Aleksandras Lukašenka

Rusija "nepraris" Baltarusijos, pareiškė Lukašenka

(atnaujinta 14:21 2021.04.26)
Lukašenkos ir Putino susitikimas įvyko Maskvoje balandžio 22 dieną. Kaip pranešė Rusijos valstybės vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, derybos truko apie keturias valandas, valstybių vadovai aptarė ekonominės sąveikos klausimus

VILNIUS, balandžio 24 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka teigė, kad jį domina respublikos nepriklausomybė, o Rusijos "įsisavinimo" variantas nebuvo aptartas susitikime su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, rašo RIA Novosti.

Pasak Baltarusijos lyderio spaudos tarnybos, Lukašenka, kalbėdamas su žurnalistais Gomelio regione, reagavo į opozicijos argumentus dėl jo derybų su Putinu, kuriuose teigiama, kad "Lukašenka buvo įvarytas į kampą, nėra kur trauktis" ir "viskas, Rusija "prarijo".

"Apie tai net nebuvo kalbama (apie "prarijimą" — Sputnik). Šiandien jie (vyriausybės oponentai — Sputnik) nori mus pastumti šiuo keliu. Todėl turime veikti ir nesuklysti. Jei nutiktų taip, kaip jie sako — Baltarusijos pardavimas ar išnuomavimas, klausykit, tai būtų dovana jiems. Bet mums to nereikia. Aš jau ne kartą sakiau: esu pirmasis mūsų nepriklausomos Baltarusijos prezidentas, mums pavyko sukurti pirmąją nepriklausomą valstybę su jumis. Koks Lukašenka gali prieštarauti tam ir sunaikinti, ar kam nors perduoti ar integruotis kažkur viduje?! Mane labiausiai domina, kad būtume nepriklausomi", — sakė Lukašenka.

Lukašenkos ir Putino susitikimas įvyko Maskvoje balandžio 22 dieną. Kaip pranešė Rusijos valstybės vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, derybos truko apie keturias valandas, valstybių vadovai aptarė ekonominės sąveikos klausimus — daugiausia bendradarbiavimą pramonės, energetikos ir medicinos srityse, taip pat sąveiką aukštųjų technologijų srityse.

Tegai:
Baltarusija, Rusija, Aleksandras Lukašenka
Pratybos Klainingrado srityje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas įvertino Suomijos žvalgybos pranešimą apie Rusijos veiklą Europoje

(atnaujinta 20:39 2021.05.09)
Anksčiau išplatintos ataskaitos autoriai teigia, kad "Rusija parodė pasirengimą ir norą naudoti ginkluotąsias pajėgas, kur tai būtina pasiekti savo tikslų, įskaitant ir Europoje"

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Suomijos karinė žvalgyba, kuri paskelbė ataskaitą apie Rusijos karinę veiklą Europoje, dirba visuomenei, pačioje ataskaitoje jau yra žinomi faktai — Rusija yra priversta sustiprinti savo kariuomenę, nes siekia apsaugoti interesus, tiki Tarptautinio diskusijų klubo "Valdai" ekspertas Artiomas Kurejevas.

Anksčiau Suomijos gynybos ministerija paskelbė ataskaitą apie šalies karinės žvalgybos veiklą, apimančią Rusijos karinės veiklos Europoje vertinimą.

Dokumentas susijęs su įtampos stiprinimu regione dėl "grįžimo prie jėgos politikos". Ataskaitos autoriai teigia, kad "Rusija parodė pasirengimą ir norą naudoti ginkluotąsias pajėgas, kur tai būtina pasiekti savo tikslų, įskaitant ir Europoje". Tai jų nuomone, "sustiprino konfrontaciją ir karinę veiklą Baltijos jūros regione".

"Suomijos karinė žvalgyba paprastai pradėjo dirbti visuomenei. Dažniausiai tai yra civilinių specialiųjų paslaugų prerogatyva, sakykime, mūsų Baltijos kaimynai kasmet išleidžią ataskaitas, kur jie rašo apie grėsmes savo šalims. Finai padarė visiškai objektyvią ataskaitą, paremtą gerai žinomais faktais: Rusija yra priversta stiprinti savo kariuomenę, Rusija yra pasirengusi ginti savo interesus Arktyje, Rusija naudoja savo karius, kad apsaugotų savo interesus", — sakė ekspertas RIA Novosti.

Pasak Kurejevo,"įdomiau ne pats ataskaita, tačiau tai, kad Suomijos vadovybė nusprendė nustatyti tam tikrą bendrą jo dalį atviroje prieigoje, kuo nebuvo padaryta anksčiau". "Skirtingai nuo civilinių specialiųjų paslaugų, kariuomenė tradiciškai lieka šešėlyje. Tačiau Suomijos vadovybė, matyt, nori parodyti rinkėjus į maksimalų atvirumą, todėl užsiima tokia PR", — pažymėjo politologas. Pasak jo, "ataskaitoje nėra provokuojančių pareiškimų".

Pasisakymai apie "Rusijos grėsmę" periodiškai skamba iš Vakarų politikų. Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nepuls jokios NATO šalies. Pasak Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos vadovo Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neturi planų pulti, bet tiesiog naudojasi prielaida, siekdamas dislokuoti daugiau įrangos ir batalionų šalia Rusijos sienų. Maskva ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Aljanso pajėgų padidėjimo Europoje.

Tegai:
Suomija, Rusija
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

"Supainiojo Workshopų sales": Tapinas išjuokė Nausėdos vizitą Portugalijoje

(atnaujinta 18:32 2021.05.09)
Pasak Tapino, Lietuvos lyderiui vertėtų apsilankyti įgūdžių ir inovacijų seminare, o aptarinėti socialinę apsaugą

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Lietuvos žurnalistas Andrius Tapinas išjuokė Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos apsilankymą Portugalijoje vykusiame  socialiniame viršūnių susitikime. Jis apie tai parašė savo Facebook paskyroje.

"Prezidentas išskyrė savo dalyvavimą Socialinės apsaugos workshope ir buvo iš visų pusių nufotografuotas", — pabrėžia Tapinas.

Jis pažymi, kad tarp dalyvių Nausėda buvo vienintelis šalies vadovas, visi kiti buvo socialinių reikalų specialistai, Portugalijos kooperatyvų konfederacijos vadovas, Europos jaunimo forumo valdybos narys, Europos socialinių paslaugos valdymo narys, Antiskurdo konfederacijos pirmininkas, Lisabonos šventųjų gailestingumo namų pirmininkas ir kiti. 

"Dar suprasčiau, jei Gitanas būtų dalyvavęs Įgūdžių ir Inovacijų workshope su Prancūzijos ir Rumunijos prezidentais, Čekijos, Estijos, Suomijos, Slovėnijos, Liuksemburgo premjerais", — rašo Tapinas.

Tačiau vietoj to prezidentas dirba su Portugalijos kooperatyvais ir Lisabonos gailestingumo namais. 

"Gali būti, kad tiesiog supainiojo Workshopų sales ir tada jau pabijojo išeiti. Man yra taip buvę studijuojant, kai supainiojau auditorijas ir vietoje mikroekonomikos pusantros valandos klausiausi filosofijos pagrindų", — ironizuoja žurnalistas.

Gitanas Nausėda dalyvavo ES viršūnių susitikime, skirtame ES socialinės politikos tikslams aptarti.

ES lyderiai aptarė ES piliečių užimtumo, įgūdžių ir socialinės apsaugos klausimus, kurių sprendimai padėtų jiems greitai susidoroti su ekonominėmis pasekmėmis pandemijos ir pereiti į žalią, labiau socialiai teisingą, skaitmeninę ekonomiką.

Be to, per aukščiausiojo lygio susitikimą ES lyderiai sutiko siekti užimtumo didinimo iki 78 proc., taip pat mažinti žmonių, kuriems kyla skurdo grėsmė ar socialinė izoliacija, skaičių, bent 15 mln.

Prezidentas pritarė idėjai, kad valstybės narės galėtų nustatyti nacionalinės socialinės politikos tikslus atskirai.

Konferencijos metu Nausėda taip pat priminė 35-ąsias Černobylio AE avarijos metines, sakė, kad pamokos nebuvo išmoktos ir kad Baltarusijos AE tariamai neatitinka saugos standartų ir kelia grėsmę visai ES.

Be to, ES lyderiams buvo įteikti Lietuvoje filmuoto serialo apie Černobylį kopijos, kaip simbolinis priminimas apie Černobylio tragediją.

Ginčas dėl dalyvavimo EVT

Lietuvoje prasidėjo politinė konfrontacija dėl dalyvavimo Europos vadovų Taryboje. Konservatorių partijos atstovai mano, kad EVT šalie turėtų atstovauti ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. 

Konservatoriai paaiškina savo pasiūlymą tuo, kad per pandemijos laikotarpį ES susitikimuose dominuoja klausimai, kurių sprendimai priklauso Vyriausybės kompetencijai. Konservatorių iniciatyvos kritikai mano, kad valdančioji partija taiko dvigubus standartus.

Pats Nausėda pareiškė, kad šiandien atstovavimo Europos Vadovų Taryboje klausimas yra pagrindinis, nes reikia spręsti klausimus dėl karantino, vakcinacijos ir pagalbos išsaugojant darbo vietas.

Tegai:
Andrius Tapinas, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Karbauskis įvertino, kam valdantieji jau dabar ruošia vietą Prezidentūroje
Šešėlinė Vyriausybė pasakė apie valdančiųjų bandymus atimti valdžią iš Lietuvos vadovo
"Muzikinių kėdžių klausimas": Landsbergis pasisakė apie keliones į ES
Amerikos kariuomenės išsilaipinimas Normandijoje, archyvinė nuotrauka

Amerikos istorikas išvardijo penkis mitus apie Antrąjį pasaulinį karą

(atnaujinta 17:48 2021.05.09)
Didžiausias mitas, kuriam istorikas skyrė didžiąją dalį savo karjeros, yra tai, kad 32-asis JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas žinojo apie išpuolį prieš Perl Harboro uostą ir vistiek leido jam įvykti

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Vyresnysis Nacionalinio Antrojo pasaulinio karo muziejaus istorikas Robas Sitino papasakojo "Time" apie populiarius, jo požiūriu, mitus apie Antrąjį pasaulinį karą.

Sitino pareiškė, kad daug laiko praleido siekdamas įrodyti, kad JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas iš anksto nežinojo apie Perl Harborą. Istorikas mano, kad panašios prielaidos yra "beprotiška sąmokslo teorija", ir nėra dokumento, kuris galėtų tai patvirtinti.

Kitas klydimas, pasak Sitino, yra pareiškimai, kuriuos Ervinas Romelis buvo geriausias vokiečių generolas. Istorikas mano, kad karininkas buvo blogai žinojo administravimą ir jam visiškai nerūpėjo logistika.

"Jo paskutinė užduotis buvo bandymas užkirsti kelią išsilaipinimui Normandijoje, Vakarų sąjungininkų invazijai birželio šeštąją ir jam nepavyko šimtu procentų", — paaiškino jis.

Dar vienas populiarus, pasak amerikiečių eksperto, mitas tas, kad visa Vokietijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare kaltė sumesta ant Adolfo Hitlerio pečių. Sitino sako, kad "norėtų apkaltinti Hitlerį viskuo", tačiau, pasak istoriko, vienas asmuo negali būti atsakingas už kiekvieną blogą Vokietijos kariuomenės priimtą sprendimą.

"Aukščiausiojo lygio Vokietijos pareigūnams, generolams, tenka didelė atsakomybė už karo pradžią, už karo vykdymą ir dėl to, kad karas tęsėsi tol, kol neliko jokių šansų laimėti", — sakė jis.

Be to, Sitino išsklaidė, jo požiūriu, klaidingą pareiškimą, kad Japonija galėtų laimėti karą, jei Japonijos orlaiviai sugebėtų per išpuolį prieš Pearl Harbor sunakintiAmerikos naftos saugyklas. Pasak istoriko, toks Japonijos kariuomenės veiksmas geriausiu atveju tik atitrauktų pergalę kelis mėnesius.

Be to, specialistas išreiškė nuomonę, kad karo metu nebuvo lemtingų momentų, kurie galėtų smarkiai pakeisti istorijos eigą.

Tegai:
Antrasis pasaulinis karas
Dar šia tema
Moteris namo rūsyje rado slaptą bombų slėptuvę nuo Antrojo pasaulinio karo
"Prikaldavo kuolais prie žemės": paskelbti unikalūs dokumentai apie nacių žiaurumus