Rusijos ambasada Lietuvoje

Rusijos ambasada Lietuvoje sukritikavo antirusišką Seimo rezoliuciją

(atnaujinta 21:28 2021.04.29)
Pasak diplomatinės atstovybės darbuotojų, susidaro įspūdis, kad Lietuvos Seimas "nėra vieta diskusijoms"

VILNIUS, balandžio 29 — Sputnik. Rusijos ambasada Lietuvoje pasmerkė antirusišką Seimo rezoliuciją, kuria Maskva raginama "nutraukti agresiją ir provokacijas prieš Ukrainą". Apie tai diplomatinė agentūra pranešė Twitter'yje.

"Atsižvelgdamas į įtampos mažėjimo požymius Pietryčių Ukrainoje, vietinis parlamentas priėmė dar vieną antirusišką rezoliuciją. Už balsavo 102 deputatai, vienas susilaikė ir niekas nebuvo "prieš". Atrodo, kad Seimas nėra vieta diskusijoms", — pareiškė ambasada.

Antradienį Seimas priėmė rezoliuciją, raginančią Maskvą "nedelsiant išvesti savo karius" nuo Ukrainos sienos, "vykdyti tarptautinius įsipareigojimus", įskaitant Minsko susitarimus, ir "grįžti prie bendradarbiavimo, paremto tarptautine teise ir tarpusavio pagarba".

Pasak Lietuvos parlamentarų, Rusijos Federacijos veiksmai neva "šiurkščiai pažeidžia dvišalius ir daugiašalius susitarimus bei tarptautinės teisės normas ir kelia grėsmę Europos saugumui". Kita vertus, Seimo pranešime nepateikti jokie šių teiginių įrodymai.

Be to, rezoliucijoje ES narės raginamos nepalaikyti Rusijos energetikos projektų įgyvendinimo, tariamai susilpninant euroatlantinę vienybę. Vienas iš šių projektų vadinamas "Nord Stream-2", kurio Maskva ne kartą ragino nepolitizuoti ir pabrėžė, kad Rusija į jį žiūri išimtinai ekonominiu požiūriu.

Seimas paragino paremti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą, sustiprinti tikslines ekonomines ir asmenines sankcijas Rusijai ir jos atstovams, susijusiems su "agresija" prieš Ukrainą. Taip pat pabrėžiama, kad tariamai "neteisėtos" Krymo aneksijos Lietuva niekada nepripažins.

Ukraina ir Vakarų valstybės neseniai išreiškė susirūpinimą dėl tariamo Rusijos "agresyvių veiksmų" sustiprinimo Ukrainoje. Vašingtonas paskelbė apie "Rusijos agresijos" eskalavimą ir Rusijos kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusija dislokuoja karius savo teritorijoje. Anot jo, tai niekam negresia ir neturėtų nieko jaudinti. Be to, Maskva ne kartą pareiškė, kad nėra vidinio Ukrainos konflikto šalis, ir yra suinteresuota, kad Kijevas įveiktų politinę ir ekonominę krizę.

Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovą jame surengto referendumo, kuriame 96,77 proc. Krymo Respublikos rinkėjų ir 95,6 proc. Sevastopolio gyventojų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija. Anksčiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Krymas yra Ukrainos ir "dėl to nėra jokių abejonių".

Rusijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad Krymo gyventojai demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Krymo klausimas "galutinai uždarytas".

Tegai:
Ukraina, Rusija, Lietuva
ES vėliavos

Lietuvoje raginama sukurti ES bendradarbiavimo plėtojimo mechanizmus

(atnaujinta 10:54 2021.05.07)
Lietuvos politikas pabrėžė būtinybę užtikrinti atvirą ir įtraukią vystomojo bendradarbiavimo finansinę architektūrą

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas dalyvavo neformalioje Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje vystomojo bendradarbiavimo klausimais, praneša URM spaudos tarnyba.

Susitikime diskutuota dėl būsimos Europos vystomojo bendradarbiavimo finansinės architektūros, aptarti veiksmai ir priemonės institucinės sąrangos tobulinimui. Ministrai pritarė požiūriui, kad siekiant gerinti ES išorės tikslų įgyvendinimą, nėra būtinybės kurti naujų institucijų — reikia išnaudoti įvairių ES vystomojo bendradarbiavimo dalyvių patirtį ir jų stipriąsias puses, sukuriant geresnę išorės veiksmų koordinavimo sistemą.

Adomėnas akcentavo būtinybę užtikrinti atvirą ir įtraukią vystomojo bendradarbiavimo finansinę architektūrą.

"Svarbu sukurti mechanizmus, kurie palengvintų visų valstybių narių įtraukimą į praktinį ES vystomojo bendradarbiavimo įgyvendinimą", — pabrėžė viceministras.

Anksčiau Europos Vadovų Taryba patvirtino 355 milijonų eurų skyrimą Lietuvai pagal SURE priemonę koronaviruso pandemijos ekonominėms pasekmėms sušvelninti. Šiuo metu pagal šią priemonę respublikai išmokėti 602 milijonai eurų. Bendra paskolos suma siekia 957 mln. eurų.

Tegai:
Lietuva, ES
Dar šia tema
Rusija, BelAE ir vakcinacija: apie ką kalbėjo Lietuvos prezidentas su ES ambasadoriais
Lietuvoje labiausiai ES krito dujų kainos
Lietuva atsidūrė tarp ES šalių su didžiausiu valstybės biudžeto deficitu
ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

ES šalys nori sukurti operatyvias ginkluotąsias pajėgas

(atnaujinta 18:38 2021.05.06)
Kalbama apie penkių tūkstančių žmonių grupę, aprūpintą viskuo, ko reikia, įskaitant transportą ir ginklus, kurią būtų galima greitai dislokuoti krizės atveju

VILNIUS, gegužės 6 — Sputnik. Europos Komisija parengs pasiūlymus dėl operatyvių ES karinių pajėgų formavimo, kad būtų galima greitai reaguoti į pasaulio krizes, po ES gynybos ministerijos tarybos posėdžio sakė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio ir saugumo politikai Žosepas Borelis.

"Turime būti geriau pasirengę ... Grįžome prie minties suformuoti greitojo reagavimo padalinį, kuris galėtų veikti pirmiausia krizės atveju. Parengsime atitinkamą pasiūlymą valstybėms narėms", — cituoja jį RIA Novosti.

Europos greitojo reagavimo pajėgų sukūrimo klausimas buvo vienas svarbiausių ES gynybos ministerijos vadovų susitikimo darbotvarkėje.

Kaip susitikimo išvakarėse žurnalistams paaiškino aukšto rango Europos atstovas, tai yra penkių tūkstančių žmonių grupė, aprūpinta viskuo, ko reikia, įskaitant transportą ir ginklus, kurią būtų galima greitai dislokuoti krizės atveju.

Kol kas kalbame apie pasiūlymą, jį palaiko 14 ES šalių, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją. Šio klausimo aptarimas bus tęsiamas.

Tegai:
specialiosios pajėgos, ginkluotosios pajėgos, karinės pajėgos, ES
Dar šia tema
Lavrovas Vakarų taikomą antirusiškų sankcijų seriją pavadino neteisėta
Baidenas negaus "kolektyvinių" Vakarų mandato derėtis su Putinu
NATO vadovas paskelbė apie Rusijos "karinį buvimą" prie sienos su Ukraina
Ugniagesiai, archyvinė nuotrauka

Kaune užsiliepsnojo didelė metalo krūva

(atnaujinta 14:49 2021.05.07)
Teritorijoje, kur įvyko gaisras, yra įsikūrusi UAB "Baltic metal", užsiimanti metalo laužo supirkimo ir tvarkymo veikla

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Penktadienį gautas pranešimas, kad Kaune atvira liepsna dega didelė metalo krūva. Apie tai pranešė Aplinkos apsaugos departamentas.

Pažymima, jog incidentas įvyko R. Kalantos gatvėje 49. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nuvyko į įvykio vietą. Aplinkosaugininkai dirba, kiek leidžia dabartinės aplinkybės, ir aiškinasi situaciją.

Taip pat į gaisro vietą išsiųsta mobili laboratorija. Bus atliekami kietųjų dalelių, anglies monoksido, azoto oksidų ir kt. tyrimai.

Departamento duomenimis, teritorijoje, kur įvyko gaisras, yra įsikūrusi UAB "Baltic metal", užsiimanti metalo laužo supirkimo ir tvarkymo veikla.

Aplinkos apsaugos departamentas šių metų sausį–kovą atliko neplaninį įmonės patikrinimą. Už nustatytus pažeidimus buvo pritaikytos sankcijos, pažeidimai pašalinti.

Tegai:
Aplinkos apsaugos departamentas, gaisras, Kaunas
Dar šia tema
Ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo katę iš medžio, kuriame ji išbuvo dvi paras
Klaipėdoje į iškvietimą atvykusį ugniagesį užpuolė vyras
Šiauliuose dėl netikėtai iškritusio sniego kilo chaosas