspėjami. Tokiu atveju galimas tiesioginis konfliktuojančių šalių susidūrimas. Jo poveikis bus rimtas visai Europos saugumo architektūrai.

Tegai:
Ukraina, NATO, Vladimiras Zelenskis
Baltarusija

Ekspertas: masinio baltarusių išvykimo į Lietuvą nebus

(atnaujinta 16:54 2021.04.20)
Vakarams reikia savų įtakos agentų Baltarusijoje, todėl ištrauks iš ten tik tuos, kas yra persekiojami, mano ekspertas Semionas Uralovas

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Masinio išvykimo iš Baltarusijos nebus, nes paprasti Baltarusijos piliečiai labiau teikia pirmenybę trumpalaikei darbo emigracijai rytų ir vakarų kryptimis, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas, portalo "Sonar-2050" vyriausiasis redaktorius Semionas Uralovas.

Anksčiau Lietuvos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad išduoti 805 leidimai Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ypatingais humanitariniais tikslais. Ministerijos duomenimis, 376 iš jų jau atvyko į Lietuvą, o dar 133 asmenys pasiprašė prieglobsčio.

Pažymima, kad toks vidaus reikalų ministro leidimas išduodamas gavus Užsienio reikalų ministerijos motyvuotą siūlymą dėl užsieniečio atvykimo į Lietuvą dėl ypatingų humanitarinių priežasčių. Tokie leidimai išduodami nukentėjusiems nuo "režimo ir represijų ar persekiojamiems" Baltarusijos piliečiams, aktyviems opozicijos atstovams.

Uralovas pareiškė, jog už Vilniaus stovi vyresni partneriai — Londonas ir Vašingtonas, kuriems reikalingi savi įtakos agentai Baltarusijoje.

"Ištrauks tik tuos, kuriems jau visai blogai, ir kurie ten visai "išsidavė", kaip sakoma, yra persekiojami ir pan. Todėl masinio išvykimo nebus, nes dauguma "pritilo", nusėdo ant dugno ir toliau yra Baltarusijos viduje, beje, jų valdžios sistemoje", — pareiškė jis.

Pasak jo, paprasti Baltarusijos piliečiai labiau teikia pirmenybę trumpalaikei darbo emigracijai rytų ir vakarų kryptimis.

"Kažkas pasirenka Lenkiją, mažiau — Lietuvą, kažkas — Rusiją. Ir iš tiesų visi laukia koronaviruso apribojimų panaikinimo, kad galėtų išvykti dirbti, niekaip ne dėl emigracijos, nes visi, kurie norėjo išvykti ilgam, jau išvažiavo", — apibendrino jis.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo Svetlana Tichanovskaja. Po oficialaus pralaimėjimo Baltarusijos prezidento rinkimuose Tichanovskaja išvyko į Lietuvą, kur iš anksto buvo nugabenti jos vaikai.

Baltarusijos generalinė prokuratūra pradėjo bylą pagal baudžiamąjį straipsnį dėl raginimų užgrobti valdžią, Tichanovskajai pateikti kaltinimai, ji įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje.

Baltarusijos valdžia mano, kad Lietuva, Lenkija ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando kontroliuoti opoziciją. Apie aktyvų neigiamą Vilniaus kišimąsi į kaimyninės šalies reikalus pareiškė ir Rusijos valdžia.

Tegai:
Baltarusija, baltarusis, Lietuva
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
Baltarusijos užsienio reikalų ministerija: JAV sankcijos Rusijai neturės jokio poveikio
FSB atskleidė Baltarusijoje planuojamo perversmo detales
Baltarusija pareiškė apie "visos paros" Vakarų pratybas prie savo sienų
Rusijos ambasada Lietuvoje

Rusijos ambasada atsakė Lietuvos URM vadovui į žodžius apie "terorizmą"

(atnaujinta 21:49 2021.04.20)
Diplomatinė atstovybė pareiškė, kad Lietuvos politikų bandymai pakabinti etiketę byloja apie piktavališką ketinimą iš jų pusės

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Rusijos ambasada Lietuvoje sureagavo į Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žodžius, kuris, kalbėdamas apie situaciją Čekijoje, pasisakė apie terorizmą.

"Kai kurių Lietuvos politikų bandymai pakabinti mūsų šaliai "terorizmą remiančios valstybės" etiketę rodo tik tai, kad jų elgesį lemia piktavališkas ketinimas, besiribojantis su labiausiai įžūlia klasta, arba jų visišką nekompetentingumą", — sakoma diplomatinės atstovybės pranešime Twitter.

Ambasada priminė, kad Rusija pati patyrė terorizmo veiksmus, taip pat pažymėjo, kad ji tebėra ta valstybė, kuri yra "pasaulinės kovos su šiuo XXI amžiaus maru priešakyje".

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas balandžio 17-osios vakarą pranešė, kad šalies valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas prisidėjimu prie sprogimo šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais. Savo ruožtu ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas Janas Hamačekas pareiškė, kad 18 Rusijos diplomatų bus išsiųsti iš šalies ir per 48 valandas turi išvykti, o Čekijos policija įtraukė Rusijos piliečius Aleksandrą Petrovą ir Ruslaną Boširovą į ieškomų asmenų sąrašą.

Balandžio 18-osios vakarą Rusija paskelbė apie atsakomąsias priemones. Į Rusijos užsienio reikalų ministeriją iškviestas Čekijos Respublikos ambasadorius Vitezslavas Pivonka buvo informuotas, kad persona non grata paskelbti 20 ambasados ​​darbuotojų, kurie privalo išvykti iš šalies per 24 valandas. Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad pareiškimai apie Rusijos specialiųjų tarnybų prisidėjimą prie sprogimo Vrbeticoje yra absurdiški, nepagrįsti ir išgalvoti.

Tegai:
Lietuva, Gabrielius Landsbergis, Rusijos ambasada, Rusija
Dar šia tema
Rusijos URM priminė buvusiam Estijos prezidentui apie Rusijos turistų svarbą
JAV ambasadorius Rusijoje išvyks konsultuotis į Vašingtoną
JT generalinis sekretorius Antonijus Guteresas

JT generalinis sekretorius paragino užkirsti kelią klimato kaitos padariniams

(atnaujinta 18:12 2021.04.20)
Anot Getereso, žmonija yra ties bedugnės riba, todėl iki 2030 metų pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją reikia sumažinti beveik perpus

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Pastarieji šešeri metai buvo karščiausi pasaulio klimato stebėjimų istorijoje, praėjusių metų birželį Rusijos Verchojansko mieste, Jakutijoje, buvo užfiksuota aukščiausia temperatūra į šiaurę nuo Arkties rato — plius 38 laipsniai, pranešė JT generalinis sekretorius Antonijus Guteresas, pristatydamas Pasaulio meteorologinės organizacijos ataskaitą apie klimato būklę 2020 metais.

Ugnikalnio lava
© REUTERS / Kristinn Magnusson/mbl.is

"Duomenys šioje ataskaitoje turėtų mus visus padaryti budresnius", — pasakė Guteresas ir paragino visus pasaulio lyderius susipažinti su dokumentu.

Pasak jo, 2020 metais planetos temperatūra buvo 1,2 laipsnio šiltesnė nei ikipramoniniais laikais.

"Mes artėjame prie 1,5 laipsnio Celsijaus ribos, kurią nustatė mokslo bendruomenė. Mes esame ties bedugnės riba. Šešeri metai, praėję nuo 2015 metų, buvo patys karščiausi per visą stebėjimo istoriją. Birželį Verchojanske, Rusijoje, temperatūra siekė 38 laipsnius šilumos, tai yra aukščiausia užregistruota temperatūra bet kur į šiaurę nuo Arkties rato", — pabrėžė generalinis sekretorius.

Be to, kaip pažymėjo jis, pasaulyje toliau auga pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija.

"Anglies dioksido koncentracija pakilo iki naujo maksimumo — 410,5 ppm dalies. Tai yra 148 % aukščiau už priešindustrinius lygius", — pasakė Guteresas.

JT generalinis sekretorius atkreipė dėmesį į ledynų tirpsmą Arktyje ir Antarktidoje. Pasak jo, nuo 2019 metų rugsėjo iki 2020 metų rugpjūčio Grenlandijos ledo danga prarado 152 mlrd. tonų ledo.

Jis pridūrė, kad per ataskaitinį laikotarpį tropinių ciklonų skaičius pasaulyje buvo "didesnis nei vidurkis". Ciklonų, kuriems meteorologai suteikė vardus, skaičius praėjusiais metais buvo 98. JAV išplitusi sausra sukėlė didžiausius kada nors užfiksuotus gaisrus Kalifornijoje ir Kolorade, o Brazilijoje sausra taip pat sukėlė rimtus miškų gaisrus, pridūrė Guteresas.

"Mūsų uždavinys yra aiškus. Mokslas sako mums, kad norėdami užkirsti kelią blogiausiems klimato pokyčių padariniams, turime apriboti pasaulinės temperatūros kilimą 1,5 laipsnio rodikliu nuo ikipramoninio laikotarpio pradinių linijų. Tai reiškia, kad iki 2030 metų pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją reikia sumažinti 45 %, palyginti su 2010 metų lygiu, ir iki 2050 metų pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį", — pabrėžė jis ir pridūrė, kad šie metai turėtų tapti veiksmų metais.

Tegai:
Antonijus Guteresas, klimato kaita, Jungtinių Tautų organizacija (JTO)