Lietuvos URM vadovas Gabrielius Landsbergis

Landsbergis pažadėjo, kad Baltijos šalys "nepaliks" Ukrainos 

(atnaujinta 10:37 2021.04.16)
Ketvirtadienį trijų Baltijos šalių atstovai atvyko į Ukrainą, kur surengė bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovu

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kartu su kolegomis iš Latvijos Edgaru Rinkevičs ir Estijos Eva-Maria Liimets atvyko į Ukrainą "solidarumo vizito". 

Министры иностранных дел Эстонии, Литвы и Латвии Эва-Мария Лийметс (слева), Габриэлюс Ландсбергис (в середине) и Эдгарс Ринкевичс (справа) во время визита на Украину
Estijos, Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai Eva-Maria Liimets (kairėje), Gabrielius Landsbergis (viduryje) ir Edgars Rinkevičs (dešinėje) vizito Ukrainoje metu.

Per bendrą keturių ministrų spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, Landsbergis sakė, kad Vilnius palaiko Kijevo euroatlantinės integracijos troškimą, taip pat vykstančias reformas. Spaudos konferencijos transliacija buvo paskelbta Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Facebook puslapyje.

"Mes palaikome gyvybiškai svarbias reformas, kurių tikslas yra iškelti Ukrainą į Europą ir NATO. Tai darėme anksčiau ir darysime ateityje", - sakė Lietuvos diplomatas.

Taip pat užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad "Ukraina nebus palikta viena".

Anksčiau Landsbergis spaudos konferencijoje po susitikimo su Ispanijos užsienio reikalų ministre Aranchesa Gonzalez Laia sakė, kad Lietuva ketina  NATO vadovybės pareikalauti, kad  Ukrainai būtų pateiktas prisijungimo prie aljanso planas.

Министры иностранных дел Латвии, Литвы и Эстонии Эдгарс Ринкевичс (слева), Габриэлюс Ландсбергис (в середине) и Эва-Мария Лийметс (справа) во время визита на Украину
Estijos, Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai vizito Ukrainoje metu.

Neseniai Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda trijų dienų vizito lankėsi Ukrainoje ir net kalbėjosi su Ukrainos politikais Aukščiausiojoje Radoje. Jis su prezidentu Vladimiru Zelenskiu aptarė Ukrainos integracijos siekių įgyvendinimą, reformų darbotvarkę ir Rytų partnerystės politiką.

Padėtis Donbase

Kovo pabaigoje Ukrainos saugumo pareigūnai pranešė, kad per apšaudymą netoli Donecko srities Šumio kaimo žuvo keturi kariškiai ir dar du buvo sužeisti. Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis sakė, kad netrukus aptars situaciją su Normandijos ketverto lyderiais (be Ukrainos, Vokietijos, Rusijos ir Prancūzijos). Kijevas pradėjo skelbti apie padėties Donbase pablogėjimą.

Savo ruožtu nepripažintos Donecko ir Lugansko liaudies respublikos apkaltino Kijevą dėl situacijos paaštrėjimo — pagal jų pareiškimus yra saugumo pajėgų provokacijos, o jie priversti paleisti atsakomąją ugnį. Taip pat DLR ir LLR paskelbė, kad gyvenvietėse aptikta dešimtys Ukrainos karinės technikos vienetų. Be to, Luganskas apkaltino Kijevą dėl netyčinio teritorijų kasimo.

Savo ruožtu Rusija yra ne kartą pareiškusi, kad nėra Ukrainos konflikto šalis ir Minsko susitarimų dėl susitarimo subjektas.

Tegai:
Ukraina, Baltijos šalys
Dar šia tema
"Greičiau pragaras užšals": Landsbergis apie Baltarusijos prašymą išduoti Tichanovskają
Landsbergis paragino NATO stiprinti veiksmus prieš Rusiją
"Lietuva savo partnerių nelaimėje nepalieka": Landsbergis su Stoltenbergu aptarė Ukrainą
Pratybos Klainingrado srityje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas įvertino Suomijos žvalgybos pranešimą apie Rusijos veiklą Europoje

(atnaujinta 20:39 2021.05.09)
Anksčiau išplatintos ataskaitos autoriai teigia, kad "Rusija parodė pasirengimą ir norą naudoti ginkluotąsias pajėgas, kur tai būtina pasiekti savo tikslų, įskaitant ir Europoje"

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Suomijos karinė žvalgyba, kuri paskelbė ataskaitą apie Rusijos karinę veiklą Europoje, dirba visuomenei, pačioje ataskaitoje jau yra žinomi faktai — Rusija yra priversta sustiprinti savo kariuomenę, nes siekia apsaugoti interesus, tiki Tarptautinio diskusijų klubo "Valdai" ekspertas Artiomas Kurejevas.

Anksčiau Suomijos gynybos ministerija paskelbė ataskaitą apie šalies karinės žvalgybos veiklą, apimančią Rusijos karinės veiklos Europoje vertinimą.

Dokumentas susijęs su įtampos stiprinimu regione dėl "grįžimo prie jėgos politikos". Ataskaitos autoriai teigia, kad "Rusija parodė pasirengimą ir norą naudoti ginkluotąsias pajėgas, kur tai būtina pasiekti savo tikslų, įskaitant ir Europoje". Tai jų nuomone, "sustiprino konfrontaciją ir karinę veiklą Baltijos jūros regione".

"Suomijos karinė žvalgyba paprastai pradėjo dirbti visuomenei. Dažniausiai tai yra civilinių specialiųjų paslaugų prerogatyva, sakykime, mūsų Baltijos kaimynai kasmet išleidžią ataskaitas, kur jie rašo apie grėsmes savo šalims. Finai padarė visiškai objektyvią ataskaitą, paremtą gerai žinomais faktais: Rusija yra priversta stiprinti savo kariuomenę, Rusija yra pasirengusi ginti savo interesus Arktyje, Rusija naudoja savo karius, kad apsaugotų savo interesus", — sakė ekspertas RIA Novosti.

Pasak Kurejevo,"įdomiau ne pats ataskaita, tačiau tai, kad Suomijos vadovybė nusprendė nustatyti tam tikrą bendrą jo dalį atviroje prieigoje, kuo nebuvo padaryta anksčiau". "Skirtingai nuo civilinių specialiųjų paslaugų, kariuomenė tradiciškai lieka šešėlyje. Tačiau Suomijos vadovybė, matyt, nori parodyti rinkėjus į maksimalų atvirumą, todėl užsiima tokia PR", — pažymėjo politologas. Pasak jo, "ataskaitoje nėra provokuojančių pareiškimų".

Pasisakymai apie "Rusijos grėsmę" periodiškai skamba iš Vakarų politikų. Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nepuls jokios NATO šalies. Pasak Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos vadovo Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neturi planų pulti, bet tiesiog naudojasi prielaida, siekdamas dislokuoti daugiau įrangos ir batalionų šalia Rusijos sienų. Maskva ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Aljanso pajėgų padidėjimo Europoje.

Tegai:
Suomija, Rusija
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

"Supainiojo Workshopų sales": Tapinas išjuokė Nausėdos vizitą Portugalijoje

(atnaujinta 18:32 2021.05.09)
Pasak Tapino, Lietuvos lyderiui vertėtų apsilankyti įgūdžių ir inovacijų seminare, o aptarinėti socialinę apsaugą

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Lietuvos žurnalistas Andrius Tapinas išjuokė Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos apsilankymą Portugalijoje vykusiame  socialiniame viršūnių susitikime. Jis apie tai parašė savo Facebook paskyroje.

"Prezidentas išskyrė savo dalyvavimą Socialinės apsaugos workshope ir buvo iš visų pusių nufotografuotas", — pabrėžia Tapinas.

Jis pažymi, kad tarp dalyvių Nausėda buvo vienintelis šalies vadovas, visi kiti buvo socialinių reikalų specialistai, Portugalijos kooperatyvų konfederacijos vadovas, Europos jaunimo forumo valdybos narys, Europos socialinių paslaugos valdymo narys, Antiskurdo konfederacijos pirmininkas, Lisabonos šventųjų gailestingumo namų pirmininkas ir kiti. 

"Dar suprasčiau, jei Gitanas būtų dalyvavęs Įgūdžių ir Inovacijų workshope su Prancūzijos ir Rumunijos prezidentais, Čekijos, Estijos, Suomijos, Slovėnijos, Liuksemburgo premjerais", — rašo Tapinas.

Tačiau vietoj to prezidentas dirba su Portugalijos kooperatyvais ir Lisabonos gailestingumo namais. 

"Gali būti, kad tiesiog supainiojo Workshopų sales ir tada jau pabijojo išeiti. Man yra taip buvę studijuojant, kai supainiojau auditorijas ir vietoje mikroekonomikos pusantros valandos klausiausi filosofijos pagrindų", — ironizuoja žurnalistas.

Gitanas Nausėda dalyvavo ES viršūnių susitikime, skirtame ES socialinės politikos tikslams aptarti.

ES lyderiai aptarė ES piliečių užimtumo, įgūdžių ir socialinės apsaugos klausimus, kurių sprendimai padėtų jiems greitai susidoroti su ekonominėmis pasekmėmis pandemijos ir pereiti į žalią, labiau socialiai teisingą, skaitmeninę ekonomiką.

Be to, per aukščiausiojo lygio susitikimą ES lyderiai sutiko siekti užimtumo didinimo iki 78 proc., taip pat mažinti žmonių, kuriems kyla skurdo grėsmė ar socialinė izoliacija, skaičių, bent 15 mln.

Prezidentas pritarė idėjai, kad valstybės narės galėtų nustatyti nacionalinės socialinės politikos tikslus atskirai.

Konferencijos metu Nausėda taip pat priminė 35-ąsias Černobylio AE avarijos metines, sakė, kad pamokos nebuvo išmoktos ir kad Baltarusijos AE tariamai neatitinka saugos standartų ir kelia grėsmę visai ES.

Be to, ES lyderiams buvo įteikti Lietuvoje filmuoto serialo apie Černobylį kopijos, kaip simbolinis priminimas apie Černobylio tragediją.

Ginčas dėl dalyvavimo EVT

Lietuvoje prasidėjo politinė konfrontacija dėl dalyvavimo Europos vadovų Taryboje. Konservatorių partijos atstovai mano, kad EVT šalie turėtų atstovauti ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. 

Konservatoriai paaiškina savo pasiūlymą tuo, kad per pandemijos laikotarpį ES susitikimuose dominuoja klausimai, kurių sprendimai priklauso Vyriausybės kompetencijai. Konservatorių iniciatyvos kritikai mano, kad valdančioji partija taiko dvigubus standartus.

Pats Nausėda pareiškė, kad šiandien atstovavimo Europos Vadovų Taryboje klausimas yra pagrindinis, nes reikia spręsti klausimus dėl karantino, vakcinacijos ir pagalbos išsaugojant darbo vietas.

Tegai:
Andrius Tapinas, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Karbauskis įvertino, kam valdantieji jau dabar ruošia vietą Prezidentūroje
Šešėlinė Vyriausybė pasakė apie valdančiųjų bandymus atimti valdžią iš Lietuvos vadovo
"Muzikinių kėdžių klausimas": Landsbergis pasisakė apie keliones į ES
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuvos analitikai pasiskundė "rusofobiškos valstybės" įvaizdžio kūrimu

(atnaujinta 11:17 2021.05.10)
Pagal pateiktą ataskaitą, "neigiamų" pranešimų skaičius išaugo Rusijos diplomatų išsiuntimo fone

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Lietuvos kariuomenės Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai balandžio mėnesį nustatė 370 neigiamos informacinės veiklos atvejų, praneša kariuomenės spaudos tarnyba.

Lyginant su šių metų kovo duomenimis, balandžio 1 – 30 d. fiksuotas išaugęs "nedraugiškų informacijos šaltinių" dėmesys su užsienio politika ir gynyba susijusioms temoms.

Kaip pažymėjo departamentas, buvo siekta kurti "Lietuvos, kaip neracionaliai besielgiančios, rusofobiškos ir agresyvią užsienio politiką vykdančios valstybės įvaizdį, kurį formavo Rusijos oficialių asmenų – politikų ir diplomatų – pareiškimai". 

"Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pakomentavus kad "Rusija iš esmės yra valstybė, kuri remia terorizmą ir teroristinius veiksmus", teigta, jog tokie pareiškimai demonstruoja piktavališką ketinimą, besiribojantį su įžūlia apgaule arba visišką nekompetenciją.  Taip pat priešiškos reakcijos sulaukė LR Seimo  balandžio 28 d. priimta solidarumo su Ukraina rezoliucija, smerkusi Rusijos keliamą įtampą regione ir telkiamas karines pajėgas šios valstybės pasienyje", – teigiama ataskaitoje.

Taip pat pažymima, kad aktyvią veiklą sukėlė Lietuva išsiuntimas Rusijos diplomatus ir Amerikos prieštankinių granatsvaidžių perdavimas respublikai pratyboms "Defender Europe 21".

Balandžio mėnesį paaštrėjusios temos taip pat apėmė Lietuvos ir Baltarusijos santykius, Lietuvos norą atsijungti nuo BRELL energetikos sistemos, GIPL dujotiekio projekto su Lenkija įgyvendinimą ir kt.

Lietuvos ir Rusijos santykiai galutinai pablogėjo valdant buvusiai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Oficialus Vilnius buvo apkaltintas tuo, kad Maskvos demonizavimas jam tapo kone nacionaliniu prioritetu. Kaip pažymėjo buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda laikosi vienpusiško antirusiško kurso.

Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
Ekspertė: Lietuva kalba apie sankcijas Rusijai, kurių niekam ES nereikia
Ne visi paprasti lietuviai palaiko ATR Konstituciją
Estijos konservatorių partija išleido laikraštį rusų kalba
Lavrovas Vakarų taikomą antirusiškų sankcijų seriją pavadino neteisėta