Sovietų Sąjungos simboliai. Archyvinė nuotrauka

Pusė Rusijos gyventojų TSRS atkūrimą laiko neįmanomu

207
(atnaujinta 13:54 2016.12.23)
Visuomeninė apklausa atskleidė rusų numones dėl TSRS žlugimo.

VILNIUS, gruod 23 — Sputnik. Virš pusės Rusijos gyventojų netiki, kad TSRS atkūrimas yra įmanomas, tačiau palaiko idėją apie buvusių Sovietų Sąjungos valstybių susivienijimą į naują sąjungą, praneša RIA Novosti su nuoroda į  Rusijos visuomeninės nuomonės tyrimo centro atliktą apklausą.

Atgal į TSRS

Anot dokumento, 63% rusų gailisi dėl TSRS žlugimo, palyginus su 2006 metais taip manančių žmonių, procentai pakilo iki 65.

"Bėgant metams, piliečių nuomonė apie tai, kad Sovietų Sąjungą buvo galima išsaugoti, stiprėja: jeigu 2006 metais apie tai kalbėjo 47%, tai 2016 metais — jau 56%. Tuo pat metu, grįžimas prie senojo respublikų susivienijimo modelio kaip buvo laikomas 2006 metais (69%) neįmanomu, taip ir lieka 2016 metais (68%). Taigi šiuo metu idėją apie buvusiųjų Sovietų Sąjungos šalių susivienijimą palaiko 52% rusų", — rašoma tyrimo ataskaitoje.

Anot Rusijos visuomeninės nuomonės tyrimo centro vadovo Mihailo Mamonovo, dabartinis požiūrį į TSRS žlugimą galima apibūdinti kaip nostalginį pragmatizmą.

"Iš vienos pusės dominuoja teigiami prisiminimai apie TSRS ir gailestis dėl jos žlugimo, iš kitos — yra supratimas, kad žlugusios valstybės atkūrimas neįmanomas. Tokie vertinimai yra pagrįsti. Neginčiajamas faktas, kad TSRS yra idealizuojama. Buvo paprastiems žmonėms aiški sistema, o valstybės prioritetai atitiko gyventojų lūkesčius. Be to, tuo metu formuojamas  pasaulio paveikslas ir ateities vaizdas buvo gerai suvokiami visomenėje. Tačiau, napaisant idealizavimo, vis dėlto aiškus supratimas, kad kiekviena buvusi TSRS valstybė turi savo kelią", — teigia Mamonovas.

Rusijos gyventojų apklausą Rusijos visuomeninės nuomonės tyrimo centras atliko 2016 metų lapkričio 5-6 dienomis, 130 gyvenvietėse 46 srityse, kraštuose, respublikose bei aštuoniose federalinėse apygardose. Apklausos apimtis ― 1600 žmonių.

Kaip pasikeitė nuomonės dėl TSRS žlugimo?

Panašūs tyrimai buvo atlikti keliose NVS valstybėse: Armėnijoje, Moldovoje ir Ukrainoje. Tyrimai atskleidė, kad nuomonės dėl TSRS žlugimo "objektyvumo" žymiai skiriasi buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose.

"Jeigu Rusijoje ir Moldovoje virš pusės apklaustųjų (atitinkamai 56% ir 51%) mano, kad TSRS žlugimo galima buvo išvengti, tai Armėnijoje ir Ukrainoje šią poziciją palaiko mažiau nei trečdalis respondentų — atitinkamai 26% ir 30%", — praneša RIA Novosti su nuoroda į turimus analizės duomenis.

Tyrimai parodė, kad per 10 metų požiūriai į TSRS žlugimą turėjo daugiakryptes tendencijas. Jeigu Rusijoje dalis manančių apie Sąjungos išsaugojimą padidėjo 9 punktais, tai Ukrainoje, priešingai, žymiai sumažėjo (16 punktais). Armėnijoje rodiklis nepasikeitė ir liko stabiliai žemas.

Armėnijoje ir Moldovoje daug žmonių gailisi dėl TSRS žlugimo (56% ir 50%). Tačiau šis rodiklis pastebimai žemas Ukrainoje, kur beveik pusė piliečių šiandien "nesigaili" dėl žlugimo.

Tuo pat metu Armėnijoje ir Moldovoje už naują respublikų sąjungą su bendrais parlamentu ir vyriausybe bei valiuta, balsuotų 45%. Ukrainoje už naują sąjunga balsuotų tik 19% apklaustųjų.

Ukrainoje apklausa buvo atlikta visoje šalies teritorijoje išskyrus Donecko ir Lugansko sritis.

207
Tegai:
TSRS, apklausa, Moldova, Armėnija, Ukraina, Rusija
Temos:
Ketvirtis amžiaus be TSRS (44)
Dar šia tema
Lietuvos miestai Tarybų Sąjungos laikais
Asociacijos AviaPoisk aptikti lėktuvo Li-2 įgulos palaikai

Paslaptingos 1945 metų lėktuvo katastrofos vietoje rasti įgulos palaikai

(atnaujinta 15:30 2020.10.20)
Karo su Japonija metu, grįždamas iš misijos, dingo be žinios transportinis lėktuvas Li-2. Dabar aptiktos žvakės iš variklių M-62, aukščio vairo dalys, fiuzeliažo apkala ir daugybė prietaisų

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Primorsko paieškos asociacijos "AviaPoisk" kariai, dirbdami 1945 metų transportinio lėktuvo Li-2 katastrofos vietoje, rado įgulos narių palaikus, praneša organizacija.

Be stogo virš galvos likę Stalingrado gyventojai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Яков Рюмкин

Anksčiau "AviaPoisk" pranešė pradėjusi tyrinėti vieną paslaptingiausių 1945 metų lėktuvo katastrofų, kai karo su Japonija metu, grįždamas iš misijos, dingo be žinios transportinis lėktuvas Li-2. Pasak Gornyj Chutor kaimo gyventojų, žuvusiųjų palaikai buvo rasti atsitiktinai 1946 metais, jie buvo palaidoti kaimo pakraštyje.

Tuo pačiu metu, Gynybos ministerijos archyvų duomenimis, tuo laikotarpiu 281-ajame aviacijos pulke žuvo devyni žmonės, sudarę vieną, o ne šešias įgulas. Paieškos darbus vykdantys organizacijos nariai planavo nustatyti, kodėl nurodyti devyni žmonės pažymėti kaip nesugrįžę iš kovinės misijos, o ne kaip palaidoti. Taip pat nežinoma, kodėl archyvo darbuotojai tada nusprendė, kad ant Lysajos kalno sudužo būtent 281-ojo aviacijos pulko Li-2 — konkrečių duomenų apie aptikto orlaivio tipą ir numerius nėra.

"Remiantis išankstinėmis lauko tyrimų metu padarytomis išvadomis, galima suprasti, kad nuolaužos priklauso transportiniam orlaiviui Li-2. Buvo rastos žvakės iš variklių M-62, aukščio vairo dalys, fiuzeliažo apkala ir daugybė prietaisų. Pavyko nustatyti vietą, kurioje yra įgulos narių palaikai. Lėktuvas krito beveik vertikaliai pagal spiralę, ir po stipraus smūgio visi buvę salone nuskrido į kabinos rajoną ir buvo kietai įspausti į žemę kartu su variklių likučiais", — pranešimą cituoja RIA Novosti.

Paieškos darbus vykdantys organizacijos nariai pastebi, kad praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje tiesiai toje vietoje, kur yra orlaivio nosis, buvo nutiestas miško geologinis kelias, žmonių palaikai buvo užberti gruntu. Todėl aktyvistams tenka išgauti kaulų fragmentus iš po kelio.

Be palaikų rasta sagtis iš sėdynės saugos diržų, Raudonosios armijos karinių oro pajėgų karininko diržo sagtis, signalo raketų dugnai, susprogę 7,62 kalibro šoviniai, susprogęs dėl ugnies poveikio granatos F-1 degtuvas.

Paieškos darbai tęsis ir kitą savaitgalį.

Tegai:
Antrasis pasaulinis karas, Didysis Tėvynės karas, lėktuvo katastrofa, Rusija
Dar šia tema
Be senaties termino: kur slapstosi išlikę nacių nusikaltėliai
Nacių žiaurumai Smolensko srityje: nupjaudavo ausis ir traiškė tankais
Bilietas į vieną pusę: kaip lietuvis TSRS užgrobė keleivinį lėktuvą
Rusijos Baltijos laivyno jūrų aviacija

Baltijos laivyno jūrų aviacija "smogė" į poligoną netoli Kaliningrado

(atnaujinta 15:09 2020.10.20)
Rusijos bombonešiai ir naikintuvai bombardavo taikinius, imituojančius priešo vadavietes, inžinerinius įtvirtinimus ir gyvą priešo jėgą

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Rusijos Baltijos laivyno jūrų aviacija bombardavo antžeminius taikinius poligone, rytinėje Kaliningrado srities dalyje, praneša Vakarų karinės apygardos spaudos tarnyba.

Pratybose dalyvavo fronto bombonešių Su-24M ir daugiafunkcių naikintuvų Su-30SM įgulos. Jų buvo apie dešimt.

Pranešama, kad laivyno jūrų aviacijos orlaiviai atliko smūgius į antžeminius taikinius. Lakūnai atliko antžeminės situacijos žvalgybą, taip pat šaudymą į taikinius, imituojančius sąlyginio priešo vadavietes, inžinerinius įtvirtinimus, gyvą jėgą ir techniką.

Lakūnai smūgiavo aviacijos bombomis DOSAB-100T ir P-50T.

Pratybos buvo atliekamos nuo 500 metrų iki kilometro aukštyje į taikinių lauką aviacijos poligone.

Lakūnų veiksmus fiksavo objektyvios kontrolės kompleksas, kurio elementai buvo įrengti kovinėse mašinose ir žemėje.

Tegai:
Kaliningradas, Baltijos laivynas, Rusija
Альгирдас Палецкис

"Tai yra absoliuti fikcija": Paleckis pakomentavo įtariamųjų parodymus savo byloje

(atnaujinta 18:18 2020.10.20)
Paleckis teigia, kad jis nekaltas, tačiau neatsisakė duoti parodymų. Jis reikalavo, kad teismo posėdžiai būtų atviri, nes mano, kad byla yra sufabrikuota, ir yra įsitikinęs, kad tai įrodys

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Šiaulių apygardos teismas antradienį pradėjo nagrinėti parodymus, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu davė buvęs Socialistų populiaraus fronto partijos lyderis Algirdas Paleckis ir verslininkas Deimantas Bertauskas, skelbiama Šiaulių apygardos teismo pranešime.

Posėdžiai prokuratūros prašymu, atsižvelgiant į nagrinėjamų aplinkybių, susijusių su nacionaliniu saugumu, ypatingą pobūdį, vyksta už uždarų durų.

Maždaug 200 lapų surašytus Paleckio ir Bertausko duotus parodymus pasikeisdamos skaito bylą nagrinėjanti teisėja, valstybės kaltinimą šioje byloje palaikanti prokurorė. Šiems parodymams perskaityti gali prireikti dar kelių teismo posėdžių. Siekdamas užtikrinti proceso dalyviams saugią aplinką teismas skelbia trumpas pertraukas, per kurias vėdinamos, dezinfekuojamos patalpos. Kaltinamasis D. Bertauskas teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu, garso ir vaizdo konferencijos priemonės pasitelktos siekiant tarp proceso dalyvių užtikrinti saugų atstumą.    

"Tai yra absoliuti fikcija. Kažkam prireikė tokio teismo, kad būtų galima parodyti savo audringą darbą. Tiesą sakant, prokurorai bando ištirti mano, kaip žurnalisto, politiko, socialinio aktyvisto, veiklą", — naujienų agentūra TASS cituoja Paleckio žodžius.

Jam ir Bertauskui pareikšti įtarimai dėl dviejų epizodų. Vienas iš jų yra susijęs su tariamai Rusijos specialiųjų tarnybų nurodymu rinkta informacija apie Sausio 13-osios bylą nagrinėjusius teisėjus ir prokurorus, antrasis — su gydytojų, kurie sutiktų išduoti tariamai fiktyvų šioje byloje nuteistojo Rusijos Federacijos piliečio Jurijaus Melio, sergančio cukriniu diabetu, sveikatos būklės liudijimą.

Paleckis teigia, kad jis nekaltas, tačiau neatsisakė duoti parodymų. Jis reikalavo, kad teismo posėdžiai būtų atviri, nes mano, kad byla yra sufabrikuota, ir yra įsitikinęs, kad tai įrodys. Kaltinamasis Bertauskas savo kaltės neneigia.

Paleckio byla

Kovo pradžioje Lietuvos generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl Paleckio bylos. Be jo, byloje taip pat kaltinamas Deimantas Bertauskas. Istorikas Valerijus Ivanovas yra liudytojas. Kaltinamieji byloje kaltinami "dalyvavimu organizuotoje grupėje kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos pareigūnu ir kitais Rusijos piliečiais" ir "šnipinėjimu Rusijos žvalgybai".

Paleckis ne kartą yra deklaravęs savo nekaltumą. Kaip arešto priežastį jis nurodė tai, kad Lietuvos valdžia jam keršijo dėl jo susidomėjimo 1991 metų sausio 13 dienos įvykiais prie Vilniaus televizijos bokšto, taip pat dėl ​​jo bendravimo su rusais.

Jis taip pat teigia, jog prokuratūra daro viską, kad jo byloje būtų išvengta atvirų teismo posėdžių.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova anksčiau pabrėžė, kad Lietuva visiškai pamina demokratines vertybes, kurias deklaravo stodama į Europos Sąjungą ir NATO.

Tegai:
byla, šnipinėjimas, Algirdas Paleckis
Temos:
"Šnipinėjimo skandalas" Lietuvoje