Sergejus Civilevas, archyvinė nuotrauka

Kemerove regiono vicegubernatorius atsiklaupęs paprašė žmonių atleidimo

111
(atnaujinta 17:09 2018.03.27)
Kemerove nuo pat ryto žmonės susirinko aikštėje ir reikalavo iš valdžios tiesos apie tragiškus įvykius prekybos centre

VILNIUS, kovo 27 — Sputnik. Kuzbaso vicegubernatorius Sergejus Civilevas atsiklaupė prieš mitingo dalyvius, susirinkusius pagrindinėje miesto aikštėje, ir paprašė atleidimo už tragediją prekybos centre "Zimniaja vyšnia", pranešė RIA Novosti korespondentas iš įvykio vietos.

Praėjus septynioms valandoms nuo mitingo pradžios, miesto administracijos atstovai pasiūlė žmonėms skirstytis ir užbaigti akciją. Dalyviai sutiko tokį pasiūlymą nepritarimo šūkiais. Po to savivaldybės teikiama garso stiprinimo įranga buvo išjungta. Civilevas bandė kalbėti per mikrofoną, bet pastebėjęs, kad jis neveikia, tiesiogiai kreipėsi į minią.

"Aš norėčiau atsiprašyti", — ir netikėtai atsiklaupė.

Po 10 sekundžių jis atsikėlė ir paaiškino: "Nuo seno Rusijoje žmonės atsiklaupdavo prašydami atleidimo".

Gaisras Kemerovo prekybos centre "Zimniaja vyšnia" kilo kovo 25-osios popietę. Gaisrą gesino apie 20 valandų. Oficialiais duomenimis, žuvo 64 žmonės, tarp jų 41 vaikas. Nukentėjo dar 67 žmonės, ligoninėje gydomi 14 nukentėjusiųjų, tarp jų trys vaikai.

Rusijoje paskelbtas nacionalinis gedulas.

111
Tegai:
Kemerovas, Rusija
Temos:
Gaisras Kemerovo prekybos centre (21)
Dar šia tema
Lietuvos gyventojai atnešė gėlių prie Rusijos ambasados po tragedijos Kemerove
Putinas pranešė apie gaisro priežastis Kemerove
Ust Lugos uostas

Lukašenka pasiūlė pastatyti Baltarusijos terminalą Ust Lugos uoste

(atnaujinta 11:25 2020.09.25)
Baltarusijos valdžia svarsto perspektyvas perkelti logistiką iš Baltijos šalių uostų infrastruktūros į Rusijos uostus

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka šiandien susitikime su Rusijos Leningrado srities gubernatoriumi Aleksandru Drozdenka pasiūlė pastatyti bendrą jūrų uostą, praneša Sputnik Baltarusija.

"Mes dabar labai daug kalbame ir dirbame keisdami mūsų prekų logistiką. Ust Lugos uostas — tai Leningrado sritis. Todėl turime bet kokia kaina susitarti", — sakė valstybės vadovas.

Pasak jo, vienintelis klausimas yra geležinkelių tarifai ir perkrovimas uostuose. Lukašenka pridūrė, kad šį klausimą jis "labai ilgai" aptarė susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

"Aš jam pasakiau, kad galime bendradarbiaudami su Leningrado žmonėmis ten pastatyti savo krantinę, tarkime, savo uostą. Jis užsidegė šiuo klausimu", — pabrėžė Lukašenka.

Baltarusijos prezidentas sakė pasiūlęs Vladimirui Putinui finansinį šio klausimo sprendimą. Kalbama apie lėšas, kurias pavyks sutaupyti "atominėje elektrinėje, kuri statoma Rusijos Federacijos paskolų sąskaita". Pasak Lukašenkos, Baltarusija yra pasirengusi šiuos pinigus investuoti į terminalo statybą.

"Mes su jumis, jei bus noras, galime įgyvendinti šį bendrą projektą", — sakė Lukašenka Leningrado srities gubernatoriui.

Rugpjūčio pabaigoje Baltarusijos prezidentas paskelbė apie galimą prekybos srautų perorientavimą iš Baltijos uostų į kitus. Jo vertinimu, tai gali būti "šiek tiek nuostolinga", tačiau tarifus galima pakoreguoti.

Galimas prekių srautų persiorientavimas siejamas su Lukašenkos ir daugelio Baltarusijos pareigūnų įtraukimu į Baltijos šalių sankcijų sąrašą.

Anksčiau Lietuva įvedė draudimą atvykti į šalį 30 Baltarusijos piliečių, įskaitant Lukašenką. Latvija ir Estija paskelbė panašias sankcijas.

Anksčiau Lukašenka Sočyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Maskva pažadėjo Minskui įvykdyti susitarimą dėl 1,5 milijardo dolerių paskolos suteikimo.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Rusijos Valstybės Dūma įvardijo padėtį Baltarusijoje destabilizuojančias šalis
Baltijos šalys nusprendė išplėsti Baltarusijai taikomų sankcijų sąrašą
Baltarusijos energetikos ministerija sureagavo į Lietuvos Seimo rezoliuciją dėl BelAE
Sovietų karių padaryti užrašai ant Reichstago sienų ir kolonų, archyvinė nuotrauka

Mirė veteranas, palikęs autografą ant Reichstago sienos Berlyne

(atnaujinta 11:01 2020.09.25)
Po Pergalės veteranas ant Reichstago sienos paliko užrašą "Aš esu Mikola iš Ukrainos"

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Vladimiro mieste mirė Didžiojo Tėvynės karo veteranas, 95 metų Nikolajus Andrejevičius Ušakovas, palikęs autografą ant Berlyno Reichstago sienos ir 1945 metais dalyvavęs Pergalės parade Raudonojoje aikštėje, praneša RIA Novosti.

"Mirė Didžiojo Tėvynės karo veteranas, "Raudonosios žvaigždės" ordino turėtojas Nikolajus Andrejevičius Ušakovas. 1943 metų rugsėjo mėnesį, būdamas 18 metų vaikinu, jis buvo pašauktas į aktyvios kariuomenės gretas. 1944 metų birželio mėnesį už savo išradingumą ir drąsą, parodytą išlaisvinant Babruisko miestą, buvo apdovanotas pirmuoju apdovanojimu — medaliu "Už drąsą", — sakoma pranešime.

Antrąjį medalį "Už drąsą" Nikolajus Andrejevičius gavo 1944 metų liepos mėnesį už Minsko išlaisvinimą. Sovietų Sąjungos maršalas Georgijus Žukovas už Lenkijos Balstogės miesto išlaisvinimą asmeniškai apdovanojo Ušakovą trečiuoju medaliu "Už drąsą".

"1945 metų gegužės pradžioje už dalyvavimą Berlyno puolime jis buvo apdovanotas Raudonosios žvaigždės ordinu. Berlyne, Reichstage, jis paliko savo autografą: "Aš esu Mikola iš Ukrainos". 1945 metų birželio 24 dieną jis dalyvavo Pergalės parade Raudonojoje aikštėje".

Po karo Ušakovas tarnavo ginkluotosiose pajėgose 32 metus. Išėjęs į pensiją, jis daugiau nei 18 metų dirbo gamykloje Vladimire.

"Mes reiškiame užuojautą šeimai ir draugams. Nikolajus Andrejevičius yra tikras didvyris, kuris kare prieš fašizmą gynė mūsų žmonių laisvę ir nepriklausomybę, išgelbėjo gyvybę ir taikų dangų palikuonims", — sakoma pranešime.

Tegai:
veteranai, Antrasis pasaulinis karas, Raudonoji armija
Viktoras Pranckietis, archyvinė nuotrauka

Pranckietis: krizė Baltarusijoje patvirtina NATO atgrasymo būtinybę

(atnaujinta 14:47 2020.09.25)
Kaip pažymėjo Lietuvos Seimo pirmininkas, NATO stebi ir vertina visą procesą, vykstantį kaimyninėje šalyje

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Baltarusijos politinė krizė patvirtina NATO atgrasymo bei gynybos būtinybę, pareiškė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Viktoras Pranckietis penktadienį susitiko su NATO karinio komiteto pirmininku, karinių oro pajėgų maršalu seru Stiuartu Viljamu Pyču (Stuart William Peach).

"Aptarėme tai, kaip galime prisidėti prie bendrų tikslų siekiant ginti demokratiją mūsų kontinente ir saugumą mūsų šalyje, kuri kasdien saugo rytinę NATO bloko sieną. Kalbėjome apie konkrečias situacijas Ukrainoje ir Sakartvele ir kaip būtų galima padėti efektyviau ir greičiau jas išspręsti", — po susitikimo teigė Seimo pirmininkas.

Susitikimo su NATO karinio komiteto pirmininku buvo aptarta ir Lietuvos pašonėje besivystanti situacija Baltarusijoje.

"NATO stebi ir vertina visą procesą, vykstantį Baltarusijoje. Dėl to nėra planuojami jokie Lietuvoje numatytų vykti NATO mokymų ar kitų veiksmų ribojimai ar mažinimai. Baltarusijos politinė krizė tik dar kartą patvirtino, kad situacija gali greitai keistis, todėl būtinas patikimas ir stiprus NATO atgrasymas bei gynyba", — teigė Lietuvos Seimo pirmininkas.

Graikijos ir Jungtinių Arabų Emyratų karinės pratybos netoli Kretos salos
© AP Photo / Greek Defense Ministry

Anksčiau buvo pranešta, kad lapkritį į Lietuvą atvyks naujas JAV kontingentas, kurį sudarys ne tik kariškiai, bet ir kelios dešimtys kovos mašinų, įskaitant tankus "Abrams" ir pėstininkų kovos mašinos "Bradley".

Kariai pakeis rugsėjo 4 dieną dviem mėnesiams Lietuvoje, netoli Baltarusijos sienos, dislokuotą kariuomenę.

Dabartinis Amerikos kontingentas Lietuvoje liks ilgiau, nei planuota iš pradžių, prieš prasidedant krizei Baltarusijoje.

Anot krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, ilgesnis karių buvimas Lietuvoje nėra susijęs su įvykiais Baltarusijoje.

Dabar karinės pratybos prie Lietuvos ir Baltarusijos sienų vykdomos abiejose pusėse. Nuo rugsėjo 14 dienos Lietuvoje vyksta 10-ies NATO šalių "Tobruq Legacy 2020" ("Tobruko palikimas 2020") pratybos, kuriose dalyvauja apie tūkstantis karių. Bresto srities poligone rengiamos Rusijos ir Baltarusijos pratybos "Slavų brolija 2020". Šios pratybos organizuojamos reguliariai nuo 2015 metų.

Kaip anksčiau teigė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, Minskas sustiprino sienų su Vakarų šalimis apsaugą.

Tegai:
Baltarusija, Viktoras Pranckietis
Dar šia tema
Lavrovas ES ir NATO pareiškimus Baltarusijos atžvilgiu pavadino destruktyviais
NATO narės pasisakė apie situaciją prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos