Sergejus Lavrovas spaudos konferencijos metu. Nuotrauka iš įvykio vietos

Lavrovas: Maskva sugrįš prie Rusijos ir Estijos sienos klausimo

202
(atnaujinta 17:25 2017.01.20)
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva ratifikuos sutartį dėl Rusijos ir Estijos sienos klausimo, kuomet pokalbis tarp šalių vyks konstruktyviai.

VILNIUS, saus 17 — Sputnik. Maskva yra pasiruošusi grįžti prie sienos su Estija ratifikavimo sutarties klausimo, su sąlyga, kad bus konstruktyvių žingsnių dvišaliuose santykiuose, pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

"Kai sutartis buvo Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komitete, dėl to susitarimo vyko posėdžiai, o Talino retorika buvo visiškai netinkama, kad procesas tęstųsi nesukeliant mūsų visuomenės pasipiktinimo", — sakė Lavrovas per spaudos konferenciją antradienį Maskvoje.

Pasak jo, "Rusija pasiruošusi grįžti prie ratifikacijos proceso, ir apie tai ne kartą kalbėjo mūsų parlamentarai". Rusijos diplomatijos vadovas pridūrė, kad "jie jaučia rinkėjų nuotaiką, jie turi priimti sprendimą".

"Palaikysime šį procesą, tačiau tik esant tokiai sąlygai, kad santykiai judės konstruktyviai, o ne būnant nuolat įtemptai konfrontacijai", — pareiškė Lavrovas.

Dėl ko iškilo sienos klausimas?

Estijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai Urmas Paetas ir Lavrovas 2005 metų gegužę Maskvoje pasirašė susitarimus dėl sausumos ir jūros sienos.

Tačiau Estijos parlamentas į šių sutarčių ratifikavimo įstatymą įtraukė preambulę dėl 1920 metų Tartu taikos sutarties galiojimo. Pagal tą sutartį sovietinė Rusija pirmoji pripažino Estijos valstybės nepriklausomybę, pagal ją ėjo ir ikikarinė siena.

Rusija Tartu taikos sutartį laiko tik istoriniu dokumentu ir Estijos parlamento sprendimą įvertino kaip bandymą užsitikrinti galimybę ateityje pareikšti teritorines pretenzijas Rusijai. Pretenzijos galėtų kilti dėl dviejų pasienio su Estija miestų. Estija ne kartą atmetė tokius priekaištus, bet Rusija vis tiek atsiėmė savo parašus po sienų sutartimi.

Estijos ir Rusijos konsultacijos dėl naujos sienų sutarties prasidėjo 2012 metų pabaigoje. 2014 metų vasarį Maskvoje buvo pasirašyti susitarimai dėl valstybinės sienos ir dėl jūros sienos Narvos ir Suomijos įlankose, taip pat susitarimas dėl diplomatinio nekilnojamojo turto. Šiuo dokumentu buvo numatyta, kad Estija ir Rusija, koreguodamos demarkacinę liniją, apsikeis vienodomis 128,6 hektarų teritorijomis.

Tačiau sutarties ratifikavimo procesas vėl įstrigo įsiplieskus krizei Ukrainoje ir smarkiai pašlijus santykiams tarp Maskvos ir Vakarų šalių.

202
Tegai:
Tartu taikos sutartis, siena, sutartis, Estijos užsienio reikalų ministerija, Rusijos užsienio reikalų ministerija, Sergejus Lavrovas, Rusija
Dar šia tema
Kaliningrado sritis gali padėti Lietuvai pastatyti tvorą pasienyje
Lavrovas: Sankcijos neprivers mūsų atsisakyti savo principų
Президент Государственного музея изобразительных искусств имени А. С. Пушкина Ирина Антонова

Maskvoje mirė Puškino muziejaus prezidentė Irina Antonova

(atnaujinta 10:46 2020.12.01)
Antonova muziejuje dirbo nuo 1945 metų. 2013 metais ji atsistatydino iš įstaigos direktorės pareigų ir tapo jos prezidente

VILNIUS, gruodžio 1 — Sputnik. Nusipelniusi RSFSR menininkė, Puškino valstybinio dailės muziejaus prezidentė Irina Antonova mirė eidama 99 metus.

"Irina Aleksandrovna mirė", — praneša RIA Novosti su nuoroda į muziejaus spaudos tarnybą.

Taip pat pažymėta, kad išsami informacija ir oficialus komentaras bus vėliau.

Президент Государственного музея изобразительных искусств имени А. С. Пушкина (ГМИИ) Ирина Антонова
© Sputnik / Владимир Вяткин
Irina Antonova muziejuje

Irina Antonova gimė 1922 metų kovo 20 dieną Maskvoje. 1930–1933 metais ji su šeima gyveno Berlyne (Vokietija), kur jos tėvas buvo išsiųstas dirbti į sovietų prekybos misiją. 1940 metais ji įstojo į Filosofijos, literatūros ir istorijos instituto filologijos fakulteto Meno istorijos skyrių. 1941 metais, institutui susijungus su Maskvos valstybiniu Lomonosovo universitetu, ji tapo Maskvos valstybinio universiteto istorijos fakulteto meno istorijos katedros studente. Šį fakultetą ir baigė 1945 metais.

Президент Государственного музея изобразительных искусств имени А. С. Пушкина Ирина Антонова
© Sputnik / Сергей Пятаков
Puškino muziejaus vadovė Irina Antonova

Nuo 1945 metų balandžio — valstybinio Puškino dailės muziejaus Vakarų departamento mokslo darbuotoja. 1961 metų vasarį ji tapo muziejaus direktore, pakeisdama Aleksandrą Zamoškiną. 1974 metais, jai vadovaujant, buvo pertvarkyta muziejaus ekspozicija. Tais pačiais metais pirmą kartą TSRS Puškino muziejuje buvo eksponuojamas garsus Leonardo da Vinčio paveikslas "Mona Liza". Vėliau, dalyvaujant Antonovai, Puškino muziejuje buvo surengta nemažai svarbių parodų: "Maskva — Paryžius. 1900–1930" (1981), "Maskva — Berlynas. 1900–1950" (1996), "Trojos lobiai iš Heinricho Šlymano kasinėjimų" (1996), "Picasso" (2010) ir kt.

Президент Государственного музея изобразительных искусств имени А. С. Пушкина Ирина Антонова
© Sputnik / Сергей Пятаков
Irina Antonova

2013 metų balandžio mėnesį Irina Aleksandrovna buvo paskirta vyriausiąja valstybinių muziejų kuratore Rusijoje. Tų pačių metų liepą ji buvo atleista iš Puškino muziejaus direktorės pareigų ir užėmė specialiai jai įsteigtą Puškino muziejaus prezidento postą. Ordino "Už nuopelnus Tėvynei" laureatė (1997 — III laipsnis, 2002 — II laipsnis, 2007 — I laipsnis, 2012 — IV laipsnis). Tarp jos apdovanojimų yra Spalio revoliucijos, Raudonoji darbo vėliava, Tautų draugystės (1980), "Už nuopelnus Italijos Respublikai" (2001), Garbės legiono (2007, Prancūzija), Tekančios saulės (2013, Japonija) ordinai ir daugelis kitų apdovanojimų.

Tegai:
Maskva, mirtis
Temos:
Metų netektys — 2020
Rygos uostas

"Keista laimė": Rusija įvertino Latvijos "pasiekimus" po įstojimo į ES

(atnaujinta 09:30 2020.12.01)
Rusijos senatorius pažymėjo, kad per pastaruosius 16 metų iš Latvijos Respublikos išvyko 370 tūkstančių žmonių. Be to, sunaikinta beveik visa pramonė

VILNIUS, gruodžio 1 — Sputnik. Rusijos Federacijos tarybos narys Aleksejus Puškovas įvertino Latvijos "pasiekimus" po jos įstojimo į Europos Sąjungą.

"Įstojusi į ES 2004 metais, Latvija pajuto radusi laimę. Rezultatas: Latvijos tranzito žlugimas, žuvininkystės pramonės, beveik visos pramonės sunaikinimas, alaus daryklų uždarymas (sovietmečiu jų buvo apie 80, liko trys ar keturios)", — parašė Rusijos senatorius Twitter'yje.

Pasak jo, per šį laiką iš Latvijos Respublikos išvyko 370 tūkst. žmonių.

"Keista laimė", — konstatavo Puškovas.

Į senatoriaus pranešimą sureagavo Latvijos ambasadorius Rusijoje Maris Riekstinšas. Jo manymu, liūdna, kad "atominės valstybės senatoriui rūpi, kaip suskaičiuoti kitos šalies alaus daryklas".

"Dar liūdniau, kai skaičiavimai neišeina", — parašė jis.

Diplomatas patarė Rusijos skaitytojams susipažinti su Latvijos statistikos departamento duomenimis apie vidutinį atlyginimą ar pensiją.

Savo ruožtu Puškovas pareiškė, kad informacija apie alaus daryklas Latvijoje yra gerai žinomas faktas.

"Praėjusį kartą ambasadorius mums paaiškino, kad klydome vertindami Latvijos uostų apkrovą ir apskritai tranzitą. Dabar Latvijos susisiekimo ministerija prašo mūsų Transporto ministerijos išsaugoti tranzitą: dėl jo praradimo Latvija netenka didelio pelno. Manau, kad ponas ambasadorius žino", — parašė senatorius.

Kaip anksčiau rašė Sputnik Latvija, respublikos Susisiekimo ministerija praėjusią savaitę kreipėsi į Rusijos transporto ministeriją su prašymu padėti sustabdyti Rusijos tranzito apimčių mažėjimą. Ministerijos vadovas Talis Linkaitis išreiškė susidomėjimą "kiekviena krovinių tona, kuri gali vykti per Latviją ar į Latviją".

Pastaruoju metu Rusija didina savo uostų aktyvumą Baltijos jūroje. Kaip pažymėjo buvęs Latvijos ekonomikos ministras Viačeslavas Dombrovskis, Rusija, anksčiau naudojusi tranzitą per Baltijos šalių uostus, jau dešimt metų stato ir plėtoja savo uostus.

Baltijos šalys mano, kad Rusijos Federacija turi direktyvą "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Maskva tiesiog nenori priklausyti nuo šalių, kurios rodo nedraugišką ir nestabilų požiūrį į ją.

Baltijos šalių politikai ir ekspertai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos krovinių kiekio sumažėjimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose.

Tegai:
Rusija, ES, Latvija
Gruodžio 2

Kokia šiandien diena: gruodžio 2-osios šventės

(atnaujinta 20:37 2020.12.01)
Nuo gruodžio 2 dienos iki metų galo lieka 29 dienos, dienos ilgis —  07 val. 38 min. Šią dieną pasaulyje minima Tarptautinė vergovės panaikinimo diena

Gruodžio 2 yra 336-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 337-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 29 dienos.

2020 metų gruodžio 2 dieną saulė teka 08:19leidžiasi 15:57, dienos ilgis — 07 val. 38 min.

Tarptautinė vergovės panaikinimo diena

1949 metais Jungtinių tautų Organizacija priėmė konvenciją dėl kovos prieš prekybą žmonėmis ir prieš prostituciją.

Lietuvoje grėsmingai plečiasi nauja organizuoto nusikalstamumo rūšis — prekyba žmonėmis. Dar ne taip seniai VRM ir prokuratūra nelaikė prekybos žmonėmis organizuoto nusikalstamumo dalimi. Ši veika buvo kriminalizuota 1998 metų liepos 2 dieną, o nuo 1998 metų liepos 29 ienos asmenys, pažeidę į Baudžiamąjį kodeksą įtrauktą prekybos žmonėmis punktą, gali būti baudžiami.

Pagal Baudžiamojo kodekso 8 (1) straipsnį prekyba žmonėmis laikoma sunkiu nusikaltimu. 131 (3) straipsnis numato, jog asmens pardavimas ar kitoks perleidimas arba asmens įgijimas turint tikslą jį seksualiai išnaudoti, priversti užsiimti prostitucija arba gauti materialinę ar kitokią asmeninę naudą, taip pat asmens gabenimas prostitucijai į Lietuvą arba už Lietuvos ribų yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų. Ta pati veika, padaryta pakartotinai arba nepilnamečio atžvilgiu, arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, arba itin pavojingo recidyvisto, baudžiama laisvės atėmimu nuo šešerių iki dvylikos metų.

Ši diena istorijoje

1841 metais gimė bibliografas bei literatūros istorikas Silvestras Baltramaitis. Mirė 1918 metais.

1884 metais gimė Vaclovas Biržiška, bibliografas, kultūros istorikas. Mirė 1956 metais.

1886 metais gimė Pranas Dovydaitis, lietuvių filosofas, 1918 metų vasario 16 dienos Nepriklausomybės akto signataras. Mirė tremtyje 1942 metais.

1924 metais Karaliaučiuje mirė vienas iš žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius Kazimieras Būga. Gimė 1879 metais.

1934 metais mirė Julijonas Lindė-Dobilas, prozininkas, dramaturgas, kritikas. Gimė 1872 metais.

1996 metais legendinė grupė "Foje" oficialiai pranešė apie savo iširimą.

1997 metais prezidentas Algirdas Brazauskas apdovanojo Lietuvos kamerinio orkestro vyriausią dirigentą Saulių Sondeckį Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino I-ojo laipsnio ordinu.

2003 metais Vilniuje pristatytas naujas aktoriaus ir dainininko Kosto Smorigino solinis albumas "Ponai ir ponios", kuris priminė "kimiųjų" Leonard Cohen (Leonard Koeno) ir Joe Cocker (Džo Kokerio) muziką.

2008 metais eidamas 58-uosius metus mirė Kauno miesto savivaldybės tarybos narys (2003–2004 m.), Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktorius Juozas Skirmantas Paukštys.

Savo vardadienį šiandien švenčia Aura, Aurelija, Aurė, Aurėja, Milkanta, Milkantas, Minkinta, Milkintas, Milmantas, Milmantė, Paulina, Svirgailas, Svirgailė, Svirganta, Svirgauda, Svirgaudas, Svirgaudė, Svirgeda, Svirgedas, Vėjūnas, Viviana.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai