Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, archyvinė nuotrauka

Armonaitė pakvietė Baltarusijos startuolių centrą "Imaguru" tęsti veiklą Lietuvoje

(atnaujinta 19:09 2021.04.30)
Ekonomikos ir inovacijų ministrė pažymėjo, jog tam, kad Baltarusijos verslo atstovai kuo sklandžiau įsilietų į Lietuvos verslo ekosistemą, buvo parengti teisėkūros pakeitimai, palengvinantys įmonių perkėlimą

VILNIUS, balandžio 30 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikime su pagrindinio Baltarusijos startuolių centro "Imaguru" vadovėmis Tatjana Marynič ir Anastasija Chamiankova pakvietė įstaigą tęsti veiklą Lietuvoje. Apie tai praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Aštuntus metus Minske veikiančiam "Imaguru" centrui Baltarusijos valdžia nurodė iki balandžio 30 dienos išsikraustyti iš esamų patalpų. "Imaguru" skaičiuoja, kad daugiau nei 250 centro startuolių Baltarusijai per pastaruosius metus pritraukė per 100 mln. JAV dolerių investicijų, surengė daugiau nei 3 500 renginių. 

"Kad Baltarusijos verslo atstovai kuo sklandžiau įsilietų į mūsų šalies verslo ekosistemą, parengėme teisėkūros pakeitimus, siūlydami lengvesnį įmonių darbuotojų ir jų šeimų perkėlimą į Lietuvą. Baltarusijos įmonės mūsų šalyje galėtų saugiai tęsti savo veiklą ir tuo pačiu prisidėti prie šalies ekonomikos konkurencingumo stiprinimo", — sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Armonaitė.  

Geresnės sąlygos Baltarusijos verslui

Vyriausybė yra pritarusi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktam įstatymų pataisų paketui, kuriuo sudaromos palankesnės sąlygos perkelti įmonės darbuotojus ir jų šeimos narius, perkeliant įmonės veiklą ar jos dalį iš trečiųjų šalių į Lietuvą. Pirmadienį šios pataisos bus teikiamos Seimui.  

Investicijų, Užimtumo ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisos numato, kad dėl leidimo gyventi Lietuvoje galėtų kreiptis visi perkeliami darbuotojai. Dėl jų tinkamumo dirbti spręstų pats investuotojas. Taip pat nebūtų vertinama, ar šeimos nariai atitinka darbo rinkos poreikius – jie turėtų teisę dirbti Lietuvoje ir gautų tokios pat trukmės leidimą gyventi.  

Ši nuostata galiotų Lietuvoje investuojančioms įmonėms iš trečiųjų šalių, sutinkančioms prisiimti įsipareigojimą investuoti šalyje ne mažiau kaip 1,45 mln. Eur ir sukurti bent 20 darbo vietų. Įstatymų pataisas dar turi svarstyti Seimas. Jei Seimas pritars, pakeitimai įsigalios š. m. birželio 1 dieną.  

Taip pat šiuo metu ruošiami ir Vyriausybės nutarimų dėl atleidimo nuo muitų ir importo PVM mokesčių pakeitimai. Jais siekiama nustatyti, kad fiziniai asmenys, į Lietuvą atvykstantys pagal supaprastintą nacionalinių vizų išdavimo tvarką ir siekiantys gauti leidimą gyventi Lietuvoje, galėtų savo asmeninę nuosavybę įsivežti nemokėdami muito ir importo PVM mokesčių. 

Šiuo metu tokių mokesčių gali nemokėti tik asmenys, jau turintys leidimą gyventi Lietuvoje arba pateikiantys vienkartinę banko ar draudimo įstaigos garantiją, kurią asmenims iš Baltarusijos dažnu atveju gauti sudėtinga.  

Nuo pernai rugpjūčio, kai Baltarusijoje prasidėjo masiniai protestai, į Lietuvą persikėlė ne viena tos šalies ar jos verslininkų įkurta įmonė. Tarp jų — baltarusių įkurta JAV IT milžinė "Epam Systems", populiaraus žaidimo "World of Tanks" kūrėja "Wargaming", moterų sveikatos programėlę kurianti "Flo Health", programinės įrangos bendrovės "Coherent Solutions", "Godel Technologies" ir kitos.

Šiuo metu galimybėmis investuoti ir persikelti į Lietuvą domisi apie 110 Baltarusijos įmonių, iš kurių 42 jau pradėjo perkėlimo į Lietuvą procesus, o 36 įmonės dar svarsto ir renkasi galutinę veiklos perkėlimo vietą.

Anksčiau įvyko masiškas Baltarusijos IT įmonių persikėlimas į Lietuvą. Sprendimas pervesti verslą į kaimyninę šalį yra susijęs su politine situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų 2020 metų rugpjūtį. Lietuva savo ruožtu bando palengvinti Baltarusijos verslo perkėlimo sąlygas, kad priviliotų aukštos kvalifikacijos specialistus.

Interviu Sputnik Lietuva politologas, Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto Politikos teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas pažymėjo, kad IT verslo persikėlimas iš Baltarusijos į Baltijos šalis planavo Vakarai. Jo nuomone, Baltarusijos specialistai ras ne "pasakų vitriną" Baltijos šalyse, o ekonomines ir socialines problemas.

Tegai:
Aušrinė Armonaitė, Baltarusija
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda papasakojo, kokios vakcinos turėtų būti ES "žaliajame pase"

(atnaujinta 13:18 2021.05.08)
Šalies vadovo nuomone, skiepijimo pažymėjimo įvedimas leistų greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad į Europos Sąjungoje svarstomą vadinamojo žaliojo paso koncepciją įtraukti tik Bendrijoje patvirtintas vakcinas yra "logiškas žingsnis", praneša "Ekspress-nedelia". 

Lietuvos vadovas dalyvauja neformalioje Europos Vadovų Taryboje Portugalijos Portu mieste. Atsakydamas į žurnalistų klausimą, jis išsakė savo nuomonę apie "žaliąjį pasą".

"Tai yra labai logiškas ir nuoseklus sprendimas: jei mes manome, kad tikrai galime laikyti patikimomis ir saugiomis tas vakcinas, kurias patvirtino Europos medicinos agentūra, tai natūralu, kad ir žaliojo skaitmeninio sertifikato ar paso naudojimas turėtų būti susietas su tomis pačiomis vakcinomis. Mano manymu, tai logiškas žingsnis", – sakė Nausėda.

Prezidentas taip pat pridūrė, kad yra "didelis žaliojo paso šalininkas", nes tai suteikia galimybę greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pastaruoju metu ES aukšto rango pareigūnai sakė, kad europinis sertifikatas galėtų būti patvirtintas birželį, prasidedant vasaros atostogų sezonui.

Šiuo metu centralizuotai visoje ES leidžiami keturi preparatai: "Pfizer"/"BioNTech", "Moderna", "AstraZeneca" ir "Johnson & Johnson". Lietuvos valdžia ne kartą pareiškė, kad neplanuoja įsigyti "Sputnik V", nepaisant to, kad Europos vaistų agentūra (EVA) tai vertina.

Anksčiau vyriausybė nusprendė išduoti vadinamąjį galimybės pasą žmonėms, sergantiems koronavirusu, pasiskiepijusiems ar turintiems neigiamus testus.

Galimybės pasą taip pat galės gauti žmonės, kuriems PGR arba antigeno testais buvo patvirtinta, kad jie turi COVID-19. Vyriausybės sprendimu galimybių pasas bus įvestas gegužės 24 dieną.

Lietuvoje galioja antrasis karantinas. Nepaisant šiek tiek sušvelninimo, dauguma apribojimų galioja iki vasaros pradžios.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 256 tūkstančiai koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 4 tūkst. žmonių.

Tegai:
ES, Gitanas Nausėda
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
Putinas palygino rusiškas COVID-19 vakcinas su Kalašnikovo automatu
NYT: JAV gali išbrokuoti 70 milijonų vakcinos nuo COVID-19 "J&J" dozių
Baltarusija sukūrė savo vakciną nuo COVID-19
Lietuvos profesorius papasakojo, kaip vakcinacija paveikia užkrėtimą COVID-19
Lietuvos vadovas ES viršūnių susitikime

Nausėda paragino ES lyderius išreikšti solidarumą su Čekija

(atnaujinta 14:45 2021.05.08)
Lietuvos prezidentas paragino ES lyderius pasekti Lietuvos ir kitų bendraminčių pavyzdžiu priimant "ryžtingus solidarius sprendimus"

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino ES lyderius sekti Lietuvos ir kitų šalių pavyzdžiu ir išreikšti solidarumą su Čekiją.

Lietuvos vadovas dalyvavo ES viršūnių susitikime, kuriame buvo aptartas solidarus atsakas Rusijai po įvykių Čekijoje.

Саммит стран-участниц Евросоюза в Порту
ES viršūnių susitikimas

Kaip praneša Prezidentūros spaudos tarnyba, Lietuva išreiškė paramą Čekijai, šiai šaliai išsiuntus "su diplomatine priedanga dirbusius Rusijos žvalgybos agentus". Lietuvos prezidentas paragino ES lyderius pasekti Lietuvos ir kitų bendraminčių pavyzdžiu priimant "ryžtingus solidarius sprendimus".

Nausėda taip pat pakvietė ES lyderius vieningai išreikšti solidarumą su Ukraina, kovojančia už savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Lietuvos vadovas pažymėjo, kad ES turi priimti konkrečius sprendimus siekiant "užkirsti kelią Rusijos agresyviai politikai kaimyninių valstybių atžvilgiu".

Šalies vadovas ragino numatyti efektyvias ir konkrečias paramos priemones karą išgyvenančiai Ukrainai.

Pranešama, kad plačiau ES santykių su Rusija klausimu planuojama diskutuoti gegužės 25–26 d. vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje.

Praha apkaltino Rusijos Federacijos specialiąsias tarnybas dėl dalyvavimo sprogime ir iš šalies išsiuntė 18 Rusijos ambasados ​​darbuotojų. Atsakydama į tai, Maskva paskelbė 20 Čekijos diplomatinės atstovybės darbuotojų persona non grata, teigdama, kad kaltinimai dėl sprogimo buvo absurdiški, nepagrįsti, toli gražu nesuprantami ir keliantys pasipiktinimą.

Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerija, nepagrįsti kaltinimai Rusijai yra dalis didelės kampanijos, kurią Vakarai pradėjo prieš Maskvą.

Anksčiau Baltijos šalys išsiuntė Rusijos diplomatus iš solidarumo su Čekija. Lietuva išsiuntė du ambasados ​​darbuotojus, Latvija ir Estija — po vieną. Baltijos šalys pareiškė, kad šis sprendimas buvo priimtas iš solidarumo su Čekija, kuri anksčiau Rusijos specialiąsias tarnybas apkaltino dalyvavimu sprogime šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais.

Tegai:
ES, Gitanas Nausėda, Čekija
Dar šia tema
Baltijos šalys tikisi ES vienybės solidarumo su Čekija klausimu
Kremlius: Rusija netoleruos to, kas išdarinėjama Čekijoje
Čekijos generolas sukritikavo valdžios institucijas dėl kaltinimų Rusijai
Atminimo ordinas ant Didžiojo Tėvynės karo veterano atlapo

Lietuvoje gyvenantys Didžiojo Tėvynės karo dalyviai ir invalidai gavo išmokas

(atnaujinta 08:39 2021.05.08)
Pagal Rusijos prezidento dekretą išmokas gavo 32,8 tūkst. Antrojo pasaulinio karo dalyvių ir invalidų. Rusijoje Pergalės diena švenčiama gegužės 9 dieną

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Kasmetinę išmoką Pergalės dienai gavo 32,8 tūkst. Didžiojo Tėvynės karo dalyvių ir neįgaliųjų, pranešė Rusijos pensijų fondo spaudos tarnyba.

"Rusijos pensijų fondas baigė kasmetį mokėjimą Didžiojo Tėvynės karo veteranams Pergalės dienai. Lėšas, kurios pagal prezidento dekretą siekia dešimt tūkstančių rublių (daugiau nei 111 eurų), gavo 32,8 tūkst. Antrojo pasaulinio karo dalyvių ir neįgalių žmonių, gyvenančių Rusijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje", - teigiama pranešime.

Pažymima, kad pinigai visiems veteranams buvo pristatyti balandžio mėnesį, kartu su kitais išmokomis: pensija (vidutinis Didžiojo Tėvynės karo dalyvių pensijos dydis - 468 eurai, Antrojo pasaulinio karo invalido - 363 eurai), mėnesine įšmoka (78 eurai) ir materialine parama (11 eurų).

Pergalės diena Rusijoje minima gegužės 9 dieną. Šią dieną šalies miestuose vyksta tradiciniai šventiniai renginiai: paradai, eisenos, prie memorialų dedamos gėlės, rengiami koncertai. Dauguma renginių baigiasi fejerverkais. Daugelyje šalių šią dieną taip pat vyksta atminimo renginiai.

Tačiau Lietuva oficialiai švenčia Pergalės prieš fašizmą dieną gegužės 8 dieną, valdžia savo sprendimą motyvuoja tuo, kad būtent šią dieną buvo pasirašytas nacistinės Vokietijos besąlyginės kapituliacijos aktas.

Interviu Sputnik Lietuva politologas, Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto Istorijos ir politikos instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Šapovalovas pabrėžė, kad Europos šalyse, tarp jų ir Baltijos, atmintis apie Antrąjį pasaulinį karą yra "išgraužta".

Tegai:
Didysis Tėvynės karas, Lietuva
Dar šia tema
Netoli Kaliningrado rastas bendras sovietų karių kapas
Ekspertas: Lietuva pasinaudojo galimybe be gėdos uždaryti "Misiją Sibiras"
Naktinė Pergalės dienos parado repeticija Raudonojoje aikštėje — video