Vilniaus senamiestis, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Baltijos šalys EP yra užsiėmusios tik antirusiška darbotvarke

(atnaujinta 10:44 2021.04.30)
Baltijos šalių ir Lenkijos europarlamentarai kuria antirusišką darbotvarkę, nepaisant dabartinių įvykių, mano politologas Aleksandras Asafovas

VILNIUS, balandžio 29 — Sputnik. Europos Parlamente yra parlamentarų, kurių užduotis yra sukurti antirusišką darbotvarkę, taip po to, kai Estijos europarlamentaras Rihas Terasas (Riho Terras) išsiuntė laišką ES vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepui Boreliui su siūlymu išsiųsti ES akredituotus Rusijos diplomatus, kaip solidarumo su Čekija ženklą, interviu Sputnik Lietuva pažymėjo politikos analitikas Aleksandras Asafovas. 

"Jie ir toliau tai daro nuolat. Baltijos šalių ir Lenkijos deputatai tai daro darbe. Tai yra jų pagrindinė užduotis. <...> Tai, kad tai nėra sinchronizuojama su, pavyzdžiui, Čekijos prezidentu, nesukelia jiems sunkumų, nes jie vykdo savo užduotį — sukurti kuo daugiau progų, temų ir pareiškimų antirusiškame kontekste. Šią užduotį jie atlieka daugelį metų. Jie tai daro todėl, kad tai yra jų pagrindinė ir, galima sakyti, vienintelė funkcija. Ši retorika tęsis nepriklausomai nuo konteksto", — sakė jis.

Anksčiau Estijos europarlamentaras Rihas Terasas sakė, kad ES turi nuolatinę Rusijos Federacijos misiją, kurioje dirba daugiau nei 60 diplomatų. Tuo tarpu, pasak Teraso, tarp Rusijos diplomatų, "be abejo, yra daug žvalgybos pareigūnų ir Europos valdžios institucijos taip pat turėtų apie tai pagalvoti".

Čekija iš šalies išsiuntė 18 Rusijos ambasados ​​darbuotojų. Atsakydama į tai, Maskva paskelbė 20 Čekijos diplomatinės atstovybės darbuotojų persona non grata, pareikšdama, kad kaltinimai dėl sprogimo yra absurdiški, nepagrįsti ir išgalvoti.

Baltijos šalys išsiuntė Rusijos diplomatus iš solidarumo su Čekija. Lietuva išsiuntė du ambasados ​​darbuotojus, Latvija ir Estija — po vieną. Baltijos šalys pareiškė, kad šis sprendimas buvo priimtas iš solidarumo su Čekija, kuri anksčiau Rusijos specialiąsias tarnybas apkaltino dalyvavimu sprogime šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad situacija su sprogimų Čekijos sandėliuose, įvykusių 2014 metais, tyrimu yra "marazminis paradas". Ji pasipiktino tuo, kad septynerius metus nebuvo skelbiama detalių, nebuvo įvardytos sprogimų sandėliuose priežastys ir kaltininkai.

Užsienyje gyvenančių tautiečių paramos ir teisių apsaugos fondo direktorius, buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad Lietuvos "solidarumas" su Čekija diplomatų išsiuntimo klausimu yra juokingas. 

Netrukus Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė apie atsakomąsias priemones ir pareiškė, kad du Lietuvos ambasados ​​darbuotojai, trys — Slovakijos, taip pat po vieną Latvijos ir Estijos diplomatinių atstovybių darbuotoją turi palikti Rusiją per savaitę.

Tegai:
Rusija, Baltijos šalys
Dar šia tema
Lietuvos "solidarumas" su Čekija išsiunčiant diplomatus yra juokingas, pareiškė Udalcovas
Rusijos URM paragino Čekiją įvardyti Vrbeticos sandėliuose saugomus ginklus
Baltijos šalys tikisi ES vienybės solidarumo su Čekija klausimu
ES vėliavos

Lietuvoje raginama sukurti ES bendradarbiavimo plėtojimo mechanizmus

(atnaujinta 10:54 2021.05.07)
Lietuvos politikas pabrėžė būtinybę užtikrinti atvirą ir įtraukią vystomojo bendradarbiavimo finansinę architektūrą

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas dalyvavo neformalioje Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje vystomojo bendradarbiavimo klausimais, praneša URM spaudos tarnyba.

Susitikime diskutuota dėl būsimos Europos vystomojo bendradarbiavimo finansinės architektūros, aptarti veiksmai ir priemonės institucinės sąrangos tobulinimui. Ministrai pritarė požiūriui, kad siekiant gerinti ES išorės tikslų įgyvendinimą, nėra būtinybės kurti naujų institucijų — reikia išnaudoti įvairių ES vystomojo bendradarbiavimo dalyvių patirtį ir jų stipriąsias puses, sukuriant geresnę išorės veiksmų koordinavimo sistemą.

Adomėnas akcentavo būtinybę užtikrinti atvirą ir įtraukią vystomojo bendradarbiavimo finansinę architektūrą.

"Svarbu sukurti mechanizmus, kurie palengvintų visų valstybių narių įtraukimą į praktinį ES vystomojo bendradarbiavimo įgyvendinimą", — pabrėžė viceministras.

Anksčiau Europos Vadovų Taryba patvirtino 355 milijonų eurų skyrimą Lietuvai pagal SURE priemonę koronaviruso pandemijos ekonominėms pasekmėms sušvelninti. Šiuo metu pagal šią priemonę respublikai išmokėti 602 milijonai eurų. Bendra paskolos suma siekia 957 mln. eurų.

Tegai:
Lietuva, ES
Dar šia tema
Rusija, BelAE ir vakcinacija: apie ką kalbėjo Lietuvos prezidentas su ES ambasadoriais
Lietuvoje labiausiai ES krito dujų kainos
Lietuva atsidūrė tarp ES šalių su didžiausiu valstybės biudžeto deficitu
ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

ES šalys nori sukurti operatyvias ginkluotąsias pajėgas

(atnaujinta 18:38 2021.05.06)
Kalbama apie penkių tūkstančių žmonių grupę, aprūpintą viskuo, ko reikia, įskaitant transportą ir ginklus, kurią būtų galima greitai dislokuoti krizės atveju

VILNIUS, gegužės 6 — Sputnik. Europos Komisija parengs pasiūlymus dėl operatyvių ES karinių pajėgų formavimo, kad būtų galima greitai reaguoti į pasaulio krizes, po ES gynybos ministerijos tarybos posėdžio sakė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio ir saugumo politikai Žosepas Borelis.

"Turime būti geriau pasirengę ... Grįžome prie minties suformuoti greitojo reagavimo padalinį, kuris galėtų veikti pirmiausia krizės atveju. Parengsime atitinkamą pasiūlymą valstybėms narėms", — cituoja jį RIA Novosti.

Europos greitojo reagavimo pajėgų sukūrimo klausimas buvo vienas svarbiausių ES gynybos ministerijos vadovų susitikimo darbotvarkėje.

Kaip susitikimo išvakarėse žurnalistams paaiškino aukšto rango Europos atstovas, tai yra penkių tūkstančių žmonių grupė, aprūpinta viskuo, ko reikia, įskaitant transportą ir ginklus, kurią būtų galima greitai dislokuoti krizės atveju.

Kol kas kalbame apie pasiūlymą, jį palaiko 14 ES šalių, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją. Šio klausimo aptarimas bus tęsiamas.

Tegai:
specialiosios pajėgos, ginkluotosios pajėgos, karinės pajėgos, ES
Dar šia tema
Lavrovas Vakarų taikomą antirusiškų sankcijų seriją pavadino neteisėta
Baidenas negaus "kolektyvinių" Vakarų mandato derėtis su Putinu
NATO vadovas paskelbė apie Rusijos "karinį buvimą" prie sienos su Ukraina
Vilnius

Lietuvoje pradės mokėti vienišų asmenų pensiją

(atnaujinta 13:56 2021.05.07)
Premjerės teigimu, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šiemet vienišų asmenų pensija bus pradedama mokėti, o vėlesniais metais bus plečiama. Apie tai ji pareiškė spaudos konferencijoje.

"Vienas iš turbūt pagrindinių veiklos socialinėje srityje matavimo rodiklių yra santykinio skurdo rodiklis. Nors mes dažnai kalbame apie bendro santykinio skurdo rodiklį ir vertiname tą bendrąjį skaičių, tačiau yra atskiros grupės, ištisos visuomenės grupės, kurių santykinio skurdo rizika yra gerokai didesnė, pavyzdžiui, vienišų pensininkų atveju — dvigubai nei vidurkis", — sakė Šimonytė.

Anot jos, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų.

"Būtent tam, kad socialinė politika būtų taiklesnė, pirmiausia būtų stengiamasi padėti toms visuomenės grupėms, kurių santykinio skurdo rodikliai yra patys blogiausi, ir yra numatyta Vyriausybės programoje šita priemonė", — sakė premjerė.

Šimonyte pareiškė, kad šiais metais ji bus pradedama tik mokėti ir bus pradėta nuo tų žmonių, kurie gauna šalpos pensijas. Ateinančiais metais ji bus plečiama ir tam reikės papildomų lėšų. Tačiau valdantieji mano, kad rezultatas, kuris sumažins santykinį skurdą ir kartu sumažins bendrą santykinio skurdo lygį, yra to vertas.

Lietuvoje dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims. 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, vyrai respublikoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys — iki 59 metų.

Anksčiau EK parengė "žaliąją senatvės knygą". Joje rekomenduojama Lietuvai iki 2040 metų padidinti pensinį amžių iki 72 metų, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais Baltijos šalis pateko į antilyderių penketuką ES  pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis siekė 18,7 proc.

Tegai:
pensijos, Vyriausybė, Ingrida Šimonytė, Lietuva
Dar šia tema
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
10 ženklų, kurie rodo, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga