Televizijos studija, archyvinė nuotrauka

VGTRK neketina cenzuruoti savo programų tik dėl Lietuvos prašymo

77
(atnaujinta 17:55 2018.02.15)
Lietuvos radijo ir televizijos komisija trečiadienį spręs, ar dėl nuolatinių pažeidimų riboti rusiško kanalo "RTR Planeta" transliacijas Lietuvoje

VILNIUS, vasario 14 — Sputnik. VGTRK tarptautinių santykių direkcijos vadovas Piotras Fiodorovas pareiškė, kad holdingas neketina cenzūruoti savo leidžiamos medžiagos tik dėl to, kad to reikalauja Lietuvos radijo ir televizijos komisija, tačiau gali išklausyti Lietuvos poziciją, praneša RIA Novosti.

"RTR Planeta" transliacija gali būti apribota iki pusantrų metų. Anot LRTK pirmininko Edmundo Vaitekūno, prieš metus pasibaigus pastarajam draudimui retransliuoti kanalą, vėl užfiksuoti trys pažeidimai dėl karo ir neapykantos kurstymo "RTR Planeta" rodytose laidose.

"De facto Lietuva laukia iš mūsų pusės, kad mes cenzūruosime savo programas ir naikinsime iš jų fragmentus, kurie Lietuvai gali pasirodyti įžeidžiančiais, kurstančiais nesantaiką ir propaguojančiais karą. Bet tai pramoginės laidos, tai tiesioginis eteris, dalyvių numonė gali sutapti, o gali ir prieštarauti VGTRK redakcijos politikai, tačiau svarbiausia, VGTRK politikoje iš viso nėra cenzūros svečių atžvilgiu, ir bendrai programos atžvilgiu", — sakė Fiodorovas.

Jo teigimu, Lietuvos reikalavimai "peržengia Europos Sąjungos paskelbto kurso ribas", yra už Europos vertybių ribų.

"Aišku, tai yra akivaizdus, blogai paslėptas bandymas apsaugoti Lietuvos gyventojus nuo tos informacijos, kuri skleidžiama iš Rusijos, nes negali paneigti faktų, o štai Rusijos žiniasklaidos poveikis, ypač "RTR Planeta", valdžios požiūriu yra pavojingas Lietuvos tautos sąmoningumui", — sakė Fiodorovas.

Jis pabrėžė, kad "Lietuvos žiūrovai turi kitą nuomonę", todėl VGTRK programos yra populiarios.

"Jie jau ne pirmą kartą išjungia mus, tačiau tai jau praeities veiksmai, o ne dabarties, nes ten mes esame viešai prieinami per palydovą, mus galima matyti internete, todėl tas, kas priprato prie mūsų programų, kas nori mus žiūrėti, žiūrės", — pridūrė holdingo atstovas.

Lietuvoje VGTRK pristato Fiodorovo pavaduotojas Vladimiras Ždanovas, kuris ketina išklausyti visus priekaištus.

"Atsakymas bus aiškus — mes necenzūruosime mūsų kanalo vadovaudamiesi Lietuvos vadovybės politinėmis nuostatomis", — sakė Fiodorovas.

Anksčiau LRTK jau buvo dukart uždraudusi "RTR Planeta" transliaciją trims mėnesiams, o vėliau įpareigojo šį kanalą platinti tik per mokomą paslaugų paketą.

2016 metų lapkritį komisija jau buvo nutraukusi trims mėnesiams Rusijos televizijos kanalo "RTR Planeta" transliaciją.
Be to, Komisijos sprendimu "Pirmais Baltijas Kanals" neleidžiama vartoti Lietuvos vardo prekių ženkluose, naudojamuose televizijos programoje "Lietuvos laikas" ir rusų kalba transliuojamoje programoje "Litovskoje vremia".

LRTK 2017 metų rugsėjo 20 dienos posėdyje priėmė sprendimą riboti laisvą Rusijos televizijos programos "TVCI" priėmimą Lietuvos Respublikos teritorijoje šešiems mėnesiams.

Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Baltijos šalių valdžią priešišku nusistatymu Rusijos žiniasklaidos atžvilgiu. Anot Rusijos diplomatų, Baltijos šalių puolimas  "ryškiai rodo, ko iš tikrųjų vertas Rygos, Talino ir Vilniaus demokratijos ir žodžio laisvės principų laikymasis".

77
Tegai:
televizija, VGTRK, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, RTR Planeta, Piotras Fiodorovas, Rusija
Dar šia tema
Lietuva laukia pasiteisinimų iš "RTR Planeta" ir "TVCI" arba taikys sankcijas
Lietuva apribojo Rusijos TV kanalo "TVCI" transliaciją
Komisija tiria rusiškos produkcijos mastą Lietuvos televizijoje
Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Kremlius paaiškino, kodėl Putinas dar nepasiskiepijo nuo koronaviruso

(atnaujinta 16:45 2020.11.24)
Pasak Rusijos prezidento spaudos sekretoriaus, Putinas galės pasiskiepyti, kai tik prasidės masinė vakcinacija

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas negali dalyvauti koronaviruso vakcinacijoje kaip savanoris, o masinė gyventojų imunizacija dar neprasidėjo, sakė Rusijos vadovo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.

"Mes dar nepradėjome plačios vakcinacijos, o kaip savanoris, žinoma, valstybės vadovas negali dalyvauti skiepijime. Tiesiog jis, būdamas valstybės vadovu, negali dalyvauti kaip savanoris — tai neįmanoma", — žurnalistams sakė Peskovas, atsakydamas į klausimą, kodėl Putinas dar nenusprendė pasiskiepyti nuo COVID-19.

Rusijos ministro pirmininko pavaduotoja Tatjana Golikova sakė, kad masinė rusų vakcinacija nuo koronaviruso prasidės 2021 metais, ir bus savanoriška, cituoja  ją RIA Novosti.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Георгий Зимарев

Anot jos, į apyvartą jau išleista daugiau nei 117 tūkstančių vakcinos "Sputnik V" dozių. Iki metų pabaigos planuojama pagaminti iš viso daugiau nei 2 milijonus dozių.

Prieš kelias dienas Sveikatos apsaugos ministerijos vaikų medicinos ir akušerijos tarnybos direktorė Jelena Baybarina teigė, kad trečiasis "Sputnik V" vakcinos nuo koronaviruso klinikinių tyrimų etapas rodo ypač didelį jos efektyvumą.

"Sputnik V" yra pirmoji Rusijos vakcina nuo koronaviruso. Tai yra adenovirusinis preparatas, sukurtas remiantis kitu adenovirusu, į kurį įterpiamas koronaviruso genas. Patekęs į ląsteles, jose susidaro baltymai, kurie sukelia imunitetą ir skatina antikūnų vystymąsi.

Per pastarąją parą Rusijoje buvo nustatyti 24 326 nauji koronaviruso atvejai, 23 226 pasveikusieji buvo išrašyti ir 491 žmogus mirė.

 

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19

 

Tegai:
Rusija, Vladimiras Putinas, koronavirusas, vakcina
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Rusiška vakcina nuo COVID-19 bus pigesnė už Vakarų vakcinas, žada gamintojas
Lietuvos vyriausybė pritarė dar 1,4 mln vakcinų nuo koronaviruso dozių pirkimui
PSO papasakojo apie Rusijos ir ES bendradarbiavimą vakcinos "Sputnik V" srityje
Президент РФ Владимир Путин

Rusija pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais

(atnaujinta 14:10 2020.11.24)
Rusijos prezidento Vladimiro Putino teigimu, Lietuva yra artima kaimynė ir jis norėtų pamatyti tokį patį požiūri iš jos pusės

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Rusija yra pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais, tikisi abipusio požiūrio, sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, praneša RIA Novosti.

"Atrodo, kad mūsų sąveika su Lietuva galėtų būti aktyvesnė ir įvairesnė. Be to, kaip žinome, esame kaimynai, artimi kaimynai. Esame pasirengę bendradarbiauti geros kaimynystės ir pagarbos vienas kitam principais. Ir aš norėčiau pamatyti tą patį požiūrį ir iš mūsų kolegų iš Lietuvos", — per įgaliojimų įteikimo užsienio valstybių ambasadoriams ceremoniją sakė Putinas.

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios respublikos vadovės Dalios Grybauskaitės, žinomos dėl griežtų antirusiškų pareiškimų ir rusofobiškos pozicijos, valdymo laikotarpį.

Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia apie "Rusijos grėsmę".

Anksčiau buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad prie Vilniaus ir Maskvos santykių žlugimo prisidėjo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Tegai:
santykiai, Lietuva, Rusija, Vladimiras Putinas
Dar šia tema
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas
Lietuvos ekonomikos ateitis priklauso nuo Rusijos ir Baltarusijos, pareiškė ekspertas
Teisėjo plaktukas

Keturi marijampoliečiai medinėmis lazdomis mirtinai sumušė savo sugėrovą

(atnaujinta 12:52 2020.11.24)
Kaltinamiųjų suole atsidūrę vyrai tik iš dalies pripažįsta savo kaltę ir neigia, kad norėjo įvykdyti žmogžudystę

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Kauno apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje keturi marijampoliečiai kaltinami 41 metų vyro nužudymu, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad šių metų kovo pabaigoje kaltinamieji, būdami apsvaigę nuo alkoholio, mirtinai sumušė kartu su jais sodyboje girtavusį vyriškį. Tyrimo duomenimis, nukentėjusysis patyrė daugybinius smūgius medinėmis lazdomis. Po kelių dienų vyras nuo patirtų sunkių sužalojimų ligoninėje mirė.

Kaltinamieji savo kaltę pripažįsta tik iš dalies ir neigia, kad norėjo įvykdyti žmogžudystę.

Marijampoliečiams gresia laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Tegai:
Marijampolė, Lietuva, nužudymas