Prezidento rinkimai Rusijoje, archyvinė nuotrauka

Rusijoje oficialiai prasidėjo prezidento rinkimų kampanija

59
(atnaujinta 12:32 2018.03.07)
Kandidatai turi 90 dienų, kad pereitų oficialią išsikėlimo procedūrą suvažiavimuose arba gautų rinkėjų palaikymą, perduotų dokumentus į CRK, surinktų parašus, įvykdytų agitaciją ir susitiktų su savo oponentais per debatus televizijoje

VILNIUS, gruodžio 18 — Sputnik. Prezidento rinkimų kampanija oficialiai prasidėjo Rusijoje, atitinkami Federacijos tarybos nutarimai paskelbti "Rossiyskaya gazeta".

Vladimiras Putinas, nuotrauka iš įvykio vietos
© Sputnik / Рамиль Ситдиков

Kandidatai iš partijų ir savarankiškai išsikėlę kandidatai jau pirmadienį gali pradėti oficialaus išsikėlimo procedūrą suvažiavimuose arba gauti rinkėjų grupės palaikymą ir pateikti būtinus dokumentus CRK.

Pirmadienį komisija pradės gauti pinigus iš biudžeto prezidento rinkimų kovo 18-ąją organizacijai. Suplanuotos išlaidos kompanijai rengti ir vykdyti 2018 metais —14,807 milijardų rublių.

Pirmadienį Centrinė rinkimų komisija patvirtins būsimos kampanijos planą.

Centrinės rinkimų komisijos pirmininkė Ella Pamfilova pareiškė, kad Rusijos rinkimų sistema, turinti 880 tūkstančių įvairių lygių rinkimų komisijų narių, yra visiškai pasirengusi rinkimams. "Mes užsiimame rimtu mokymu, kad atliktume kampaniją taip, kad nė vienam iš mūsų nebūtų gėda, kad mes didžiuotumėmes šia kampanija", — sakė ji.

CRK vadovė pridūrė, kad per praėjusius nuo ankstesnių prezidento rinkimų šešerius metus prezindento rinkimų įstatymai buvo maksimaliai liberalizuoti, pašalintos kelios kliūtys ir išplėstos stebėtojų galimybės.

Pamfilova išreiškė viltį, kad prezidento rinkimai, "skirtingai nuo kai kurių pesimistinių prognozių, bus konkurencingi, įdomūs, su tegiamomis staigmenomis".

Ji pranešė, kad jau 23 potencialūs kandidatai paskelbė apie savo ketinimą dalyvauti rinkimų kampanijoje.

Apie norą dalyvauti prezidento rinkimų kampanijoje anksčiau pareiškė dabartinis prezidentas Vladimiras Putinas, LDPR vadovas Vladimiras Žirinovskis, politikas Aleksejus Navalnas, partijos "Jabloko" įkūrėjas Grigorijus Javlinskis, "Kommunisty Rossiy" vadovas Maksimas Suraikinas, televizijos laidų vedėja Ksenija Sobčiak, verslininkas Sergejus Polonskis, žurnalistė Ekaterina Gordon, verslininkų įgaliotasis atstovas Borisas Titovas, Socialinių technologijų centro vadovas Andrejus Bogdanovas, partijos "Ženskij dialog" pirmininkė Jelena Semerikova.

Pasak visos Rusijos viešosios nuomonės studijų centro (VCIOM) apklausos, atliktos lapkričio pabaigoje — gruodžio pradžioje, rezultatų, pasitikėjimo Rusijos politikais reitingo lyderiu išlieka Putinas. Juo pasitiki 53% rusų, o 82,4% pritaria jo veiklai. Žirinovskiu pasitiki 11,2% respondentų, komunistų lyderiu Genadijumi Ziuganovu — 6,3%, "Spravedlivaya Rossiya" pirmininku Sergejumi Mironovu — 2,3%. Sobčiak pasitikėjimo reitingas siekia 0,2%.

Žirinovskis, be to, stabiliai pirmauja antireitinge: lapkritį rusų nepasitikėjimas juo išaugo nuo 28,1% iki 31,9%. Ziuganovu nepasitikėjo 14,8%, Sobčiak — 8,4%, Mironovu — 4%. Pasitikėjimo Alekseju Navalnu reitingas yra 1,2%, o nepasitiki juo 3,6% respondentų.

59
Tegai:
Rusijos prezidento rinkimai, Vladimiras Žirinovskis, Ksenija Sobčiak, Vladimiras Putinas, Rusija
Temos:
Rusijos prezidento rinkimai 2018 (44)
Dar šia tema
Peskovas pavadino Putiną stipriausiu kandidatu
Sobčiak laiko Krymą Ukrainos teritorija
Prognozė: Putino pasitraukimas kaimyninėse Rusijos šalyse gali baigtis karu
Kaliningrado sritis, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM paaiškino skrydžių virš Kaliningrado nuotolio apribojimus

(atnaujinta 10:59 2020.05.27)
Ministerija priminė problemas, kylančias regiono oro erdvėje ir vykdant tarptautinio oro uosto "Chrabrovo" veiklą

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad stebimųjų skrydžių per Kaliningrado sritį apribojimas neprieštarauja Atviro dangaus sutarčiai ir vėlesniems sprendimams. Tai teigiama skyriaus pranešime.

Anot Užsienio reikalų ministerijos, 2012–2014 metais, kai galiojo 5500 kilometrų nuotolio skrydžių nuo Kubinkos atviro dangaus aerodromo netoli Maskvos, apie 1600 kilometrų skrydžio panaudodavo Kaliningrado srities stebėjimui. Ministerija teigė, kad tai sukėlė problemų regiono oro erdvei ir vienintelio tarptautinio oro uosto Сhrabrovo regione darbui.

"Tai pareikalavo didelių išlaidų. Mūsų bandymai susitarti su jais dėl tam tikro pagrįsto suvaržymo buvo nesėkmingi. Štai kodėl mes buvome priversti sumažinti išlaidas deklaruodami maksimalų skrydžių atstumą virš Kaliningrado srities (500 kilometrų). Tai neprieštarauja nei Sutarčiai, nei vėlesniems jos dalyvių priimtiems sprendimams", — teigiama pranešime.

Maksimalaus skrydžio nuotolio virš Kaliningrado srities apribojimas buvo įvestas pagal Atviro dangaus sutarties nuostatas, paaiškino ministerija.

"Dabartinė tvarka buvo įvesta atsižvelgiant į valstybės-dalyvės teisę papildomai skirti atviro dangaus aerodromus ir nustatyti jiems maksimalius skrydžių diapazonus. Ši tvarka nedidina skrydžių, leidžiančių stebėti visą Rusijos teritoriją (nes išlaikomas bendras 5500 kilometrų nuotolis), skaičiaus. Tai užtikrina aukštesnį Kaliningrado srities teritorijos stebėsenos efektyvumo lygį, palyginti su likusia Rusijos dalimi ir kitų dalyvaujančių valstybių, įskaitant kaimynines (Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją), teritorijomis. Mūsų žiniomis, mūsų kolegos iš Vakarų, įskaitant JAV, jokių nusiskundimų neturi", — teigiama pranešime.

Tuo pat metu Užsienio reikalų ministerija pridūrė, kad nustatytas 500 kilometrų nuotolis kiekvienam skrydžiui virš Kaliningrado srities leidžia stebėti bet kurį regiono tašką.

Ministerija priminė ir tai, kad šių metų vasarį buvo leistos misijos, dalyvaujant JAV, Lietuvai ir Estijai, buvo leista vykdyti skrydžius virš regiono 505 kilometrų atstumu. Ministerija išreiškė viltį, kad šis geros valios gestas prisidės prie susitarimo dėl stebimųjų skrydžių virš Kaliningrado srities ypatumų.

Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trampas paskelbė, kad Vašingtonas pasitraukia iš Atviro dangaus sutarties ir bus už šios sutarties ribų, kol Rusija "įvykdys savo įsipareigojimus". Tačiau jis neatmetė naujų susitarimų sudarymo galimybės. Maskva neigia visus kaltinimus.

Savo ruožtu Rusija ne kartą pastebėjo NATO orlaivių veiklą šalia savo sienų, taip pat Kaliningrado srityje.

Tegai:
skrydžiai, Rusija
Rusijos URM pastatas, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM priminė Lietuvos ambasadoriui apie šalių santykių degradaciją

(atnaujinta 22:08 2020.05.26)
Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad dabartinė padėtis susijusi su Lietuvos valdžios pozicija

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Lietuvos ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarūnas susitiko su Rusijos pirmuoju užsienio reikalų ministro pavaduotoju Vladimiru Titovu ir įteikė jam skiriamųjų raštų kopijas, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Šalys aptarė dabartinę Rusijos ir Lietuvos santykių būklę. Bajarūnas priminė, su kuo susijęs jų pablogėjimas.

"Lietuvos diplomatinės atstovybės vadovo dėmesys atkreiptas į tai, kad dabartinį jų degradavimą lemia Lietuvos valdžios, kurios vykdo nedraugišką politiką Rusijos atžvilgiu, įskaitant ir ES bei NATO, pozicija. Šis požiūris sukuria kliūtis geriems kaimyniniams santykiams plėtoti", — rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Pokalbio metu buvo aptartos kai kurios dvišalio bendradarbiavimo sritys, kuriose "būtų galima rasti sprendimų remiantis abipusiais interesais, įskaitant ekonomiką ir kultūros bei humanitarinę sritį". Šalys taip pat aptarė klausimus, Lietuvos pirmininkavimo Baltijos jūros valstybių taryboje pradžios kontekste.

Lietuvos ir Rusijos santykiai galutinai pablogėjo valdant buvusiai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Oficialus Vilnius buvo apkaltintas tuo, kad Maskvos demonizavimas jam tapo beveik nacionaliniu prioritetu. Kaip pažymėjo Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda laikosi vienpusiško antirusiško kurso.

Tegai:
santykiai su Rusija, santykiai, Lietuva, Rusija
Dar šia tema
Ekspertas: Rusija leido suprasti, kad Baltijos šalys ją "nurašė" be reikalo
Ekspertas: Vakarų generolai suprato, kad NATO lėktuvams bus užvertas dangus virš Rusijos
KAM žiniasklaidą, rašančią apie COVID-19 Rusijoje, pavadino "dezinformacijos taikiniu"
Antrankiai, archyvinė nuotrauka

Uzbekijos pilietis ir jo dėdė bus teisiami dėl fiktyvios santuokos su lietuvaite

(atnaujinta 18:26 2020.05.28)
Kaip pažymi prokuroras, fiktyvios santuokos organizavimas yra viena iš prekybos žmonėmis rūšių

VILNIUS, gegužės 28 - Sputnik. Du vyrai iš Uzbekijos Respublikos, kaltinami organizavę vieno jų fiktyvią santuoką su lietuve, kad jaunavedys gautų Lietuvos Respublikos pilietybę, sės į kaltinamųjų suolą, praneša Prokuratūros spaudos tarnyba. 

Panevėžio apygardos prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas byloje dėl galimos prekybos žmonėmis.

Teisėsaugos pareigūnai informacijos, kad 2019 metų pradžioje sudaryta santuoka yra galimai fiktyvi, gavo bendradarbiaudami su vieno Utenos apskrities rajono socialinių paslaugų centro specialistais. Dirbantiems su socialinės rizikos šeimomis darbuotojams apie tai pasakė pati nukentėjusioji.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad iš Uzbekijos Respublikos kilęs, bet daug metų Lietuvoje gyvenantis ir Lietuvos pilietybę turintis 63 metų I. G., veikdamas bendrininkų grupėje su savo 31 metų sūnėnu Z. G., suorganizavo pastarajam fiktyvią santuoką su vieno Utenos apskrities rajono gyventoja. Artimųjų neturinti, socialiai pažeidžiama ir vargingai gyvenanti jauna moteris sutiko sudaryti fiktyvią santuoką 3 metams su Z. G., kad šis gautų Lietuvos Respublikos pilietybę. Už tai jaunajai kas mėnesį buvo pažadėta mokėti po 100 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai po santuokos įregistravimo iš tiesų buvo mokami pinigai, nors ir nereguliariai, ne visa sutarta suma. Tačiau ištekėjusi už užsieniečio moteris neteko kai kurių pašalpų, kitos jai iki tol skiriamos paramos ir suprato padariusi klaidą.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Aurelijaus Navicko, fiktyvios santuokos organizavimas yra viena iš prekybos žmonėmis rūšių. 

"Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad kaltinamieji pasinaudojo nukentėjusiosios pažeidžiamumu, prasta finansine padėtimi ir įkalbėjo sudaryti fiktyvią santuoką", – sakė prokuroras. 

Už tai Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo 2 iki 10 metų. Bylas perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Tegai:
Lietuva, Uzbekistanas
Dar šia tema
Lietuva nori išplėsti tranzitą iš Uzbekistano ir Kazachstano
Uzbekas mėgino kirsti Lietuvos sieną panaudodamas foliją