Lietuvos URM

Lietuvos URM sureagavo į ambasados ​​darbuotojų išsiuntimą Rusijos

(atnaujinta 17:20 2021.04.28)
Maskva nusprendė atsakyti į Vilniaus veiksmus ir išsiųsti du diplomatinės atstovybės darbuotojus — diplomatą ir valstybės tarnautoją

VILNIUS, balandžio 28 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija sureagavo į Maskvos sprendimą išsiųsti iš šalies du Lietuvos ambasados ​​darbuotojus Rusijos Federacijoje kaip atsakomąją priemonę. Apie tai pranešė Lietuvos URM spaudos tarnyba.

Lietuvos ambasadoriaus Rusijoje automobilis
© Sputnik / Рамиль Ситдиков

Trečiadienį į Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Lietuvos atstovybės Maskvoje vadovas Eitvydas Bajarūnas. Jam buvo įteikta nota dėl dviejų Lietuvos atstovybės darbuotojų — diplomato ir valstybės tarnautojo — išsiuntimo. 

Ambasadorius buvo informuotas, jog šis Rusijos Federacijos žingsnis yra atsakas į oficialiojo Vilniaus veiksmus, kai praėjusį penktadienį du Rusijos ambasados Vilniuje darbuotojai buvo paskelbti nepageidaujamais asmenimis Lietuvoje dėl jų veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu, nurodant jiems išvykti iš Lietuvos per 7 dienas.

"Lietuvos užsienio ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad iš Rusijos išsiunčiami Lietuvos ambasados darbuotojai niekuomet neužsiėmė su diplomato pareigomis nesuderinama veikla. Ministerija taip pat reiškia viltį, kad Rusija pakeis savo agresyvios užsienio politikos kursą, nustos kaltinti kitas valstybes situacijos eskalavimu ir pagaliau išgirs signalus, siunčiamus Vakarų valstybių bendruomenės", — teigia ministerija.

Anksčiau Baltijos šalys iš šalies išsiuntė Rusijos diplomatus kaip solidarumo su Čekija ženklą. Lietuva išsiuntė du ambasados ​​darbuotojus, Latviją ir Estiją — po vieną. Baltijos šalys pareiškė, kad sprendimas buvo priimtas kaip solidarumo su Čekija ženklą, kuri anksčiau Rusijos specialiąsias tarnybas apkaltino prisidėjimu prie sprogimo šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad situacija su sprogimų Čekijos sandėliuose, įvykusių 2014 metais, tyrimu yra "marazminis paradas". Ji pasipiktino tuo, kad septynerius metus nebuvo skelbiama detalių, nebuvo įvardytos sprogimų sandėliuose priežastys ir kaltininkai.

Užsienyje gyvenančių tautiečių paramos ir teisių apsaugos fondo direktorius, buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad Lietuvos "solidarumas" su Čekija diplomatų išsiuntimo klausimu yra juokingas. 

Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
Rusija "nepraris" Baltarusijos, pareiškė Lukašenka
Rusija sukurs erdvėlaivį gyvūnams į Mėnulį siųsti
Vienos nesėkmės nepakanka. Ko Lietuvos užsienio reikalų ministras išvyko į Užkaukazę 
Rusija išsiuntė Italijos ambasados darbuotoją
Rusija pati nustatys nacionalinius interesus ir "raudoną liniją"
Pratybos Klainingrado srityje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas įvertino Suomijos žvalgybos pranešimą apie Rusijos veiklą Europoje

(atnaujinta 20:39 2021.05.09)
Anksčiau išplatintos ataskaitos autoriai teigia, kad "Rusija parodė pasirengimą ir norą naudoti ginkluotąsias pajėgas, kur tai būtina pasiekti savo tikslų, įskaitant ir Europoje"

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Suomijos karinė žvalgyba, kuri paskelbė ataskaitą apie Rusijos karinę veiklą Europoje, dirba visuomenei, pačioje ataskaitoje jau yra žinomi faktai — Rusija yra priversta sustiprinti savo kariuomenę, nes siekia apsaugoti interesus, tiki Tarptautinio diskusijų klubo "Valdai" ekspertas Artiomas Kurejevas.

Anksčiau Suomijos gynybos ministerija paskelbė ataskaitą apie šalies karinės žvalgybos veiklą, apimančią Rusijos karinės veiklos Europoje vertinimą.

Dokumentas susijęs su įtampos stiprinimu regione dėl "grįžimo prie jėgos politikos". Ataskaitos autoriai teigia, kad "Rusija parodė pasirengimą ir norą naudoti ginkluotąsias pajėgas, kur tai būtina pasiekti savo tikslų, įskaitant ir Europoje". Tai jų nuomone, "sustiprino konfrontaciją ir karinę veiklą Baltijos jūros regione".

"Suomijos karinė žvalgyba paprastai pradėjo dirbti visuomenei. Dažniausiai tai yra civilinių specialiųjų paslaugų prerogatyva, sakykime, mūsų Baltijos kaimynai kasmet išleidžią ataskaitas, kur jie rašo apie grėsmes savo šalims. Finai padarė visiškai objektyvią ataskaitą, paremtą gerai žinomais faktais: Rusija yra priversta stiprinti savo kariuomenę, Rusija yra pasirengusi ginti savo interesus Arktyje, Rusija naudoja savo karius, kad apsaugotų savo interesus", — sakė ekspertas RIA Novosti.

Pasak Kurejevo,"įdomiau ne pats ataskaita, tačiau tai, kad Suomijos vadovybė nusprendė nustatyti tam tikrą bendrą jo dalį atviroje prieigoje, kuo nebuvo padaryta anksčiau". "Skirtingai nuo civilinių specialiųjų paslaugų, kariuomenė tradiciškai lieka šešėlyje. Tačiau Suomijos vadovybė, matyt, nori parodyti rinkėjus į maksimalų atvirumą, todėl užsiima tokia PR", — pažymėjo politologas. Pasak jo, "ataskaitoje nėra provokuojančių pareiškimų".

Pasisakymai apie "Rusijos grėsmę" periodiškai skamba iš Vakarų politikų. Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nepuls jokios NATO šalies. Pasak Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos vadovo Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neturi planų pulti, bet tiesiog naudojasi prielaida, siekdamas dislokuoti daugiau įrangos ir batalionų šalia Rusijos sienų. Maskva ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Aljanso pajėgų padidėjimo Europoje.

Tegai:
Suomija, Rusija
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

"Supainiojo Workshopų sales": Tapinas išjuokė Nausėdos vizitą Portugalijoje

(atnaujinta 18:32 2021.05.09)
Pasak Tapino, Lietuvos lyderiui vertėtų apsilankyti įgūdžių ir inovacijų seminare, o aptarinėti socialinę apsaugą

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Lietuvos žurnalistas Andrius Tapinas išjuokė Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos apsilankymą Portugalijoje vykusiame  socialiniame viršūnių susitikime. Jis apie tai parašė savo Facebook paskyroje.

"Prezidentas išskyrė savo dalyvavimą Socialinės apsaugos workshope ir buvo iš visų pusių nufotografuotas", — pabrėžia Tapinas.

Jis pažymi, kad tarp dalyvių Nausėda buvo vienintelis šalies vadovas, visi kiti buvo socialinių reikalų specialistai, Portugalijos kooperatyvų konfederacijos vadovas, Europos jaunimo forumo valdybos narys, Europos socialinių paslaugos valdymo narys, Antiskurdo konfederacijos pirmininkas, Lisabonos šventųjų gailestingumo namų pirmininkas ir kiti. 

"Dar suprasčiau, jei Gitanas būtų dalyvavęs Įgūdžių ir Inovacijų workshope su Prancūzijos ir Rumunijos prezidentais, Čekijos, Estijos, Suomijos, Slovėnijos, Liuksemburgo premjerais", — rašo Tapinas.

Tačiau vietoj to prezidentas dirba su Portugalijos kooperatyvais ir Lisabonos gailestingumo namais. 

"Gali būti, kad tiesiog supainiojo Workshopų sales ir tada jau pabijojo išeiti. Man yra taip buvę studijuojant, kai supainiojau auditorijas ir vietoje mikroekonomikos pusantros valandos klausiausi filosofijos pagrindų", — ironizuoja žurnalistas.

Gitanas Nausėda dalyvavo ES viršūnių susitikime, skirtame ES socialinės politikos tikslams aptarti.

ES lyderiai aptarė ES piliečių užimtumo, įgūdžių ir socialinės apsaugos klausimus, kurių sprendimai padėtų jiems greitai susidoroti su ekonominėmis pasekmėmis pandemijos ir pereiti į žalią, labiau socialiai teisingą, skaitmeninę ekonomiką.

Be to, per aukščiausiojo lygio susitikimą ES lyderiai sutiko siekti užimtumo didinimo iki 78 proc., taip pat mažinti žmonių, kuriems kyla skurdo grėsmė ar socialinė izoliacija, skaičių, bent 15 mln.

Prezidentas pritarė idėjai, kad valstybės narės galėtų nustatyti nacionalinės socialinės politikos tikslus atskirai.

Konferencijos metu Nausėda taip pat priminė 35-ąsias Černobylio AE avarijos metines, sakė, kad pamokos nebuvo išmoktos ir kad Baltarusijos AE tariamai neatitinka saugos standartų ir kelia grėsmę visai ES.

Be to, ES lyderiams buvo įteikti Lietuvoje filmuoto serialo apie Černobylį kopijos, kaip simbolinis priminimas apie Černobylio tragediją.

Ginčas dėl dalyvavimo EVT

Lietuvoje prasidėjo politinė konfrontacija dėl dalyvavimo Europos vadovų Taryboje. Konservatorių partijos atstovai mano, kad EVT šalie turėtų atstovauti ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. 

Konservatoriai paaiškina savo pasiūlymą tuo, kad per pandemijos laikotarpį ES susitikimuose dominuoja klausimai, kurių sprendimai priklauso Vyriausybės kompetencijai. Konservatorių iniciatyvos kritikai mano, kad valdančioji partija taiko dvigubus standartus.

Pats Nausėda pareiškė, kad šiandien atstovavimo Europos Vadovų Taryboje klausimas yra pagrindinis, nes reikia spręsti klausimus dėl karantino, vakcinacijos ir pagalbos išsaugojant darbo vietas.

Tegai:
Andrius Tapinas, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Karbauskis įvertino, kam valdantieji jau dabar ruošia vietą Prezidentūroje
Šešėlinė Vyriausybė pasakė apie valdančiųjų bandymus atimti valdžią iš Lietuvos vadovo
"Muzikinių kėdžių klausimas": Landsbergis pasisakė apie keliones į ES
JAV kariai, archyvinė nuotrauka

JAV desantininkai gavo traumas pratybose Estijoje

(atnaujinta 10:39 2021.05.10)
Pažymėta, kad dauguma desantininkų pradėjo pratybas iškart po dešimties valandų skrydžio iš  karinės bazės "Fort Bragg" Šiaurės Karolinoje

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Dešimt JAV desantininkų pateko į ligoninę su nedideliais sužeidimais po nesėkmingo nusileidimo per pratybas "Swift Response" Estijoje, praneša RIA Novosti su nuoroda į "Postimees".

Šeštadienio naktį maždaug 600 JAV kariuomenės 82-osios oro desantininkų divizijos parašiutininkų nusileido Nurmsi aerodrome Järvos apskrityje. Taip pat buvo numesta įrangos ir sunkiosios technikos. Amerikos ambasados ​​Taline spaudos atašė Markas Nailoras patvirtino incidentą leidiniui. Pasak jo, tai yra įprasta oro operacijų dalis.

"Nė vienas iš sužeidimų nekelia pavojaus gyvybei, dauguma karių grįžo į tarnybas", - sakė jis "Postimees".

Estijos kariškiai pažymi, kad dauguma desantininkų pradėjo pratybas iškart po dešimties valandų skrydžio iš  karinės bazės "Fort Bragg" Šiaurės Karolinoje. Nusileidimą stebėjo į Nurmsi atvykusi Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.

"Swift Response" pratybos Estijoje prasidėjo gegužės 5 dieną ir truks dešimt dienų. Pratybose dalyvaus apie 2500 tūkstančių Estijos, JAV ir Didžiosios Britanijos gynybos pajėgų karių.  Manevruose taip pat dalyvauja daugiau nei 20 orlaivių ir 25 sraigtasparniai.

Pratybos yra "Defender Europe" - didžiausio JAV manevro Europoje per 25 metus dalis. Pratybų geografija apima 16 Europos šalių, jose dalyvauja 28 tūkst. karių.

Tegai:
Estija, JAV
Dar šia tema
"Trūksta PKM": JAV kariuomenė susiduria su nauja problema
Amerikos istorikas išvardijo penkis mitus apie Antrąjį pasaulinį karą
"Global Times": JAV konflikte su Rusija ir Kinija laukia "absoliutus košmaras"
"Putinas įspėjo varžovus". Ką užsienio žiniasklaida rašė apie Pergalės paradą