Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Šešėlinė Vyriausybė pasakė apie valdančiųjų bandymus atimti valdžią Lietuvos vadovo

(atnaujinta 12:43 2021.04.09)
Opozicijos teigimu, konservatoriai jau dabar ruošia dirvą artėjantiems prezidento rinkimams, kad galėtų visiškai perimti valdžią šalyje

VILNIUS, balandžio 9 — Sputnik. Šešėlinė Lietuvos vyriausybė apkaltino ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę ir valdančiąją partiją "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD) bandymu uzurpuoti prezidento teises, praneša partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (LVŽS) spaudos tarnyba.

Šešėlinis ministrų kabinetas paragino baigti politinę kovą dėl atstovavimo Lietuvai Europos Vadovų Taryboje, neieškoti kelių, kaip atimti prezidento galias, ir susitelkti į esminius šiuo metu mūsų valstybei klausimus — COVID-19 pandemijos valdymą bei vakcinacijos spartinimą mūsų šalyje.

"Mes su nerimu stebime TS-LKD bandymus vienašališkai keisti valstybės atstovavimą Europos Vadovų Taryboje, kai pasaulinės pandemijos metu valstybės ateičiai ypač svarbus visų valstybės valdžių susitelkimas", — pareiškė LVŽS vadovas Ramūnas Karbauskis.

Anot jo, TS-LKD siekis riboti Lietuvos prezidentui Konstitucijoje suteiktas teises spręsti pagrindinius užsienio politikos klausimus ir varžyti valstybės vadovo teises vykti į Europos Vadovų Tarybą yra nesuderinamas su Lietuvos Konstitucija.

"Akivaizdu, kad šis siekis kyla tik iš asmeninių TS-LKD ambicijų ir noro, nušalinus valstybės vadovą nuo svarbiausių užsienio politikos sričių, sutelkti valdžią vienos partijos rankose, taip paminant demokratijos principus ir pragmatiškai siekiant geriau pasirengti artėjantiems prezidento rinkimams. Toks bandymas sutelkti visą politinę galią vienose rankose, uzurpuojant prezidento teises, pažeidžia politinį stabilumą, kelia grėsmę demokratijai ir žmonių gerovei", — pareiškė "valstiečių" lyderis.

Seimo deputatė, "šešėlinė" teisingumo ministrė Agnė Širinskienė pareiškė, kad konservatorių bandymas nušalinti prezidentą nuo Europos Vadovų Tarybos prisidengiant Konstitucija yra nesėkmingas, visuomenės akims dumti skirtas politinis manevras.

"Konstitucija nenumato, kad Seimas ar Vyriausybė savo priimtais teisės aktais galėtų kokiu nors būdu apriboti ar suvaržyti respublikos prezidento konstitucinius įgaliojimus spręsti pagrindinius Lietuvos užsienio politikos klausimus, taigi, ir formuoti užsienio politiką (Lietuvos Konstitucijos 84 straipsnis)", — paaiškino ji.

Širinskienė paaiškino, kad Lietuvos Konstitucinis Aktas dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje (Konstitucinis Aktas), kuris yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudėtinė dalis, nustato tik Vyriausybės atskaitingumą nacionaliniams parlamentams ir tik tuomet, kai Vyriausybės atstovai dalyvauja ES teisėkūroje.

Tuomet "Seimo Europos reikalų komitetas ir Užsienio reikalų komitetas Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybei gali pateikti Seimo nuomonę dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus". 

Taigi, nustatant teisinius santykius, abu komitetai nėra įgalioti veikti Europos Vadovų Taryboje dalyvaujančio prezidento atžvilgiu.

Parlamentarė taip pat pabrėžė, kad Seimo statuto 27(1) skirsnis apibrėžia taisykles ES reikalų svarstymui, tačiau, sekdamas Konstitucinio akto 3 straipsniu, šias taisykles apibrėžia tik Vyriausybės, o ne Prezidento atžvilgiu. Ir tik Statuto 180(13) straipsnio 2 dalyje minimas Prezidentas, kaip galintis pats ar per atstovus pateikti komitetui savo nuomonę 180(2) straipsnio 3 dalyje nurodytais klausimais.

"Tačiau ir ši norma nesuteikia Seimo komitetams teisės spręsti dėl prezidento vykimo ar nevykimo į Europos Vadovų Tarybą ar teikti atitinkamas rekomendacijas, susijusias su jo vykimu, kaip kad buvo padaryta 2021 m. kovo 24 d. Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų bendrame posėdyje, Seimo komitetams akivaizdžiai peržengiant savo konstitucinių įgaliojimų ribas", —apibendrino ji.

Savo ruožtu Karbauskis priminė, kad valdantieji kalba ne tik apie prezidento nušalinimą nuo Europos Vadovų Tarybos, bet ir apie prezidento rinkimų pokyčius Lietuvoje, duodami suprasti, kad Seimas taptų ta vieta, kuri renka valstybės vadovą.

Karbauskis teigė, kad tokiu būdu Lietuvos konservatoriai bando padidinti Gabrielio Landsbergio šansus tapti prezidentu 2024 metais.

"Nustumti" Nausėdą

Anot šešėlinio ministrų kabineto narių, valdančiųjų elgesys sukuria pavojingą precedentą, kad politinės sistemos pagrindai gali būti keičiami atsižvelgiant į tai, kuri partija sudaro parlamentinę daugumą ir kas jai patogu kituose rinkimuose.

Paskutiniame šešėlinės Vyriausybės posėdyje buvo nutarta nepalaikyti Seimų valdančiosios koalicijos inicijuotos rinkimų sistemos reformos. Šešėlinės vyriausybės prašymu LVŽV parlamentinė frakcija pasitraukė iš valdančiosios darbo grupės, kuri rengia įstatymo projektą, skirtą rinkimų sistemai pakeisti.

Anksčiau Karbauskis jau pareiškė, kad konservatoriai bet kokiomis priemonėmis bando nuvalyti kelią savo kandidatui į 2024 metų prezidento rinkimus, kuriuo, pasak jo, taps dabartinis Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Gabrielius Landsbergis. Viena tokių priemonių, pasak politiko, yra neleisti Nausėdai dalyvauti Europos Vadovų Taryboje.

Karbauskis mano, kad vienintelė kliūtis visiškai konservatorių "diktatūrai" yra prezidentas, kuris nepritaria jų ideologinei pozicijai. Būtent dėl šios priežasties, mano "valstiečių" lyderis, valdantieji siūlo pakeisti rinkimų tvarką taip, kad valstybės vadovą rinktų Seimas.

Tada, jo nuomone, Seimui, vadovaujamam konservatorių ir liberalų, pavyktų padaryti tai, ko nepavyko užsienio reikalų ministro seneliui Vytautui Landsbergiui, — "Landsbergį, tiesa, tik ne senelį, o jau anūką, prastumti į prezidentus".

Lietuvos vadovo ir premjerės ginčas dėl susitikimų ES

Iškart po Lietuvos įstojimo į ES aukščiausiojo lygio susitikimuose respublikai kurį laiką atstovavo ir prezidentas, ir ministras pirmininkas, tačiau valdant Nausėdos pirmtakei Daliai Grybauskaitei buvo nusistovėjusi tradicija, pagal kurią tik prezidentas vykdavo į EVT susitikimus.

Idėją, kad ministras pirmininkas, o ne prezidentas turi atstovauti Lietuvai ES viršūnių susitikimuose, viešai iškėlė konservatorių atstovai. Jie mano, kad pandemijos metu ES viršūnių susitikimuose vyrauja klausimai, kurie priklauso Vyriausybės kompetencijai.

Konservatorių iniciatyvos kritikai mano, kad valdančioji partija taiko dvigubus standartus. Lietuvos socialdemokratų partija pareiškė, kad nepalaikys iniciatyvos peržiūrėti respublikos atstovavimą Europos Vadovų Taryboje.

Tegai:
Ramūnas Karbauskis, Lietuva, Agnė Širinskienė, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Gitanas Nausėda
Lietuvos žiniasklaidos mikrofonai Seime

Žurnalistai Lietuvoje gavo nemokamą prieigą prie duomenų valstybės registrų

(atnaujinta 11:15 2021.04.18)
Už pokyčius balsavo 103 parlamentarai, prieš buvo tik vienas žmogus, o trys deputatai susilaikė

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Lietuvos Seimas priėmė Visuomenės informavimo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, leidžiančias žurnalistams nemokamai gauti duomenis iš registrų ar valstybės informacinių sistemų, praneša Seimo kanceliarijos spaudos tarnyba.

Pakeitimai įsigalios nuo šių metų liepos 1 d. Jie leis užtikrinti visuomenės atvirumą ir teisę gauti teisingą, tikslią ir nešališką informaciją.

Naujoms nuostatoms pritarė 103 deputatai, prieš pasisakė tik vienas parlamentaras, susilaikė dar trys Seimo nariai.

Žurnalistai galės gauti nemokamus duomenis iš Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro ir Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos. Jie turės teisę gauti ne tik aktualius, bet ir istorinius juridinio asmens dalyvių ir (ar) naudos gavėjų duomenis, išskyrus fizinio asmens kodą, gyvenamąją vietą arba adresą korespondencijai.

Pagal priimtus pakeitimus, žurnalistas turės teisę viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, su kuriuo žurnalistą sieja sutartiniai santykiai, vardu neatlygintinai gauti šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus duomenis ir informaciją iš registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo.

Šia galimybe žurnalistas galės pasinaudoti, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kurio vardu jis prašo pateikti duomenis ir kuriam rengia ketinamą skelbti informaciją, per paskutinius metus nebus padaręs daugiau kaip dviejų pažeidimų dėl draudžiamos informacijos skelbimo ir (ar) nebus Visuomenės informavimo etikos komisijos pripažintas profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju.

Naujų taisyklių iniciatoriai mano, kad pakeitimai sudarys palankesnes sąlygas profesionaliosios, tiriamosios žurnalistikos plėtrai, paskatins didesnį visuomenės atvirumą ir atsparumą – mažins korupcijos pasireiškimo tikimybę, atskleis galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus, asmenų neteisėto praturtėjimo .

Duomenų pateikimo išlaidos bus kompensuojamos iš valstybės biudžeto.

Tegai:
žurnalistai, žiniasklaida, Seimas, Lietuva
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė

Šimonytė pareiškė, kad informacijos apie COVID-19 reikia ir rusų kalba

Vizito metu Visagine vyriausybės vadovė pažymėjo, kad kai kurie tautinių mažumų atstovai gauna informaciją ne iš lietuviškų šaltinių

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažino, kad šalies tautinių mažumų atstovams trūksta informacijos apie koronavirusą jų gimtąja kalba, praneša "TASS".

Penktadienį vyriausybės vadovė lankėsi Nemenčinėje, Švenčionyje ir Visagine. Ji susitiko su merais, taip pat lankėsi vakcinacijos centruose ir nuotoliniu būdu bendravo su gydytojais, mokytojais ir policijos pareigūnais.

Būdama Visagine, Šimonytė pareiškė, kad reikia profesionalios informacijos rusų kalba apie vakcinacijos naudą su atsakymais į žmonėms kylančius klausimus. Ji pažymėjo, kad dalis tautinių mažumų atstovų informaciją gauna ne iš Lietuvos šaltinių.

"Pirmiausia, kalba eitų apie profesionalią informaciją rusų kalba, apie vakcinos naudą ir galbūt atsakymus į klausimus, kuriuos galbūt žmogus norėtų užduoti gydytojui. Tikrai stengiamės atsižvelgti į tai, kad dalis žmonių nebūtinai informaciją savo pasiima iš lietuviškų informacinių šaltinių. Kartais pasiima informaciją iš informacinių šaltinių kitomis kalbomis ir nebūtinai ta informacija būna patikima", — sakė ministras pirmininkas.

Šimonytė net kreipėsi į Visagino gyventojus rusų kalba. Ji paprašė jų vakcinuotis nuo COVID-19.

"Noriu pagirti, kad matome paskutinėmis dienomis suaktyvėjimą ir skiepijimo tempų, ir planų, veiksmų", — pareiškė ji.

Anot Šimonytės, skiepijimo tempai veikiausiai auga ir dėl visuomenės spaudimo kuo greičiau skiepytis. Vyriausybės vadovė tvirtino tikinti, kad susitikimai su savivaldybių atsotvais padės išspręsti su vakcinacijos procesais kylančias problemas.

Antrasis karantinas respublikoje įvestas nuo lapkričio pradžios. Šalies valdžia jį pratęsė iki vasaros pradžios. Tuo tarpu buvo nuspręsta sušvelninti kai kuriuos apribojimus, numatant išimtis asmenims, turintiems imunitetą COVID-19. Tarp jų persirgę COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR testu arba antigeno testu, taip pat žmonės, kurie gavo vakciną nuo COVID-19, užregistruotą EVA.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau nei 231 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Ingrida Šimonytė
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Sputnik V" yra veiksmingas ir gyvūnų vakcinacijai, pareiškė Gincburgas
Merkel pasiskiepijo "AstraZeneca" vakcina
PSO perspėjo apie artėjantį COVID-19 plitimo piką
Policijos pareigūnai

Šiuo metu Lietuvoje vakcinuota beveik 40 procentų pareigūnų

(atnaujinta 11:42 2021.04.19)
Pareigūnai skiepijami savivaldybėse, atsižvelgus į prioritetinių grupių sąrašą. Nuo balandžio 8 dienos įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka, kuomet leidžiama skiepyti didelėmis organizuotomis grupėmis

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Jau dvi savaites pareigūnai skiepijami vakcinomis nuo COVID-19 infekcijos, rašo Vidaus reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Pabrėžiama, jog šiuo metu paskiepyta 5 910, arba 39,4 proc. pareigūnų.

"Šiuo metu turime paskiepytų beveik 40 procentų pareigūnų. Be abejo norime, kad pareigūnams imunitetas susiformuotų kuo greičiau ir jie galėtų jaustis saugesni saugodami mūsų visuomenę. Aktyviai bendradarbiaujame su savivaldybėmis ir siekiame, kad paskiepytų pareigūnų dalis didėtų kiekvieną savaitę", — sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pirmadienio duomenimis, Policijos departamente šiuo metu pirmuoju skiepu vakcinuotų pareigūnų yra 3 145. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente paskiepyta 1 223 ugniagesių, Viešojo saugumo tarnyboje paskiepyta 114 pareigūnų. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje paskiepyta 1 650 asmenų, iš jų 1345 pareigūnai, o Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje paskiepyti 83 pareigūnai.

Pareigūnai skiepijami savivaldybėse, atsižvelgus į prioritetinių grupių sąrašą. Nuo balandžio 8 dienos įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka, kuomet leidžiama skiepyti didelėmis organizuotomis grupėmis. Statutinių tarnybų vadovai regionuose gali kreiptis į savivaldybių vakcinavimo koordinatorius ir suderinti tolimesnio vakcinavimo organizavimą sudarytoms grupėms.

Tegai:
koronavirusas, vakcinacija, policija, Lietuva
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
Šimonytė pareiškė, kad informacijos apie COVID-19 reikia ir rusų kalba
Vaidotas Zemlys-Balevičius traukiasi iš Sveikatos ekspertų tarybos
Į Lietuvą pristatyta septintoji vakcinos nuo COVID-19 "Moderna" partija