Kemerovo PC, archyvinė nuotrauka

Signalizacija Kemerovo PC buvo atjungta iki gaisro, pareiškė bylos figūrantas

72
(atnaujinta 16:26 2018.03.28)
Pasak kompanijos, užsiimančios signalizacijos projektavimu, vadovo Igorio Polozinenko, sistema galėjo būti išjungta tik "fiziškai"

VILNIUS, kovo 28 — Sputnik. Saugumo sistema Kemerovo priekybos centre "Zimniaja vyšnia" buvo apsaugos darbuotojų išjungta likus 15 minučių iki gaisro,  praneša RIA Novosti su nuoroda į bylos figūrantą, kompanijos, užsiimančios signalizacijos projektavimu vadovą Irogį Polozinenko.

"2018 metų kovo 25 dieną 15:55 (11:55 Maskvos laiku) sistema buvo geros techninės būklės. Kiek man žinoma, sistema buvo apsaugos darbuotojų atjungta fiziškai", — papasakojo jis teismo salėje.

Pasak jo, planinis įrangos tikrinimas įvyko kovo 20 dieną ir jokių klaidų signalizacijos darbe aptikta nebuvo. Pasak Polozinenko, tai patvirtinantys dokumentai buvo perduoti į Kemerovo srities tyrimo komitetą. Be to, jis pabrėžė, kad saugumo sistema turėjo veikti 24 valandas, net trumpojo sujungimo metu arba visiškai atjungus energijos tiekimą.

Tačiau sargybinio, tariamai išjungusio signalizaciją, tėvas papasakojo, kad įspėjimo sistema neveikė savaitę iki tragedijos. Pasak jo, sūnus skundėsi, kad signalizacija suveikdavo klaidingai ir po to, kaip jis pranešė apie tai savo viršininkams, ją išjungė. Tai įvyko kovo 18 dieną.

"Tuo pačiu metu pats sūnus negalėjo jos išjungti, nes net nežino, kaip tai padaryti", — sakė Igoris Antiušinas interviu RT.

Jis taip pat pridūrė, kad prasidėjus gaisrui jo sūnus buvo darbo vietoje ir, pastebėjęs dūmus, nubėgo į ketvirtą aukštą. Pasak Aniušino, nei jo sūnus, nei kiti du sargybiniai nieko negalėtų padaryti.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Дружинин

RF Tyrimo komitetas inicijavo baudžiamąją bylą ir pareiškė kaltinimus penkiems sulaikytiesiems: bendrovės- savinikės techniniam direktoriui, patalpų, kuriuose įvyko įsidegimas, nuomininkui, organizacijos, aptarnaujančios signalizaciją darbuotojui ir vadovui, o taip pat apsaugininkui, atjungusiam įspėjimo sistemą.

Kovo 25-ąją Kemerovo prekybos centre "Zimniaja vyšnia" kilo gaisras, kuris nusinešė 64 žmonių gyvybes, tarp jų 41 vaikas, dešimtys žmonių nukentėjo. Kovo 28-oji Rusijoje paskelbta nacionalinio gedulo diena.

Pagal aukų skaičių, Kemerovo gaisras yra vienas iš keturių didžiausių per 100 metų kartu su tokiais kaip 1999 metų gaisras Samaros vidaus reikalų departamente, kur žuvo 57 žmonės, Krasnodaro krašte 2007 metais gaisras kilo senelių pieglaudoje, žuvo 63 žmonės; 2009 metais Permėje naktiniame klube "Chromaja lošad" žuvo 153 žmonės.

72
Tegai:
aukos, gaisras, Kemerovas
Temos:
Gaisras Kemerovo prekybos centre (21)
Dar šia tema
Kemerove regiono vicegubernatorius atsiklaupęs paprašė žmonių atleidimo
Putinas paskelbė nacionalinį gedulą dėl tragedijos Kemerove
Lietuvos gyventojai atnešė gėlių prie Rusijos ambasados po tragedijos Kemerove
Putinas pranešė apie gaisro priežastis Kemerove
Mačiau šokančius pro langus vaikus: liudytojai apie gaisrą Kemerove
Ust Lugos uostas

Lukašenka pasiūlė pastatyti Baltarusijos terminalą Ust Lugos uoste

(atnaujinta 11:25 2020.09.25)
Baltarusijos valdžia svarsto perspektyvas perkelti logistiką iš Baltijos šalių uostų infrastruktūros į Rusijos uostus

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka šiandien susitikime su Rusijos Leningrado srities gubernatoriumi Aleksandru Drozdenka pasiūlė pastatyti bendrą jūrų uostą, praneša Sputnik Baltarusija.

"Mes dabar labai daug kalbame ir dirbame keisdami mūsų prekų logistiką. Ust Lugos uostas — tai Leningrado sritis. Todėl turime bet kokia kaina susitarti", — sakė valstybės vadovas.

Pasak jo, vienintelis klausimas yra geležinkelių tarifai ir perkrovimas uostuose. Lukašenka pridūrė, kad šį klausimą jis "labai ilgai" aptarė susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

"Aš jam pasakiau, kad galime bendradarbiaudami su Leningrado žmonėmis ten pastatyti savo krantinę, tarkime, savo uostą. Jis užsidegė šiuo klausimu", — pabrėžė Lukašenka.

Baltarusijos prezidentas sakė pasiūlęs Vladimirui Putinui finansinį šio klausimo sprendimą. Kalbama apie lėšas, kurias pavyks sutaupyti "atominėje elektrinėje, kuri statoma Rusijos Federacijos paskolų sąskaita". Pasak Lukašenkos, Baltarusija yra pasirengusi šiuos pinigus investuoti į terminalo statybą.

"Mes su jumis, jei bus noras, galime įgyvendinti šį bendrą projektą", — sakė Lukašenka Leningrado srities gubernatoriui.

Rugpjūčio pabaigoje Baltarusijos prezidentas paskelbė apie galimą prekybos srautų perorientavimą iš Baltijos uostų į kitus. Jo vertinimu, tai gali būti "šiek tiek nuostolinga", tačiau tarifus galima pakoreguoti.

Galimas prekių srautų persiorientavimas siejamas su Lukašenkos ir daugelio Baltarusijos pareigūnų įtraukimu į Baltijos šalių sankcijų sąrašą.

Anksčiau Lietuva įvedė draudimą atvykti į šalį 30 Baltarusijos piliečių, įskaitant Lukašenką. Latvija ir Estija paskelbė panašias sankcijas.

Anksčiau Lukašenka Sočyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Maskva pažadėjo Minskui įvykdyti susitarimą dėl 1,5 milijardo dolerių paskolos suteikimo.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Rusijos Valstybės Dūma įvardijo padėtį Baltarusijoje destabilizuojančias šalis
Baltijos šalys nusprendė išplėsti Baltarusijai taikomų sankcijų sąrašą
Baltarusijos energetikos ministerija sureagavo į Lietuvos Seimo rezoliuciją dėl BelAE
Sovietų karių padaryti užrašai ant Reichstago sienų ir kolonų, archyvinė nuotrauka

Mirė veteranas, palikęs autografą ant Reichstago sienos Berlyne

(atnaujinta 11:01 2020.09.25)
Po Pergalės veteranas ant Reichstago sienos paliko užrašą "Aš esu Mikola iš Ukrainos"

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Vladimiro mieste mirė Didžiojo Tėvynės karo veteranas, 95 metų Nikolajus Andrejevičius Ušakovas, palikęs autografą ant Berlyno Reichstago sienos ir 1945 metais dalyvavęs Pergalės parade Raudonojoje aikštėje, praneša RIA Novosti.

"Mirė Didžiojo Tėvynės karo veteranas, "Raudonosios žvaigždės" ordino turėtojas Nikolajus Andrejevičius Ušakovas. 1943 metų rugsėjo mėnesį, būdamas 18 metų vaikinu, jis buvo pašauktas į aktyvios kariuomenės gretas. 1944 metų birželio mėnesį už savo išradingumą ir drąsą, parodytą išlaisvinant Babruisko miestą, buvo apdovanotas pirmuoju apdovanojimu — medaliu "Už drąsą", — sakoma pranešime.

Antrąjį medalį "Už drąsą" Nikolajus Andrejevičius gavo 1944 metų liepos mėnesį už Minsko išlaisvinimą. Sovietų Sąjungos maršalas Georgijus Žukovas už Lenkijos Balstogės miesto išlaisvinimą asmeniškai apdovanojo Ušakovą trečiuoju medaliu "Už drąsą".

"1945 metų gegužės pradžioje už dalyvavimą Berlyno puolime jis buvo apdovanotas Raudonosios žvaigždės ordinu. Berlyne, Reichstage, jis paliko savo autografą: "Aš esu Mikola iš Ukrainos". 1945 metų birželio 24 dieną jis dalyvavo Pergalės parade Raudonojoje aikštėje".

Po karo Ušakovas tarnavo ginkluotosiose pajėgose 32 metus. Išėjęs į pensiją, jis daugiau nei 18 metų dirbo gamykloje Vladimire.

"Mes reiškiame užuojautą šeimai ir draugams. Nikolajus Andrejevičius yra tikras didvyris, kuris kare prieš fašizmą gynė mūsų žmonių laisvę ir nepriklausomybę, išgelbėjo gyvybę ir taikų dangų palikuonims", — sakoma pranešime.

Tegai:
veteranai, Antrasis pasaulinis karas, Raudonoji armija
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Baltarusijos krovinių išėjimas Klaipėdos gali smarkiai paveikti Lietuvos įmones

(atnaujinta 16:37 2020.09.25)
Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka grasino nukreipti krovinių srautus iš Baltijos į kitus maršrutus

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Klaipėdos uostas rizikuoja nukentėti nuo ekonominių padarinių, kuriuos sukelia griežta Vilniaus pozicija Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos atžvilgiu. Pranešė naujienų agentūra AFP.

Ust Lugos uostas
© Sputnik / Константин Чалабов

Beveik iš karto po kaimyninės šalies prezidento rinkimų Lietuva pradėjo kištis į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos valdžia nepripažįsta Lukašenkos valdžios teisėtumo ir nuolat skelbia, kad neva prezidento lenktynių rezultatai buvo "suklastoti".

Vilnius taip pat įvedė sankcijas 30 Baltarusijos piliečių, įskaitant Baltarusijos lyderį, ir išplėtė šį sąrašą kartu su Ryga ir Talinu. Į jį įtraukta dar 100 žmonių.

Reaguodamas į ribojamąsias priemones, kurių ėmėsi Lietuva, Lukašenka grasino nukreipti krovinių srautus iš Klaipėdos uosto į kitus maršrutus.

Kaip pažymi AFP, Klaipėda yra didžiausias uostas tarp Baltijos šalių. Per metus per jį pereina daugiau nei 45 milijonai tonų krovinių, iš kurių Baltarusijos krovinių srautas sudaro daugiau nei ketvirtadalį.

"Baltarusijos kroviniai yra labai svarbūs Klaipėdos uostui", — agentūrai sakė Klaipėdos uosto generalinis direktorius Algis Latakas.

Savo ruožtu Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis sakė, kad Klaipėdoje veikiančios įmonės labai atidžiai seka naujausią informaciją šia tema.

"Kai kurioms įmonėms tai reikš gana didelį neigiamą ekonominį poveikį", — sakė jis.

Be naftos produktų, kurie perkraunami Lietuvos uoste, Minskas taip pat naudoja Klaipėdą trąšoms eksportuoti į didžiausią kalio gamintoją pasaulyje "Belaruskalij".

Latakas mano, kad Klaipėda yra artimiausia Baltarusijos trąšų gamyklų vieta, todėl praktiškai bus sunku šiuos srautus nukreipti, nes Minskui reikalinga sutarta tiekimo grandinė.

Anot jo, jokių pokyčių nei Klaipėdos uoste, nei Lietuvos geležinkelyje neregistruota. Apie išsamesnes pasienio patikras pastarosiomis dienomis pranešė tik Lietuvos sunkvežimiai.

Vilniaus ir Minsko santykiai pablogėjo po prezidento rinkimų Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, kuriuos laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka. Lietuvos politikai reikalauja pakartotinio balsavimo.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sakė, kad šalis "priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų". Tačiau praėjusią savaitę Lietuvoje buvo pranešta, kad kontrolės punktai veikia kaip įprasta.

Krovinių srautų perorientavimo iš Baltijos šalių į Rusijos Federacijos uostus klausimas buvo aptartas abiejų šalių prezidentų — Aleksandro Lukašenkos ir Vladimiro Putino. Baltarusijos lyderis pabrėžė, kad tai būtų įmanoma, jei Maskva pasiūlytų ne blogesnes sąlygas nei Baltijos šalys.

Tegai:
Lietuva, ekonomika, Baltarusija, Klaipėdos uostas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Vilniaus kogeneracinė jėgainė nuo lapkričio tieks šilumą vilniečiams
Per "Danske Bank" Lietuvoje galimai vyko daugiau nei pusės milijardo eurų "plovimas"