Vilnius

Ekspertas: jei JAV pasiūlys Lietuvai užpilti pasienį sieros rūgštimi ji tai padarys

(atnaujinta 12:30 2021.04.23)
Vašingtono veiksmai Minsko atžvilgiu šiuo metu atstumia net tuos, kurie norėjo užmegzti abipusiškai naudingus santykius, mano ekspertas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Tarptautinės teisės požiūriu situacija su Amerikos ambasadorės Baltarusijoje akreditavimu Vilniuje yra tiesiog neįmanoma, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Baltistikos asociacijos prezidentas, ekonomikos daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija sureagavo į Lietuvos pareiškimą apie galimą Baltarusijos vizos neturinčios JAV ambasadorės Baltarusijoje Džulės Fišer (Julie Fisher) akreditavimą Baltijos šalyje.

Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas pareiškė, kad Lietuvos vyriausybė gavo JAV kreipimąsi su prašymu akredituoti ambasadorę Lietuvoje. Rengiamas oficialus atsakymas. Adomėnas pareiškė, kad toks prašymas "nepaprastai džiugina".

Tuo tarpu Baltarusijos URM spaudos tarnyba teigė, kad neturi oficialios informacijos šiuo klausimu.

Baltarusijai neaišku, apie kokią akreditaciją gali būti kalbama, nes jei tai ambasadoriaus akreditacija Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, tai Baltijos šalyje bus du ambasadoriai iš JAV, kurie atstovaus Vašingtono interesams.

"Lietuvos noras tapti Baltarusijos opozicijos, kuri sąmoningai naudoja nekonstitucinius kovos dėl valdžios metodus, dislokavimo centru — gerai žinoma situacija. Kalbant apie JAV ambasadorės Baltarusijoje akreditavimą Vilniuje, tarptautinės teisės požiūriu tokia formuluotė yra neįmanoma. Tai blogiau nei "paistalai" ar "skritulio kvadratūra". Nes tam tikra ponia, kurią JAV Valstybės departamentas rekomenduoja kaip ambasadorę, tampa ambasadore tik jai pateikus įgaliojamų raštus Baltarusijos Respublikos prezidentui. Tik jam priėmus šiuos įgaliojimų raštus, pradedama vertinti ambasadoriaus veikla. Iki to tai yra neaiškaus statuso diplomatinis darbuotojas", — paaiškino ekspertas.

Pasak Meževičiaus, Lietuva palaikys bet kokį JAV pasiūlymą dėl Baltarusijos, nors dėl Amerikos veiksmų Minske atstumiami net tie, kurie iš pradžių norėjo palaikyti abipusiškai naudingus santykius.

"Išeis taip, kad Lietuvoje bus du Amerikos ambasadoriai, bet vienas logiško ir absoliučiai suprantamo statuso, kurio raštus priėmė Lietuvos prezidentas, o antrasis be įgaliojimų, tai nei ambasadorius, tai Valstybės departamento darbuotojas, turintis neaiškius įgaliojimus. Tam paaiškinimo nėra. Tačiau šiuolaikinėje logikoje tai dar vienas konfrontacijos elementas, kuris galiausiai veiks prieš JAV. Jei JAV pasiūlys iškasti kanalą palei Lietuvos ir Baltarusijos pasienį ir užlieti jį sieros rūgštimi — Vilnius greitai tai padarys ir dar be kompromisų. Dar visai neseniai Baltarusijos URM buvo nemažai žmonių, kurie pasisakė už abipusiškai naudingų dvišalių ryšių plėtrą su JAV. Bet toks įžūlumas ir godumas atbaido ne tik oponentus, bet net ir JAV šalininkus Minske. Tad jei amerikiečiai norėjo tai pasiekti, manykime, kad pasiekė", — sakė ekspertas.

Anksčiau Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Vladimiras Makėjus pareiškė, kad Minskas yra pasirengęs priimti JAV ambasadorę, tačiau nori turėti aiškią ir suprantamą tolesnio bendravimo visose srityse su Amerikos partneriais perspektyvą. Anot jo, stebina tai, kad paskirta ambasadorė, kelis kartus lankydamasi Vilniuje, Varšuvoje ir kai kuriose kitose šalyse, skelbia tam tikrus pareiškimus, o mūsų partneriai nepateikia aiškaus atsakymo apie tai, "kokiu statusu ponia ambasadorė ketina atvykti į Baltarusiją".

Padėtis Baltarusijoje

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka (VRK duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų), šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad laimėjo Svetlana Tichanovskaja, ir reikalauja derybų dėl valdžios perdavimo ir naujų rinkimų. Buvusi kandidatė netrukus po rinkimų išvyko į Lietuvą, kur iš anksto buvo išvežti jos vaikai.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Baltarusijos generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl raginimų perimti valdžią, Tichanovskaja yra jos figūrantė ir yra įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje. Be to, ji buvo įtraukta į asmenų ir organizacijų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje, sąrašą.

Kaip pareiškė Baltarusijos valdžia, Lietuva, Lenkija ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando valdyti opoziciją. Taip pat apie aktyvų neigiamą Vilniaus kišimąsi į kaimyninės šalies reikalus pareiškė Rusijos valdžia.

Tegai:
Baltarusija, JAV, Lietuva
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų (597)
Dar šia tema
Žiniasklaida papasakojo, ką Trampas gali paskirti ambasadoriumi Baltarusijoje
Tichanovskaja su JAV ambasadore Minske aptarė sankcijas Baltarusijai
Pratybos Klainingrado srityje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas įvertino Suomijos žvalgybos pranešimą apie Rusijos veiklą Europoje

(atnaujinta 20:39 2021.05.09)
Anksčiau išplatintos ataskaitos autoriai teigia, kad "Rusija parodė pasirengimą ir norą naudoti ginkluotąsias pajėgas, kur tai būtina pasiekti savo tikslų, įskaitant ir Europoje"

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Suomijos karinė žvalgyba, kuri paskelbė ataskaitą apie Rusijos karinę veiklą Europoje, dirba visuomenei, pačioje ataskaitoje jau yra žinomi faktai — Rusija yra priversta sustiprinti savo kariuomenę, nes siekia apsaugoti interesus, tiki Tarptautinio diskusijų klubo "Valdai" ekspertas Artiomas Kurejevas.

Anksčiau Suomijos gynybos ministerija paskelbė ataskaitą apie šalies karinės žvalgybos veiklą, apimančią Rusijos karinės veiklos Europoje vertinimą.

Dokumentas susijęs su įtampos stiprinimu regione dėl "grįžimo prie jėgos politikos". Ataskaitos autoriai teigia, kad "Rusija parodė pasirengimą ir norą naudoti ginkluotąsias pajėgas, kur tai būtina pasiekti savo tikslų, įskaitant ir Europoje". Tai jų nuomone, "sustiprino konfrontaciją ir karinę veiklą Baltijos jūros regione".

"Suomijos karinė žvalgyba paprastai pradėjo dirbti visuomenei. Dažniausiai tai yra civilinių specialiųjų paslaugų prerogatyva, sakykime, mūsų Baltijos kaimynai kasmet išleidžią ataskaitas, kur jie rašo apie grėsmes savo šalims. Finai padarė visiškai objektyvią ataskaitą, paremtą gerai žinomais faktais: Rusija yra priversta stiprinti savo kariuomenę, Rusija yra pasirengusi ginti savo interesus Arktyje, Rusija naudoja savo karius, kad apsaugotų savo interesus", — sakė ekspertas RIA Novosti.

Pasak Kurejevo,"įdomiau ne pats ataskaita, tačiau tai, kad Suomijos vadovybė nusprendė nustatyti tam tikrą bendrą jo dalį atviroje prieigoje, kuo nebuvo padaryta anksčiau". "Skirtingai nuo civilinių specialiųjų paslaugų, kariuomenė tradiciškai lieka šešėlyje. Tačiau Suomijos vadovybė, matyt, nori parodyti rinkėjus į maksimalų atvirumą, todėl užsiima tokia PR", — pažymėjo politologas. Pasak jo, "ataskaitoje nėra provokuojančių pareiškimų".

Pasisakymai apie "Rusijos grėsmę" periodiškai skamba iš Vakarų politikų. Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nepuls jokios NATO šalies. Pasak Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos vadovo Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neturi planų pulti, bet tiesiog naudojasi prielaida, siekdamas dislokuoti daugiau įrangos ir batalionų šalia Rusijos sienų. Maskva ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Aljanso pajėgų padidėjimo Europoje.

Tegai:
Suomija, Rusija
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

"Supainiojo Workshopų sales": Tapinas išjuokė Nausėdos vizitą Portugalijoje

(atnaujinta 18:32 2021.05.09)
Pasak Tapino, Lietuvos lyderiui vertėtų apsilankyti įgūdžių ir inovacijų seminare, o aptarinėti socialinę apsaugą

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Lietuvos žurnalistas Andrius Tapinas išjuokė Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos apsilankymą Portugalijoje vykusiame  socialiniame viršūnių susitikime. Jis apie tai parašė savo Facebook paskyroje.

"Prezidentas išskyrė savo dalyvavimą Socialinės apsaugos workshope ir buvo iš visų pusių nufotografuotas", — pabrėžia Tapinas.

Jis pažymi, kad tarp dalyvių Nausėda buvo vienintelis šalies vadovas, visi kiti buvo socialinių reikalų specialistai, Portugalijos kooperatyvų konfederacijos vadovas, Europos jaunimo forumo valdybos narys, Europos socialinių paslaugos valdymo narys, Antiskurdo konfederacijos pirmininkas, Lisabonos šventųjų gailestingumo namų pirmininkas ir kiti. 

"Dar suprasčiau, jei Gitanas būtų dalyvavęs Įgūdžių ir Inovacijų workshope su Prancūzijos ir Rumunijos prezidentais, Čekijos, Estijos, Suomijos, Slovėnijos, Liuksemburgo premjerais", — rašo Tapinas.

Tačiau vietoj to prezidentas dirba su Portugalijos kooperatyvais ir Lisabonos gailestingumo namais. 

"Gali būti, kad tiesiog supainiojo Workshopų sales ir tada jau pabijojo išeiti. Man yra taip buvę studijuojant, kai supainiojau auditorijas ir vietoje mikroekonomikos pusantros valandos klausiausi filosofijos pagrindų", — ironizuoja žurnalistas.

Gitanas Nausėda dalyvavo ES viršūnių susitikime, skirtame ES socialinės politikos tikslams aptarti.

ES lyderiai aptarė ES piliečių užimtumo, įgūdžių ir socialinės apsaugos klausimus, kurių sprendimai padėtų jiems greitai susidoroti su ekonominėmis pasekmėmis pandemijos ir pereiti į žalią, labiau socialiai teisingą, skaitmeninę ekonomiką.

Be to, per aukščiausiojo lygio susitikimą ES lyderiai sutiko siekti užimtumo didinimo iki 78 proc., taip pat mažinti žmonių, kuriems kyla skurdo grėsmė ar socialinė izoliacija, skaičių, bent 15 mln.

Prezidentas pritarė idėjai, kad valstybės narės galėtų nustatyti nacionalinės socialinės politikos tikslus atskirai.

Konferencijos metu Nausėda taip pat priminė 35-ąsias Černobylio AE avarijos metines, sakė, kad pamokos nebuvo išmoktos ir kad Baltarusijos AE tariamai neatitinka saugos standartų ir kelia grėsmę visai ES.

Be to, ES lyderiams buvo įteikti Lietuvoje filmuoto serialo apie Černobylį kopijos, kaip simbolinis priminimas apie Černobylio tragediją.

Ginčas dėl dalyvavimo EVT

Lietuvoje prasidėjo politinė konfrontacija dėl dalyvavimo Europos vadovų Taryboje. Konservatorių partijos atstovai mano, kad EVT šalie turėtų atstovauti ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. 

Konservatoriai paaiškina savo pasiūlymą tuo, kad per pandemijos laikotarpį ES susitikimuose dominuoja klausimai, kurių sprendimai priklauso Vyriausybės kompetencijai. Konservatorių iniciatyvos kritikai mano, kad valdančioji partija taiko dvigubus standartus.

Pats Nausėda pareiškė, kad šiandien atstovavimo Europos Vadovų Taryboje klausimas yra pagrindinis, nes reikia spręsti klausimus dėl karantino, vakcinacijos ir pagalbos išsaugojant darbo vietas.

Tegai:
Andrius Tapinas, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Karbauskis įvertino, kam valdantieji jau dabar ruošia vietą Prezidentūroje
Šešėlinė Vyriausybė pasakė apie valdančiųjų bandymus atimti valdžią iš Lietuvos vadovo
"Muzikinių kėdžių klausimas": Landsbergis pasisakė apie keliones į ES
COVID-19

Lietuvoje per parą nustatyti 786 nauji COVID-19 atvejai, mirė 10 žmonių

(atnaujinta 09:57 2021.05.10)
Iš viso nuo pandemijos pradžios šalyje patvirtinti 258 623 užsikrėtimo atvejai, statistiškai pasveiko 232 219 žmonių

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 786 nauji COVID-19 atvejai, praneša Statistikos departamentas.

Per pastarąją parą nuo COVID-19 ligos mirė dar 10 žmonių, bendras mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius Lietuvoje yra 4 045. Po vieną žmogų mirė iš 40–49, 50–59, 70-79 metų amžiaus grupėse, dar trys aukos iš 60–69 metų amžiaus grupės. Ir keturi senoliai iš 90–99 metų amžiaus grupės.

Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta 258 623 užsikrėtimo atvejai. Statistiškai pasveiko 232 219 žmonių. 

Šiuo metu bendras saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius yra 52 627.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze vakcinuotas 5 581 asmuo, antrą skiepo dozę gavo 41. Iš viso Lietuvoje dviem skiepo dozėmis vakcinuota 384 272 asmenys. Iš viso panaudota 1 161 291 vakcina.

Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

Tegai:
Lietuva, COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje