Vilnius

Ekspertas: diplomatų išsiuntimas RF pagaliau turėtų išblaivyti Lietuvą

(atnaujinta 11:52 2021.04.29)
Maskva ne kartą pasisakė apie suinteresuotumą palaikyti gerus kaimyninius santykius, tačiau Vilnius vykdė savo politiką, mano publicistas Armenas Gasparianas

VILNIUS, balandžio 28 — Sputnik. Neaišku, kodėl Baltijos šalis nustebino simetriška Maskvos reakcija į diplomatų išsiuntimą, interviu Sputnik Lietuva sakė publicistas ir žurnalistas Armenas Gasparianas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė protestą Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadoriams dėl provokuojamų ir nepagrįstų veiksmų, susijusių su Rusijos ambasadų darbuotojų išsiuntimu iš šių Baltijos šalių.

Trečiadienį Rusijos ambasadorius Maskvoje Eitvydas Bajarūnas atvyko į Rusijos užsienio reikalų ministeriją Rusijos diplomatų išsiuntimo kontekste. Taip pat į Rusijos URM atvyko Latvijos ambasadorius Rusijoje Maris Riekstinšas ir Estijos ambasados ​​Maskvoje patarėjas-pasiuntinys Piretas Reintamas Beno. Diplomatai ministerijoje išbuvo apie 40 minučių.

Remdamasi abipusiškumo principu, Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija pareikalavo, kad du Lietuvos ambasados ​​darbuotojai, taip pat po vieną Latvijos ir Estijos ambasadų darbuotoją per septynias dienas paliktų Rusijos Federacijos teritoriją.

"Aš, tiesą sakant, nesuprantu, kodėl žinia apie Lietuvos diplomatų išsiuntimą iš Rusijos sukėlė tokį nesusipratimą Vilniuje. Na, tai juk nuspėjama. Vilnius, kaip ir Ryga ir Talinas, puolė sekti Čekijos politiką — išsiuntė diplomatus iš solidarumo. Visiškai akivaizdu, kad bus pateiktas atsakymas iš Maskvos. Juo labiau, kai Maskva iš anksto pasakė, kad nebebus simetriškų atsakymų, greičiausiai, kalba gali eiti apie nelygiaverčius atsakymus. Ir čekai savo pavyzdžiu įsitikino, kad Maskva nejuokauja", — pažymėjo publicistas.

Pasak Gaspariano, norėtųsi, kad šis incidentas priverstų Baltijos šalių vadovus nutraukti "begalinius bandymus" kliudyti Rusiją.

"Žiūrint į visa tai, man atrodė, kad Lietuva, Latvija ir Estija susimąstys ir supras, kad nebūtina dar kartą pabloginti situacijos ir geriau nelenkti Čekijos. Reiktų suprasti, kad tai nėra kažkokia užsakyta istorija. Juk niekas neskambino į Vilnių ir neprašė palaikyti čekus. Ne, jie viską padarė savarankiškai. Logiška, kad gavo atsakymą iš Maskvos. Žinoma, norėtųsi, kad šis atvejis išblaivytų Lietuvą, Latviją ir Estiją ir jos bent kažkaip nutrauktų begalinius bandymus kliudyti Rusiją. Maskva ne kartą sakė, kad yra suinteresuota gerais kaimyniniais santykiais, o juo labiau su visomis buvusiomis TSRS respublikomis. Vilnius vykdė savo politiką. Tai natūraliai lėmė šiuos rezultatus. Net jei šie rezultatai kažkodėl Lietuvai pasirodė labai netikėti", — pareiškė ekspertas.

Lietuvos ambasadoriaus Rusijoje automobilis
© Sputnik / Рамиль Ситдиков

Anksčiau Baltijos šalys iš šalies išsiuntė Rusijos diplomatus iš solidarumo su Čekija. Lietuva išsiuntė du ambasados ​​darbuotojus, Latvija ir Estija — po vieną. Baltijos šalys pareiškė, kad sprendimas buvo priimtas iš solidarumo su Čekija, kuri anksčiau Rusijos specialiąsias tarnybas apkaltino prisidėjimu prie sprogimo šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais.

Anksčiau Čekija iš šalies išsiuntė 18 Rusijos ambasados ​​darbuotojų. Atsakydama į tai, Maskva paskelbė 20 Čekijos diplomatinės atstovybės darbuotojų persona non grata, pareikšdama, kad kaltinimai dėl sprogimo yra absurdiški, nepagrįsti ir išgalvoti.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad situacija su sprogimų Čekijos sandėliuose, įvykusių 2014 metais, tyrimu yra "marazminis paradas". Ji pasipiktino tuo, kad septynerius metus nebuvo skelbiama detalių, nebuvo įvardytos sprogimų sandėliuose priežastys ir kaltininkai.

Užsienyje gyvenančių tautiečių paramos ir teisių apsaugos fondo direktorius, buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad Lietuvos "solidarumas" su Čekija diplomatų išsiuntimo klausimu yra juokingas. 

Tegai:
diplomatai, Baltijos šalys, Lietuva, Rusija
Dar šia tema
Sergejus Lavrovas: kai kurių JAV veikėjų žodžiuose yra šizofrenijos gaidų
Lietuvos ambasadorius atvyko į Rusijos užsienio reikalų ministeriją
Vakarų politika Rusijos atžvilgiu: judėjimas tomis pačiomis vėžėmis
Pratybos Klainingrado srityje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas įvertino Suomijos žvalgybos pranešimą apie Rusijos veiklą Europoje

(atnaujinta 20:39 2021.05.09)
Anksčiau išplatintos ataskaitos autoriai teigia, kad "Rusija parodė pasirengimą ir norą naudoti ginkluotąsias pajėgas, kur tai būtina pasiekti savo tikslų, įskaitant ir Europoje"

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Suomijos karinė žvalgyba, kuri paskelbė ataskaitą apie Rusijos karinę veiklą Europoje, dirba visuomenei, pačioje ataskaitoje jau yra žinomi faktai — Rusija yra priversta sustiprinti savo kariuomenę, nes siekia apsaugoti interesus, tiki Tarptautinio diskusijų klubo "Valdai" ekspertas Artiomas Kurejevas.

Anksčiau Suomijos gynybos ministerija paskelbė ataskaitą apie šalies karinės žvalgybos veiklą, apimančią Rusijos karinės veiklos Europoje vertinimą.

Dokumentas susijęs su įtampos stiprinimu regione dėl "grįžimo prie jėgos politikos". Ataskaitos autoriai teigia, kad "Rusija parodė pasirengimą ir norą naudoti ginkluotąsias pajėgas, kur tai būtina pasiekti savo tikslų, įskaitant ir Europoje". Tai jų nuomone, "sustiprino konfrontaciją ir karinę veiklą Baltijos jūros regione".

"Suomijos karinė žvalgyba paprastai pradėjo dirbti visuomenei. Dažniausiai tai yra civilinių specialiųjų paslaugų prerogatyva, sakykime, mūsų Baltijos kaimynai kasmet išleidžią ataskaitas, kur jie rašo apie grėsmes savo šalims. Finai padarė visiškai objektyvią ataskaitą, paremtą gerai žinomais faktais: Rusija yra priversta stiprinti savo kariuomenę, Rusija yra pasirengusi ginti savo interesus Arktyje, Rusija naudoja savo karius, kad apsaugotų savo interesus", — sakė ekspertas RIA Novosti.

Pasak Kurejevo,"įdomiau ne pats ataskaita, tačiau tai, kad Suomijos vadovybė nusprendė nustatyti tam tikrą bendrą jo dalį atviroje prieigoje, kuo nebuvo padaryta anksčiau". "Skirtingai nuo civilinių specialiųjų paslaugų, kariuomenė tradiciškai lieka šešėlyje. Tačiau Suomijos vadovybė, matyt, nori parodyti rinkėjus į maksimalų atvirumą, todėl užsiima tokia PR", — pažymėjo politologas. Pasak jo, "ataskaitoje nėra provokuojančių pareiškimų".

Pasisakymai apie "Rusijos grėsmę" periodiškai skamba iš Vakarų politikų. Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nepuls jokios NATO šalies. Pasak Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos vadovo Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neturi planų pulti, bet tiesiog naudojasi prielaida, siekdamas dislokuoti daugiau įrangos ir batalionų šalia Rusijos sienų. Maskva ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Aljanso pajėgų padidėjimo Europoje.

Tegai:
Suomija, Rusija
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

"Supainiojo Workshopų sales": Tapinas išjuokė Nausėdos vizitą Portugalijoje

(atnaujinta 18:32 2021.05.09)
Pasak Tapino, Lietuvos lyderiui vertėtų apsilankyti įgūdžių ir inovacijų seminare, o aptarinėti socialinę apsaugą

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Lietuvos žurnalistas Andrius Tapinas išjuokė Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos apsilankymą Portugalijoje vykusiame  socialiniame viršūnių susitikime. Jis apie tai parašė savo Facebook paskyroje.

"Prezidentas išskyrė savo dalyvavimą Socialinės apsaugos workshope ir buvo iš visų pusių nufotografuotas", — pabrėžia Tapinas.

Jis pažymi, kad tarp dalyvių Nausėda buvo vienintelis šalies vadovas, visi kiti buvo socialinių reikalų specialistai, Portugalijos kooperatyvų konfederacijos vadovas, Europos jaunimo forumo valdybos narys, Europos socialinių paslaugos valdymo narys, Antiskurdo konfederacijos pirmininkas, Lisabonos šventųjų gailestingumo namų pirmininkas ir kiti. 

"Dar suprasčiau, jei Gitanas būtų dalyvavęs Įgūdžių ir Inovacijų workshope su Prancūzijos ir Rumunijos prezidentais, Čekijos, Estijos, Suomijos, Slovėnijos, Liuksemburgo premjerais", — rašo Tapinas.

Tačiau vietoj to prezidentas dirba su Portugalijos kooperatyvais ir Lisabonos gailestingumo namais. 

"Gali būti, kad tiesiog supainiojo Workshopų sales ir tada jau pabijojo išeiti. Man yra taip buvę studijuojant, kai supainiojau auditorijas ir vietoje mikroekonomikos pusantros valandos klausiausi filosofijos pagrindų", — ironizuoja žurnalistas.

Gitanas Nausėda dalyvavo ES viršūnių susitikime, skirtame ES socialinės politikos tikslams aptarti.

ES lyderiai aptarė ES piliečių užimtumo, įgūdžių ir socialinės apsaugos klausimus, kurių sprendimai padėtų jiems greitai susidoroti su ekonominėmis pasekmėmis pandemijos ir pereiti į žalią, labiau socialiai teisingą, skaitmeninę ekonomiką.

Be to, per aukščiausiojo lygio susitikimą ES lyderiai sutiko siekti užimtumo didinimo iki 78 proc., taip pat mažinti žmonių, kuriems kyla skurdo grėsmė ar socialinė izoliacija, skaičių, bent 15 mln.

Prezidentas pritarė idėjai, kad valstybės narės galėtų nustatyti nacionalinės socialinės politikos tikslus atskirai.

Konferencijos metu Nausėda taip pat priminė 35-ąsias Černobylio AE avarijos metines, sakė, kad pamokos nebuvo išmoktos ir kad Baltarusijos AE tariamai neatitinka saugos standartų ir kelia grėsmę visai ES.

Be to, ES lyderiams buvo įteikti Lietuvoje filmuoto serialo apie Černobylį kopijos, kaip simbolinis priminimas apie Černobylio tragediją.

Ginčas dėl dalyvavimo EVT

Lietuvoje prasidėjo politinė konfrontacija dėl dalyvavimo Europos vadovų Taryboje. Konservatorių partijos atstovai mano, kad EVT šalie turėtų atstovauti ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. 

Konservatoriai paaiškina savo pasiūlymą tuo, kad per pandemijos laikotarpį ES susitikimuose dominuoja klausimai, kurių sprendimai priklauso Vyriausybės kompetencijai. Konservatorių iniciatyvos kritikai mano, kad valdančioji partija taiko dvigubus standartus.

Pats Nausėda pareiškė, kad šiandien atstovavimo Europos Vadovų Taryboje klausimas yra pagrindinis, nes reikia spręsti klausimus dėl karantino, vakcinacijos ir pagalbos išsaugojant darbo vietas.

Tegai:
Andrius Tapinas, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Karbauskis įvertino, kam valdantieji jau dabar ruošia vietą Prezidentūroje
Šešėlinė Vyriausybė pasakė apie valdančiųjų bandymus atimti valdžią iš Lietuvos vadovo
"Muzikinių kėdžių klausimas": Landsbergis pasisakė apie keliones į ES
Parduotuvė

Europoje pripažintas pavojingu populiarus maisto dažiklis

(atnaujinta 10:17 2021.05.09)
Šis maisto dažiklis yra titano dioksidas, jis suteikia produktams patrauklią išvaizdą ir prailgina galiojimo laiką

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Europos maisto saugos agentūra (EFSA) nebelaiko paplitusio dirbtinio dažiklio E-171 saugiu maisto priedu. Api tai teigiama agentūros pranešime spaudai.

E-171 yra titano dioksidas. Jis suteikia produktams patrauklią išvaizdą ir prailgina galiojimo laiką. Be to, titano dioksidas naudojamas lakų ir dažų, keramikos, stiklo, gumos, popieriaus ir plastiko, kosmetikos, vaistų ir higienos produktų gamybai.

"Atsižvelgusi į visus turimus mokslinius tyrimus ir duomenis, ekspertų grupė padarė išvadą, kad titano dioksidas nebegali būti laikomas saugiu kaip maisto papildas. Svarbiausiu veiksniu šiose išvadose tapo tai, kad mes negalėjome atmesti būgštavimus apie genotoksiškumą (medžiagos gebėjimą pažeisti DNR — Sputnik) po titano dioksido dalelių suvartojimo. Praryjant titano dioksido dalelių įsavinimas yra mažas, tačiau jis gali kauptis organizme", — pasakė pagrindinis ekspertas Madžedas Junesas.

EFSA taip pat pažymėjo, kad nebegali nustatyti leistinos E-171 dienos normos.

Anksčiau Prancūzijoje buvo uždrausta parduoti produktus su titano dioksidu. Europos Komisija ir valstybės narės ketina peržiūrėti EMST išvadas ir priimti sprendimą dėl rekomendacijų vartotojams ir taisyklių.

Tegai:
sveikata, Europa, maistas