Daugiau nėra apie ką kalbėti: Lietuvos ir Gruzijos ministrai aptarė Rusiją
(atnaujinta 16:58 2021.04.08)
Per dvi dienas vyksiantį Gruzijos delegacijos vizitą planuojama pasirašyti dvišalį susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje šiais metaisVILNIUS, balandžio 8 — Sputnik. Rusija "naudojasi politiniu nestabilumu" kaimyninėse šalyse "siekdama sutrikdyti integracijos procesus", susitikime su kolega iš Gruzijos Džuanšeru Burčuladze sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Gruzijos gynybos ministras ketvirtadienį lankėsi Lietuvoje. Abu ministrai aptarė regioninį saugumą, dvišalį bendradarbiavimą dėl Gruzijos euroatlantinės integracijos.
©
Photo : Минобороны Литвы / Alfredas Pliadis
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas Vilniuje susitikime su Gruzijos gynybos ministru Juanšeru Burčuladze
"Jau dabar matome aktyvų Sakartvelo įsitraukimą į įvairius NATO formatus ir visada akcentuojame, kad demokratinių principų laikymasis yra neatsiejamas nuo narystės euroatlantinėse organizacijose. Mes matome kaip Rusija naudojasi politiniu nestabilumu kaimyninėse valstybėse ir išnaudoja tai integracinių procesų trukdymui", — savo Facebook puslapyje rašė Anušauskas.
Burčuladzė Gruzijos gynybos ministro pareigas eina nuo vasario mėnesio. Ministras į Lietuvą atvyko iš Latvijos, šis vizitas Baltijos šalyse yra jo pirmoji oficiali kelionė į užsienį.
Susitikęs su Anušausku, Gruzijos ministras ir jo delegacija lankėsi Lietuvos Seime, o vėliau planuojamas apsilankymas Antakalnio kapinėse.
©
Photo : Минобороны Литвы / Alfredas Pliadis
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas Vilniuje susitikime su Gruzijos gynybos ministru Džuanšeru Burčuladze
Gynybos ministro delegacija taip pat planuoja apsilankyti Nacionaliniame kibernetinio saugumo centre Kaune.
Penktadienį numatomas Lietuvos ir Gruzijos gynybos viceministrų Margirio Abukevičiaus ir Lelos Čikovani susitikimas, kurio metu bus pasirašytas dvišalis gynybos bendradarbiavimo planas 2021 metams.
Pagrindinės karinio bendradarbiavimo sritys yra kariniai mokymai, kibernetinis saugumas, dalyvavimas bendrose pratybose, parama NATO programoms, sutelktoms Juodosios jūros regione. Be to, Lietuva yra pasirengusi pasidalinti savo patirtimi kovojant su hibridinėmis grėsmėmis.
Lietuva visais įmanomais būdais stengiasi prisidėti prie euroatlantinės Gruzijos integracijos. Siekdama parodyti Lietuvos solidarumą ir dalyvavimą, 2021 metų sausio mėnesį Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) oficialiai patvirtino Sakartvelo pavadinimą Gruzijai.
Baltijos šalių valdžia reguliariai kalba apie didėjančią "Rusijos grėsmę". Atsižvelgiant į tai, jie sudaro gynybos sutartis ir ragina padidinti NATO kariuomenės buvimą regione.
Tuo pačiu metu Maskva ne kartą deklaravo savo taikius ketinimus ir pabrėžė, kad neketina nieko pulti. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neketina nieko pulti ir tiesiog naudojasi pasiteisinimu dislokuoti daugiau technikos ir batalionų netoli Rusijos sienų.
Tegai:
Austrija pasisakė prieš antirusiškas sankcijas
(atnaujinta 19:43 2021.04.19)
Pasak Austrijos užsienio reikalų ministro, šiuo metu reikia susitelkti į eskalavimo palengvinimą ir dialogo atnaujinimąVILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Viena mano, kad būtina sutelkti dėmesį į dialogą su Maskva ir atsisakyti tolesnių sankcijų įvedimo, rašo laikraštis "Welt", remdamasis Austrijos užsienio reikalų ministru Aleksandru Schallenbergu.
©
Sputnik / Michael Klimentyev
"Šiuo metu turime susitelkti į eskalavimo palengvinimą ir dialogo atnaujinimą", — cituojama ministro leidinyje.
Schallenbergas ragino šiuo tikslu naudoti visus esamus dialogų ir specializuotų organizacijų formatus, tokius kaip trišalė kontaktinė grupė, Normandijos formatas ir ESBO. Kartu jis išreiškė susirūpinimą dėl „paliaubų režimo pažeidimo kontakto linijoje".
"Kad Putinas galėtų dalyvauti tiesioginiame dialoge su Merkel, Makronu ir Zelenskiu vadinamojo "Normandijos formato" rėmuose, pirmiausia reikia atsisakyti tolesnių sankcijų Rusijai įvedimo", — austrė ministras citavo leidinio žodžius.
Europos Sąjungos valstybių narių užsienio reikalų ministrai neoficialioje vaizdo konferencijoje pirmadienį aptarė krizę Ukrainoje, Čekijos Respublikos kaltinimus Rusijai dėl sprogimų 2014 metais ir kitas temas.
Tegai:
Tiesioginiai mero rinkimai Lietuvoje paskelbti prieštaraujantys Konstitucijai
(atnaujinta 16:36 2021.04.19)
Tuo tarpu Seimo pirmininkė pareiškė, kad pati tokių rinkimų idėja nėra klaidinga, todėl reikėtų susitarti dėl atitinkamos pataisosVILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja respublikos Konstitucijai. Tai nurodyta teismo sprendime.
Tiesioginiai Lietuvos mero rinkimai buvo įvesti 2015 metais. Savivaldybių vadovai jau buvo tiesiogiai renkami du kartus. Anksčiau juos rinkdavo savivaldybių tarybos.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad Konstitucinio Teismo sprendimas nenustebino. Tačiau ji abejoja, ar pati tiesioginių mero rinkimų idėja yra klaidinga.
Parlamento vadovė nurodė, kad tiesioginius rinkimus palaiko iki 80 procentų gyventojų, o aktyvumas padidėjo.
"Taigi, visuomenės valia aiški – žmonėms reikia galimybės patiems rinkti savo rajono ar miesto vadovą",— Facebook rašo Seimo pirmininkė.
Tuo pačiu Čmilytė-Nielsen pažymi, kad yra keletas "niuansų". Visų pirma, savivalda gali virsti uždara "kunigaikštyste".
"Daug diskusijų kelia ir merų įgaliojimai, jų santykis su taryba. Kuris, merui neturint daugumos, tampa labai sudėtingas ir dėl to labiausiai kenčia tos savivaldybės gyventojai", — sakė ji.
Seimo pirmininkė kviečia visas politines jėgas aptarti šį klausimą ir susitarti dėl Lietuvos Konstitucijos pataisos.
"Liberalų sąjūdis visuomet nuosekliai palaikė tiesioginių mero rinkimų idėją, tačiau raginome šį procesą įtvirtinti keičiant Konstituciją ir darant sisteminius pakeitimus, siekiant efektyviausio savivaldybių valdymo modelio", — apibendrino ji.
Savo ruožtu "šešėlinis ministras pirmininkas", opozicinės partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" lyderis Ramūnas Karbauskis sakė, kad "valstiečiai" palaiko tiesioginių mero rinkimų idėją ir pasisako už jų įteisinimą, kad tiesioginiai merų rinkimai būtų įteisinti Konstitucijai neprieštaraujančius būdu – juos apibrėžiant pačiame Konstitucijos tekste.
Pasak Karbauskio, gebėjimas išsirinkti sau merą padidina ir pasitikėjimą vietos valdžia, didėja ir merų atsakomybė gyventojams.
"Merai puikiai supranta, kad nerasdami sutarimo su žmonėmis, nedėdami pastangų, jie kitą kartą tiesiog nebus, nepriklausomai nuo to, kokia partinė konjunktūra susiklostys savivaldybės taryboje. Tai skatina atsakingesnį merų elgesį, jų atskaitomybę visuomenei", — pareiškė jis.
LVŽS lyderis pažymėjo, kad 2014 metais, Kai buvo priimtas sprendimas dėl tiesioginių mero rinkimų, jį palaikė maždaug du trečdaliai Lietuvos gyventojų.
"Žmonės ir šiandien vertina galimybę tiesiogiai rinkti merus. Dalyvaudami tiesioginiuose mero rinkimuose žmonės pajuto, kad jų balsas yra girdimas, kad jie, pasirinkdami merą su viena ar kita rinkimų programa, gali daryti įtaką konkretiems sprendimams jų gyvenamojoje vietovėje. Ši teisė žmonėms turėtų būti užtikrinta", sako Karbauskis.
Ženklus naikinti tiesioginius merų rinkimus stebime jau kurį laiką, tad neabejoju, kad konservatoriai bandys pasinaudoti šiuo Teismo sprendimu. Tačiau tikimės palaikymo iš kitų opozicinių frakcijų ir netgi dalies valdančiųjų, juo labiau, kad liberalus atstovaujantis Vilniaus meras ne kartą yra išreiškęs savo paramą tiesioginiams merų rinkimams", – nurodo politikas.
Tegai:
Lietuvoje padvigubėjo naujų koronaviruso atvejų
(atnaujinta 09:57 2021.04.20)
Statistikos departamento duomenimis, pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 517,6 atvejoVILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Per pastarąją parą Lietuvoje nustatyti 1 138 koronaviruso atvejai, tai beveik dvigubai daugiau naujų infekcijų nei buvo nustatyta vakar. Dar devyni asmenys mirė, praneša Statistikos departamentas.
Iš viso per visą pandemijos laikotarpį buvusių/esamų atvejų skaičius Lietuvoje yra 235 383, 213 118 žmonių pasveiko.
Bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 67 664.
Per pastarąją parą užfiksuota 9 mirčių nuo COVID-19. Mirusiųjų amžius buvo nuo 40 iki 999 metų. Bendras mirčių nuo COVID-19 skaičius šalyje siekia 3 785.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 517,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento.
Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuoti 4541 žmogus, antra skiepo doze — 820. Iš viso 210 611 žmonių šalyje vakcinuoti dviem skiepo dozėmis. Dar 359 269 šiuo metu laukia antros skiepo dozės. Iš viso panaudota 780 491 vakcina.
Anksčiau Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.