Ingrida Šimonytė, archyvinė nuotrauka

Karbauskis pasidalino įžvalgomis apie Šimonytės vyriausybės darbą

(atnaujinta 12:57 2021.04.09)
Pasak jo, dabar Lietuva iš esmės panašioje situacijoje, kaip kad buvo konservatorių kritikuotu laikotarpiu — spalio, lapkričio mėnesiais. Jo teigimu, ne toli pažengta su tiek suvaržymų, kai pusė Lietuvos vėl yra eksponentinio atvejų augimo fazėje

VILNIUS, balandžio 9 — Sputnik. LVŽS partijos lyderis Ramūnas Karbauskis Facebook pasidalino įžvalgomis, kad Šimonytės Vyriausybei nesiseka.

Jo teigimu, tai jau galima drąsiai konstatuoti.

"Kaip ir faktą, kad mūsų šešėlinės Vyriausybės raginimai šiai Vyriausybei neuždaryti miestų ir miestelių, kai šalyje yra reikalingų apsaugos priemonių, buvo teisingi. Nes judėjimo varžymas tarp savivaldybių ištisais mėnesiais nėra efektyvi priemonė. Ji naudinga tik per šventes, kai juda dideli srautai gyventojų. Lygiai taip pat buvo aišku, kad suvaržymams išsisėmus, žmonėms nuo jų pavargus ir ėmus plisti kitoms viruso atmainoms, pandemija vėl bandys smogti", — rašo Karbauskis.

Pasak jo, dabar Lietuva iš esmės panašioje situacijoje, kaip kad buvo konservatorių kritikuotu laikotarpiu — spalio, lapkričio mėnesiais. Jo teigimu, ne toli pažengta su tiek suvaržymų, kai pusė Lietuvos vėl yra eksponentinio atvejų augimo fazėje.

"Kad tokie suvaržymai, kurių ėmėsi I.Šimonytės Vyriausybė neveiks, kaip ir kitus faktus apie situacijos valdymą, sakėme šimtus kartų, bet, kaip ir visus ketverius metus prieš tai, buvome ir tyliai, ir garsiai pasiųsti toli, tiesiog dėl bukos neigimo inercijos, kuri būdinga Lietuvos konservatoriams, atsisakiusiems bet kokių vertybių", — sako Karbauskis.

"Valstiečių" lyderis pabrėžia, kad apie neigiamą foną šioje partijoje prieš pat Velykas pasisakė ir didžiai gerbiamas kardinolas Sigitas Tamkevičius, sakydamas, jog "man labai gaila, bet daug Tėvynės sąjungos žmonių yra nudreifavę liberalizmo kryptimi, kur su krikščioniškomis nuostatomis jau sunkiai galima suderinti. Mūsų pirmais nepriklausomybės metais Bažnyčia, jeigu ir viešai neagitavo už Tėvynės sąjungą, bet iš esmės Bažnyčios žmonės rėmė juos, kadangi tai buvo partija, kuri labai aiškiai buvo už Lietuvos laisvę, nepriklausomybę. O šiuo metu deja daug dalykų, kuriuos matome ir girdime, kelia rimtą nerimą. Matome, kad kažkas yra pasikeitę".

"Konservatoriai nuspėjami. Jų klaidos seka klaidas. Jų arogancija jiems neleidžia nei už jas atsiprašyti, nei padėkoti tiems, kurie buvo teisūs ir siekė padėti I. Šimonytės Vyriausybei. Kaip ir nesigirdi padėkų pareigūnams, kurie buvo išvaryti į gatves gaudyti ir bausti šeimas kertančias savivaldybių ribas, o ne nusikaltėlius", — rašo Karbauskis.

"Valstiečių" lyderis kelia klausimą, ką daryti verslams, kurie eilinį kartą buvo apgauti? Vyriausybė, pažadėjusi juos atverti, persigalvojo ir pakeitė nuomonę, toliau stumdama juos į bankrotą.

Panašu, kad mes ir toliau nesame apsaugoti nuo neprognozuojamų ir absurdiškų šios valdžios sprendimų, kurie, kaip pasakoje apie dvylika brolių juodvarniais virtusių, taip pat kažkuo pavirto, ką net sunku įvardinti. Tai, kas vyksta pastarosiomis dienomis valdžios panteone, panašu į pamišėlių puotą, kurioje konservatorių arogancija, pasipūtimas ir liberalų tuštybė jau mėgaujasi trypdami visuomenę, ekonomiką, tuo pačiu ir valstybę, apibendrina Karbauskis.

Anksčiau Vyriausybės taikomas karantino priemones kritikavo ir socialdemokratai. Jų teigimu, taikomos karantino priemonės yra selektyvios ir diskriminacinės, o pats ministrų kabinetas tampa nepatikimu partneriu verslui ir visuomenei.

Tegai:
Ingrida Šimonytė, Ramūnas Karbauskis
Pratybos Klainingrado srityje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas įvertino Suomijos žvalgybos pranešimą apie Rusijos veiklą Europoje

(atnaujinta 20:39 2021.05.09)
Anksčiau išplatintos ataskaitos autoriai teigia, kad "Rusija parodė pasirengimą ir norą naudoti ginkluotąsias pajėgas, kur tai būtina pasiekti savo tikslų, įskaitant ir Europoje"

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Suomijos karinė žvalgyba, kuri paskelbė ataskaitą apie Rusijos karinę veiklą Europoje, dirba visuomenei, pačioje ataskaitoje jau yra žinomi faktai — Rusija yra priversta sustiprinti savo kariuomenę, nes siekia apsaugoti interesus, tiki Tarptautinio diskusijų klubo "Valdai" ekspertas Artiomas Kurejevas.

Anksčiau Suomijos gynybos ministerija paskelbė ataskaitą apie šalies karinės žvalgybos veiklą, apimančią Rusijos karinės veiklos Europoje vertinimą.

Dokumentas susijęs su įtampos stiprinimu regione dėl "grįžimo prie jėgos politikos". Ataskaitos autoriai teigia, kad "Rusija parodė pasirengimą ir norą naudoti ginkluotąsias pajėgas, kur tai būtina pasiekti savo tikslų, įskaitant ir Europoje". Tai jų nuomone, "sustiprino konfrontaciją ir karinę veiklą Baltijos jūros regione".

"Suomijos karinė žvalgyba paprastai pradėjo dirbti visuomenei. Dažniausiai tai yra civilinių specialiųjų paslaugų prerogatyva, sakykime, mūsų Baltijos kaimynai kasmet išleidžią ataskaitas, kur jie rašo apie grėsmes savo šalims. Finai padarė visiškai objektyvią ataskaitą, paremtą gerai žinomais faktais: Rusija yra priversta stiprinti savo kariuomenę, Rusija yra pasirengusi ginti savo interesus Arktyje, Rusija naudoja savo karius, kad apsaugotų savo interesus", — sakė ekspertas RIA Novosti.

Pasak Kurejevo,"įdomiau ne pats ataskaita, tačiau tai, kad Suomijos vadovybė nusprendė nustatyti tam tikrą bendrą jo dalį atviroje prieigoje, kuo nebuvo padaryta anksčiau". "Skirtingai nuo civilinių specialiųjų paslaugų, kariuomenė tradiciškai lieka šešėlyje. Tačiau Suomijos vadovybė, matyt, nori parodyti rinkėjus į maksimalų atvirumą, todėl užsiima tokia PR", — pažymėjo politologas. Pasak jo, "ataskaitoje nėra provokuojančių pareiškimų".

Pasisakymai apie "Rusijos grėsmę" periodiškai skamba iš Vakarų politikų. Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nepuls jokios NATO šalies. Pasak Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos vadovo Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neturi planų pulti, bet tiesiog naudojasi prielaida, siekdamas dislokuoti daugiau įrangos ir batalionų šalia Rusijos sienų. Maskva ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Aljanso pajėgų padidėjimo Europoje.

Tegai:
Suomija, Rusija
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

"Supainiojo Workshopų sales": Tapinas išjuokė Nausėdos vizitą Portugalijoje

(atnaujinta 18:32 2021.05.09)
Pasak Tapino, Lietuvos lyderiui vertėtų apsilankyti įgūdžių ir inovacijų seminare, o aptarinėti socialinę apsaugą

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Lietuvos žurnalistas Andrius Tapinas išjuokė Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos apsilankymą Portugalijoje vykusiame  socialiniame viršūnių susitikime. Jis apie tai parašė savo Facebook paskyroje.

"Prezidentas išskyrė savo dalyvavimą Socialinės apsaugos workshope ir buvo iš visų pusių nufotografuotas", — pabrėžia Tapinas.

Jis pažymi, kad tarp dalyvių Nausėda buvo vienintelis šalies vadovas, visi kiti buvo socialinių reikalų specialistai, Portugalijos kooperatyvų konfederacijos vadovas, Europos jaunimo forumo valdybos narys, Europos socialinių paslaugos valdymo narys, Antiskurdo konfederacijos pirmininkas, Lisabonos šventųjų gailestingumo namų pirmininkas ir kiti. 

"Dar suprasčiau, jei Gitanas būtų dalyvavęs Įgūdžių ir Inovacijų workshope su Prancūzijos ir Rumunijos prezidentais, Čekijos, Estijos, Suomijos, Slovėnijos, Liuksemburgo premjerais", — rašo Tapinas.

Tačiau vietoj to prezidentas dirba su Portugalijos kooperatyvais ir Lisabonos gailestingumo namais. 

"Gali būti, kad tiesiog supainiojo Workshopų sales ir tada jau pabijojo išeiti. Man yra taip buvę studijuojant, kai supainiojau auditorijas ir vietoje mikroekonomikos pusantros valandos klausiausi filosofijos pagrindų", — ironizuoja žurnalistas.

Gitanas Nausėda dalyvavo ES viršūnių susitikime, skirtame ES socialinės politikos tikslams aptarti.

ES lyderiai aptarė ES piliečių užimtumo, įgūdžių ir socialinės apsaugos klausimus, kurių sprendimai padėtų jiems greitai susidoroti su ekonominėmis pasekmėmis pandemijos ir pereiti į žalią, labiau socialiai teisingą, skaitmeninę ekonomiką.

Be to, per aukščiausiojo lygio susitikimą ES lyderiai sutiko siekti užimtumo didinimo iki 78 proc., taip pat mažinti žmonių, kuriems kyla skurdo grėsmė ar socialinė izoliacija, skaičių, bent 15 mln.

Prezidentas pritarė idėjai, kad valstybės narės galėtų nustatyti nacionalinės socialinės politikos tikslus atskirai.

Konferencijos metu Nausėda taip pat priminė 35-ąsias Černobylio AE avarijos metines, sakė, kad pamokos nebuvo išmoktos ir kad Baltarusijos AE tariamai neatitinka saugos standartų ir kelia grėsmę visai ES.

Be to, ES lyderiams buvo įteikti Lietuvoje filmuoto serialo apie Černobylį kopijos, kaip simbolinis priminimas apie Černobylio tragediją.

Ginčas dėl dalyvavimo EVT

Lietuvoje prasidėjo politinė konfrontacija dėl dalyvavimo Europos vadovų Taryboje. Konservatorių partijos atstovai mano, kad EVT šalie turėtų atstovauti ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. 

Konservatoriai paaiškina savo pasiūlymą tuo, kad per pandemijos laikotarpį ES susitikimuose dominuoja klausimai, kurių sprendimai priklauso Vyriausybės kompetencijai. Konservatorių iniciatyvos kritikai mano, kad valdančioji partija taiko dvigubus standartus.

Pats Nausėda pareiškė, kad šiandien atstovavimo Europos Vadovų Taryboje klausimas yra pagrindinis, nes reikia spręsti klausimus dėl karantino, vakcinacijos ir pagalbos išsaugojant darbo vietas.

Tegai:
Andrius Tapinas, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Karbauskis įvertino, kam valdantieji jau dabar ruošia vietą Prezidentūroje
Šešėlinė Vyriausybė pasakė apie valdančiųjų bandymus atimti valdžią iš Lietuvos vadovo
"Muzikinių kėdžių klausimas": Landsbergis pasisakė apie keliones į ES
COVID-19

Lietuvoje per parą nustatyti 786 nauji COVID-19 atvejai, mirė 10 žmonių

(atnaujinta 09:57 2021.05.10)
Iš viso nuo pandemijos pradžios šalyje patvirtinti 258 623 užsikrėtimo atvejai, statistiškai pasveiko 232 219 žmonių

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 786 nauji COVID-19 atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Per pastarąją parą nuo COVID-19 ligos mirė dar 10 žmonių, bendras mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius Lietuvoje yra 4 045. Po vieną žmogų mirė iš 40–49, 50–59, 70-79 metų amžiaus grupėse, dar trys aukos iš 60–69 metų amžiaus grupės. Ir keturi senoliai iš 90–99 metų amžiaus grupės.

Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta 258 623 užsikrėtimo atvejai. Statistiškai pasveiko 232 219 žmonių. 

Šiuo metu bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 52 627.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuotas 5 581 asmuo, antrą skiepo dozę gavo 41. Iš viso Lietuvoje dviem skiepo dozėmis vakcinuota 384 272 asmenys. Iš viso panaudota 1 161 291 vakcina.

Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

Tegai:
Lietuva, COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje