Kalėjimas, archyvinė nuotrauka

Kaltinamasis Sausio 13-osios byloje parašė laišką Putinui

161
(atnaujinta 11:18 2017.08.09)
Byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiamas Jurijus Melis parašė laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Lietuvoje karo nusikaltimais ir nusikaltimu žmoniškumui kaltinamasis Kaliningrado gyventojas Jurijus Melis parašė laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, praneša vesti-kaliningrad.ru.

Šią informaciją Rusijos žiniasklaidai patvirtino Valstybės Dūmos deputatas Andrejus Kolesnikas. Jis dalyvavo susirinkime, kur tarp kita ko buvo sprendžiamas ir Melio likimas.

Kolesniko teigimu, Rusijos prezidentas atsakė į Melio laišką, tačiau pabrėžė, kad tai "atskira kalba". Rusijos požiūris į šią bylą išrekštas aiškiai.

"Jis išreiktas mūsų valstybės Konstitucijos 61 straipsnyje. Ten teigiama, kad žmogus, patekęs į sunkią padėtį už Tėvynės ribų, gali sulaukti šalies apsaugos. Prieš kelias dienas dalyvavau Rusijos Federacijos gynybos ir saugumo komiteto posėdyje. Ten buvo ir generalinės prokuratūros, užsienio reikalų ministerijos atstovai. Viskas buvo aiškiai aptarta. Visi dabar viską supranta. Iš pradžių, matyt, manė, kad  jį išleis, kad tai kažkokia klaida", — pažymėjo deputatas.

90-ųjų pradžioje Lietuva pradėjo bylą dėl Sausio 13-osios įvykių, kai sovietų kariuomenė šturmavo Vilniaus televizijos bokštą. Rusija laikosi nuomonės, kad tuo metu Lietuva dar buvo TSRS dalimi, todėl jos teritorijoje veikė sovietų įstatymai, pagal kuriuos Melis nepadarė jokių nusikaltimų. Melį Lietuvos teisėsauga sulaikė 2014 metais pagal 2010 metais priimtą Baudžiamąjį kodeksą.

"Jie bando vilkinti procesą. Beja, pagal ES įstatymus negalima be nuosprendžio daugiau nei tris metus laikyti žmogų. Bet jau tris su puse metų laiko. Tai atostogų išeina, tai kažkokia teisėja paslyta, tai dar kažkas… Taiko uždraustus metodus — šmeižia jo šeimą. Tai nėra būdinga valstybės vadovams. Aš nemanau, kad Lietuvos prezidentė nežino apie tai", — sakė Kolesnikas.

Sausio 13-osios byla savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje. Nukentėjusiųjų šioje byloje — beveik 500, liudytojų — apie tūkstantį. Bylą sudaro 709 tomai, iš jų vien kaltinamasis aktas — 13 tomų.

Byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiama per 60 kaltinamųjų, dauguma iš jų teisiami už akių, nes slapstosi Rusijoje arba Baltarusijoje. Teismo posėdžiuose dalyvauja tik du kaltinamieji — Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas.

Pasak Lietuvos valdžios institucijų, 1991 metų sausio 13-osios naktį, TSRS daliniams puolant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Bylos dėl 1991 metų įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto svarstymai prasidėjo 2016 metų sausį. Planuojama, kad posėdžiai tęsis iki 2017 metų gruodžio. Iš viso byloje kaltinami 65 asmenys, juos gina daugiau kaip 100 advokatų.

Rusijos Valstybės Dūma priėmė pareiškimą dėl " vadinamosios sausio 13-osios bylos" 1991 metų įvykių, pavadinusi šį procesą šališku teismu ir istorijos falsifikacija.

161
Tegai:
nukentėjusieji Sausio 13-osios byloje, Sausio 13-osios byla, Sausio 13-osios įvykiai, Jurijus Melis, Vladimiras Putinas
Temos:
Sausio 13-osios byla (86)
Dar šia tema
Rusijoje gyvenantis kaltinamasis Sausio 13-osios byloje nori dalyvauti teisme
Kaltinamieji Sausio 13-osios byloje nori dalyvauti teismo procese
Ust Lugos uostas

Lukašenka pasiūlė pastatyti Baltarusijos terminalą Ust Lugos uoste

(atnaujinta 11:25 2020.09.25)
Baltarusijos valdžia svarsto perspektyvas perkelti logistiką iš Baltijos šalių uostų infrastruktūros į Rusijos uostus

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka šiandien susitikime su Rusijos Leningrado srities gubernatoriumi Aleksandru Drozdenka pasiūlė pastatyti bendrą jūrų uostą, praneša Sputnik Baltarusija.

"Mes dabar labai daug kalbame ir dirbame keisdami mūsų prekų logistiką. Ust Lugos uostas — tai Leningrado sritis. Todėl turime bet kokia kaina susitarti", — sakė valstybės vadovas.

Pasak jo, vienintelis klausimas yra geležinkelių tarifai ir perkrovimas uostuose. Lukašenka pridūrė, kad šį klausimą jis "labai ilgai" aptarė susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

"Aš jam pasakiau, kad galime bendradarbiaudami su Leningrado žmonėmis ten pastatyti savo krantinę, tarkime, savo uostą. Jis užsidegė šiuo klausimu", — pabrėžė Lukašenka.

Baltarusijos prezidentas sakė pasiūlęs Vladimirui Putinui finansinį šio klausimo sprendimą. Kalbama apie lėšas, kurias pavyks sutaupyti "atominėje elektrinėje, kuri statoma Rusijos Federacijos paskolų sąskaita". Pasak Lukašenkos, Baltarusija yra pasirengusi šiuos pinigus investuoti į terminalo statybą.

"Mes su jumis, jei bus noras, galime įgyvendinti šį bendrą projektą", — sakė Lukašenka Leningrado srities gubernatoriui.

Rugpjūčio pabaigoje Baltarusijos prezidentas paskelbė apie galimą prekybos srautų perorientavimą iš Baltijos uostų į kitus. Jo vertinimu, tai gali būti "šiek tiek nuostolinga", tačiau tarifus galima pakoreguoti.

Galimas prekių srautų persiorientavimas siejamas su Lukašenkos ir daugelio Baltarusijos pareigūnų įtraukimu į Baltijos šalių sankcijų sąrašą.

Anksčiau Lietuva įvedė draudimą atvykti į šalį 30 Baltarusijos piliečių, įskaitant Lukašenką. Latvija ir Estija paskelbė panašias sankcijas.

Anksčiau Lukašenka Sočyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Maskva pažadėjo Minskui įvykdyti susitarimą dėl 1,5 milijardo dolerių paskolos suteikimo.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Rusijos Valstybės Dūma įvardijo padėtį Baltarusijoje destabilizuojančias šalis
Baltijos šalys nusprendė išplėsti Baltarusijai taikomų sankcijų sąrašą
Baltarusijos energetikos ministerija sureagavo į Lietuvos Seimo rezoliuciją dėl BelAE
Sovietų karių padaryti užrašai ant Reichstago sienų ir kolonų, archyvinė nuotrauka

Mirė veteranas, palikęs autografą ant Reichstago sienos Berlyne

(atnaujinta 11:01 2020.09.25)
Po Pergalės veteranas ant Reichstago sienos paliko užrašą "Aš esu Mikola iš Ukrainos"

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Vladimiro mieste mirė Didžiojo Tėvynės karo veteranas, 95 metų Nikolajus Andrejevičius Ušakovas, palikęs autografą ant Berlyno Reichstago sienos ir 1945 metais dalyvavęs Pergalės parade Raudonojoje aikštėje, praneša RIA Novosti.

"Mirė Didžiojo Tėvynės karo veteranas, "Raudonosios žvaigždės" ordino turėtojas Nikolajus Andrejevičius Ušakovas. 1943 metų rugsėjo mėnesį, būdamas 18 metų vaikinu, jis buvo pašauktas į aktyvios kariuomenės gretas. 1944 metų birželio mėnesį už savo išradingumą ir drąsą, parodytą išlaisvinant Babruisko miestą, buvo apdovanotas pirmuoju apdovanojimu — medaliu "Už drąsą", — sakoma pranešime.

Antrąjį medalį "Už drąsą" Nikolajus Andrejevičius gavo 1944 metų liepos mėnesį už Minsko išlaisvinimą. Sovietų Sąjungos maršalas Georgijus Žukovas už Lenkijos Balstogės miesto išlaisvinimą asmeniškai apdovanojo Ušakovą trečiuoju medaliu "Už drąsą".

"1945 metų gegužės pradžioje už dalyvavimą Berlyno puolime jis buvo apdovanotas Raudonosios žvaigždės ordinu. Berlyne, Reichstage, jis paliko savo autografą: "Aš esu Mikola iš Ukrainos". 1945 metų birželio 24 dieną jis dalyvavo Pergalės parade Raudonojoje aikštėje".

Po karo Ušakovas tarnavo ginkluotosiose pajėgose 32 metus. Išėjęs į pensiją, jis daugiau nei 18 metų dirbo gamykloje Vladimire.

"Mes reiškiame užuojautą šeimai ir draugams. Nikolajus Andrejevičius yra tikras didvyris, kuris kare prieš fašizmą gynė mūsų žmonių laisvę ir nepriklausomybę, išgelbėjo gyvybę ir taikų dangų palikuonims", — sakoma pranešime.

Tegai:
veteranai, Antrasis pasaulinis karas, Raudonoji armija
Okupacijos ir kovos už laisvę muziejus, archyvinė nuotrauka

KGB slaptųjų agentų vardai bus paslėpti toliau nuo lietuvių akių

Likus dviem savaitėms iki Seimo rinkimų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) nusprendė iš tinklalapio pašalinti sovietų KGB archyvinių asmens bylų registrą, kuriame yra daugelio žymių Lietuvos politikų pavardės

Centro vadovybė tai paaiškino labai paprastai, jų teigimu, registrą reikėtų vertinti kritiškai, nes visi agentų sąraše esančius dabartiniai politikai buvo užverbuoti KGB, tačiau ne visi jie savanoriškai bendradarbiavo. Ir patį slaptųjų agentų "darbą" komiteto nariai ne visada vertino teigiamai.

— Gintarai, žinau, kad tavo protėviai sovietmečiu labai nukentėjo dėl savo laisvę mylinčių pažiūrų, o senelis net keletą metų praleido tremtyje. Ir kaip tu jaučiatėsi dėl to, kad slaptųjų KGB pareigūnų sąrašai buvo pašalinti iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tinklalapio?

— Labai neigiamai! Žmonės turėtų žinoti savo "didvyrius", kurie sovietmečiu įskųsdavo kitus ir tokiu būdu įsigydavo specialias privilegijas. Juk visi žino, kad aukštumų sovietinės nomenklatūros hierarchijoje galima pasiekti tik glaudžiai bendradarbiaujant ir globojant KGB. Nebuvo įmanoma tapti komjaunimo sekretoriumi ar SSKP aukštosios mokyklos dėstytoju be kandidato pritarimo baudžiamųjų specialiųjų tarnybų kabinetuose. O sovietmečiu išvykti į komandiruotę į kapitalistinę šalį galėjo tik partijai ir komunistų valdžiai lojalūs žmonės. Kaip užsitarnauti jų palankumą? Labai paprasta! Reikėjo aktyviai skųsti savo draugus ir kolegas!

— Bet juk Lietuvai atgavus nepriklausomybę, tokie slaptieji agentai galėjo suvokti savo elgesio neteisingumą ir kruopščiai tarnaudami naujai valdžiai įrodyti savo atsidavimą laisvės idealams.

— Žinai, Emanuelį, jei sovietmečiu žmogus buvo išdavikas ir įskųsdavo tikrus Lietuvos patriotus, tai kur garantija, kad ir šiandien jis "neišduos tavęs pasitaikius pirmajai progai"? Aš netikiu tokiais žmonėmis. Ir jei kažkada patekai į KGB agentų sąrašus, tai tam buvo priežasčių. Juk čekistai paprasčiausiai nesikreipė į paprastus žmones gatvėje ir jų neužverbuodavo. Pirmiausia jie stebėjo žmogų, tyrinėjo jo mintis ir aistras, o tik tada atrasdavo skausmingas vietas ir priversdavo juos dirbti. Kai jie sutikdavo, jiems atsiverdavo kelias link nuostabios karjeros.

— Ir vis dėlto net nusikaltėliams, atlikusiems bausmę, grąžinamos jų teisės. O teisę balsuoti rinkimuose turi net nusikaltėliai už grotų. Ar mes būsime tokie beširdžiai, kad visą gyvenimą priekaištausime tiems, kurie kadaise suklupo?

— O tu pasiklausk mano velionio senelio — ar jis atleido tam skundikui, dėl kurio aštuonerius metus teko praleisti Sibiro tremtyje? Prisimenu daug dalykų, apie kiriuos jis man pasakadavo. Jis net įvardijo tuos, kurie kalti dėl tremtinių kančių.  Šie skundikai be gėdos ir sąžinės anksčiau, sovietmečiu, džiaugėsi gyvenimu, jie ir dabar sėdi aukštose valdžios pareigose. Ir toliau kvailina Lietuvos žmones saldaus gyvenimo pažadais. O anksčiau jie lygiai taip pat nesavanaudiškai žadėjo mums šviesią komunistinę ateitį. Ir tokių sukčių buvo daug. Juk vien iš kuklių KGB archyvinės medžiagos likučių, kurių nespėjo išvežti į Rusiją, matyti, kad per pusšimtį metų su čekistais spėjo pabendrauti beveik 118 tūkst. žmonių. O jau kokios bylos ir pavardės liko išvežtuose sąrašuose, ypač slaptuose, galima tik spėlioti.

Tegai:
KGB, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC)