Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Putinas: NATO JAV užsienio politikos priemonė, ten vien vasalai

191
(atnaujinta 16:46 2017.06.04)
Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuomone interviu amerikiečių režisieriui Oliveriui Stonui, po įstojimo į NATO šalys jaučia Aljanso lyderės — JAV, spaudimą

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavadino NATO JAV užsienio politikos priemone, kurioje nėra sąjugininkų, o yra tik vasalai, apie tai Rusijos lyderis pareiškė interviu amerikiečių režisieriui Oliveriui Stonui, praneša RIA Novosti.

Vladimiras Putinas Peterburgo ekonominiame forume, nuotrauka iš įvykio vietos
© Sputnik / Владимир Астапкович

"Šiandien tai JAV užsienio politikos priemonė, ten nėra sąjungininkų, yra tik vasalai", — sakė Putinas interviu, kurio ištraukas paskelbė leidinys "Politico".

"Kai šalis tampa NATO nare, jai jau labai sunku pasipriešinti tokios didelės šalies — NATO lyderės, kaip JAV, spaudimui. Ir ten lengvai gali atsirasti bet kas: ir priešraketinės gynybos sistemos, ir naujos bazės, ir, jei prireiks, nauji smogiamieji kompleksai. O ką mums daryti?" — iškelia sau klausimą Rusijos vadovas.

"Todėl mes turime imtis kontrapriemonių, tai yra nukreipti mūsų raketų sistemas į tuos objektus, kurie, mūsų nuomone, pradeda kelti mums grėsmę. Situacija paaštrėja, — pažymėjo jis.

"Kodėl mes taip aštriai reaguojame į NATO plėtrą? Mes suprantame NATO vertybę arba jos nebuvimą ir organizacijos pavojų mums. Tačiau kas mums kelia nerimą? Esame susirūpinę dėl sprendimų priėmimo praktikos. Žinau, kaip jie priimami", — taip pat pridūrė prezidentas.

Putinas: sąjugininkų sekimas pakerta pasitikėjimą

Be to, Putinas išreiškė nuomonę, kad amerikiečių specialiosios tarnybos sekdamos šalies sąjugininkus kenkia  JAV nacionaliniam saugumui.

"Sekti sąjungininkus, jei jūs tikrai laikote juos sąjungininkais, o ne vasalais, yra nepadoru. Tai pakerta pasitikėjimą, todėl galiausiai kenkia savo nacionaliniam saugumui", — sakė Putinas interviu režisieriui Stonui.

Atsakydamas į klausimą apie Rusijos specialiųjų tarnybų darbą, Putinas pabrėžė, kad jų veikla vykdoma laikantis įstatymų.

"Manau, kad jie dirba gerai. Mūsų specialiosios tarnybos dirba tik pagal įstatymą", — sakė jis.

Apie tai, kad JAV specialiosios tarnybos seka savo sąjugininkus, įskaitant valstybių lyderius, tarp jų Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, tapo žinoma po to, kai šią informaciją paviešino buvęs amerikiečių žvalgybininkas Edward Snowden (Edvardas Snoudenas).

Visas Putino interviu Stonui bus parodytas birželio 12-15 dienomis per kabelinės televizijos kanalą "Showtime".

191
Tegai:
interviu, tarptautiniai santykiai, NATO, Vladimiras Putinas, Rusija
Dar šia tema
Apklausa: už Putiną pasirengę balsuoti du trečdaliai rusų
Putinas užstojo Trampą
Apklausa: Putino darbui pritaria daugiau nei 80% rusų
Putinas pasveikino savo buvusį KGB vadovą su jubiliejumi
Apklausa: Putinas turi beprecendentį rusų palaikymą
Žurnalistė Marija Butina pikete prie Latvijos ambasados ​​Maskvoje, 2021 m. sausio 26 d.

Višinskis ir Butina piketavo prie Latvijos ambasados ​​prieš žiniasklaidos priespaudą

(atnaujinta 11:52 2021.01.26)
Butinos rankose, simboliškai surakintose antrankiais, plakatas su užrašu "Aukšto saugumo žodžio laisvės zona"

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. ŽTK narys, "Rossija segodnia" žiniasklaidos grupės vykdomasis direktorius Kirilas Višinskis ir iš Amerikos kalėjimo paleista rusė, Visuomenės rūmų narė Marija Butina netoli Latvijos ambasados ​​Maskvoje surengė piketus prieš Rusijos žiniasklaidos darbuotojų persekiojimą Latvijoje ir apskritai Baltijos šalyse, pranešė RIA Novosti.

© Sputnik
"Raginu užstoti tautiečius" — Butina pikete prie Latvijos ambasados

Butinos rankose, simboliškai surakintose antrankiais, yra plakatas su užrašu "Aukšto saugumo lygio žodžio laisvės zona". Savo ruožtu Višinskis ragina nutraukti žurnalistų persekiojimą.

"Deja, man vėl teko užsidėti antrankius. Tai paskutinis dalykas, kurį norėčiau padaryti, bet kitaip negaliu. Tai yra solidarumo veiksmas su mūsų tautiečiais, Latvijos žurnalistais, kurie dabar persekiojami už alternatyvų požiūrį, už bendradarbiavimą su Rusijos žiniasklaida", — sakė Butina.

Tai, kas vyksta Latvijoje, visuomenininkė pavadino žodžio laisvės ir visuotinių vertybių persekiojimu.

"Latvijoje šiurkščiai pažeidžiamos ne tik kolegų žurnalistų, bet ir tautiečių teisės <...> Jie pažeidžia pagrindinę žurnalisto taisyklę — galimybę pasirinkti redakciją, kuri atitiktų jo vidinius įsitikinimus <...> Tai, kad Latvijoje manipuliuojama tokiomis sąvokomis, kaip Europos sankcijos, užfiksavome ne tik mes, ne tik Rusijos užsienio reikalų ministerija, bet ir organizacija, kurią vargu ar galima įtarti užuojauta mūsų šaliai, organizacija "Žurnalistai be sienų", — pažymėjo Višinskis.

2020 metų gruodį rusakalbiai Latvijos žurnalistai buvo apkaltinti pažeidus ES sankcijų režimą, Baudžiamojo kodekso 84 straipsnis numato baudą arba laisvės atėmimą. Jų namuose buvo atliktos kratos, įranga ir ryšio priemonės konfiskuoti. Žurnalistai buvo paleisti pagal rašytinį įsipareigojimą neišvykti.

Член Совета по правам человека при президенте РФ, исполнительный директор медиагруппы Россия Сегодня Кирилл Вышинский в одиночном пикете у посольства Латвии в Москве, 26 января 2021 года
© Sputnik / Евгений Биятов
Kirilas Višinskis

Rusijos užsienio reikalų ministerija Latvijos valdžios veiksmus prieš rusakalbius žurnalistus pavadino baudžiamąja akcija ir akivaizdžiu demokratinės visuomenės pagrindų — žiniasklaidos ir saviraiškos laisvės — pažeidimo pavyzdžiu.

Rusijos Federacijos diplomatinė žinyba pažymėjo, kad sankcijos yra asmeninio pobūdžio, susijusios su MIA "Rossija segodnia" generaliniu direktoriumi Dmitrijumi Kiseliovu, ir negali būti taikomos visiems, kurie bendradarbiauja su žiniasklaidos kontroliuojančiąja bendrove. MIA "Rossija segodnia" ir RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian išreiškė viltį, kad Rusija atsakys į baudžiamąsias bylas prieš rusakalbius žurnalistus.

Tegai:
Rusijos žiniasklaida, Rusija, Latvija
Korporacijos Rostech stendas

Rusija pareiškė apie naujos kartos naikintuvo-perėmėjo sukūrimą

(atnaujinta 00:25 2021.01.26)
Šiuo metu perspektyvaus tolimojo perėmimo aviacijos komplekso su sąlyginiu ženklinimu MiG-41 projektas yra bandomųjų konstravimo darbų etape

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Rusijos valstybinė korporacija "Rostech" pranešė apie naujos kartos naikintuvų-perėmėjų kūrimo pradžią, praneša RIA Novosti.

"Perspektyvaus tolimojo perėmimo aviacijos komplekso su sąlyginiu ženklinimu MiG-41 projektas yra bandomųjų konstravimo darbų etape", — pridūrė bendrovė.

Bandomieji konstravimo darbai baigiami prototipo sukūrimu.

Anksčiau Rusijos orlaivių statybų korporacija "MiG" pareiškė, kad MiG-41, kuris kuriamas siekiant pakeisti perėmėją MiG-31, galės atlikti misijas kosmose.

Buvo pažymėta, kad jis taps "absoliučiai nauju lėktuvu", o ne giliu pirmtako modernizavimu. MiG-41 bus įdiegtos visiškai naujos technologijos darbui Arktyje, o ateityje jis galės atlikti užduotis be piloto.

Amerikiečių žurnalas "Military Watch" pernai prognozavo, kokie gali būti ateities Rusijos koviniai lėktuvai. Visų pirma apie MiG-41 buvo pranešta, kad jis sujungs MiG-25 ir MiG-31 perėmėjų bei naujos kartos technologijų pranašumus. Tokiu būdu, pažymėjo leidinys, MiG-41 galės kelti grėsmę priešo palydovams.

Tegai:
Rusija
Dar šia tema
Į tarnybos vietą. Paskelbtas Rusijos penktos kartos naikintuvo Su-57 vaizdo įrašas
Rusijos naikintuvai "užkariavo" Japoniją
Rusijos naikintuvas Su-57 užkariauja pasaulį. Kas toliau?
Lietuvos Seimas, archyvinė nuotrauka

Prašoma įvertinti su BelAE susijusios Kinijos įmonės dalyvavimą Lietuvos projektuose

(atnaujinta 08:59 2021.01.27)
AB "Litgrid" vykdo "Baterijų energijos kaupimo sistemos įrengimas Lietuvos EES" bandomąjį projektą, o konkurse dalyvauja "North China Power Engineering"

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Asociacija "Sąjūdis prieš Astravo AE" kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK) su prašymu įvertinti energetikos bendrovės "Litgrid“" organizuotą konkursą ir vienos įmonės dalyvavimą Lietuvos strateginiuose energetikos projektuose. 

Dokumentas paskelbtas asociacijos Facebook puslapyje.

Jame teigiama, kad AB "Litgrid" vykdo "Baterijų energijos kaupimo sistemos įrengimas Lietuvos EES" bandomąjį projektą, kurio rezultatais remiantis Lietuva netolimoje ateityje galėtų įsigyti keturias baterijų energijos sistemas.

Šio "Litgrid" projekto vykdymui buvo surengtas konkursas ir buvo gautas vienas pasiūlymas. Su šio pasiūlymo teikėjais 2019-11- 27 buvo pasirašyta sutartis. 

Vienas ir akivaizdžiai pagrindinis projekto rangovas Lietuvoje yra AB "Elektros tinklų institutas", kurio kontrolinį akcijų paketą valdo "North China Power Engineering" (NCPE).

"Ši Kinijos valstybinė energetikos įmonė NCPE įgyvendina Baltarusijos atominės energijos perdavimo ir tinklo sujungimo projektą, kurį iš viso sudaro 23 projektai (elektros tinklų renovavimas, elektros pastočių statyba ir modernizavimas). Maloniai prašome informuoti, kaip NSGK vertina pastarąjį AB "Litgrid" organizuotą konkursą ir NCPE dalyvavimą strateginiuose Lietuvos energetikos projektuose", — teigiama pranešime.

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl BelAE statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas praėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino gamyklos saugumą. 

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. 2020 metų rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos. 

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau "išpučia BelAE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja Baltarusijai priešišką retoriką. 

Tegai:
energetinis saugumas, Lietuva, BelAe, Astravo AE, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK)