Gaisras prekybos centre Kemrove, archyvinė nuotrauka

Rusijos tardymo komitetas išplatino naują Kemerovo gaisro vaizdo įrašą

90
(atnaujinta 20:41 2018.04.03)
Naujame vaizdo įraše užfiksuotos pirmosios gaisro minutės, kai žmonės pradeda bėgti iš vaikų aikštelės

VILNIUS, balandžio 3 — Sputnik. Rusijos Tardymo komitetas paviešino naujus stebėjimo kamerų vaizdo įrašus iš Kemerovo prekybos centro "Zimniaja vyšnia". Vaizdo įrašas parodo pirmąsias 64 žmonių gyvybes pražudžiusio gaisro minutes. Matyti, kaip žmonės panikuoja ir stengiasi kuo greičiau palikti vaikų aikštelę, kur prasidėjo gaisras.

Kamera užfikasvo, kad po kelių sekundžių po įsiliepsnojimo patalpose dingo elektra ir prekybos centro lankytojams teko ieškoti išėjimo tamsoje.

Gaisras keturių aukštų prekybos centre "Zimniaja vyšnia" Kemerove kilo kovo 25 dieną. Žuvo 64 žmonės, tarp jų 41 vaikas. Gaisro židinys buvo viršutiniame aukšte, kuriame buvo įsikūrę keli kino teatrai ir vaikų žaidimų aikštelės su pramogomis.

Pasibaigus pirmiesiems ikiteisminio tyrimo renginiams buvo nustatyta, kad likus savaitei iki tragedijos prekybos centre buvo išjungta automatinė signalizacijos sistema, o rankinis gesinimo režimas nebuvo suaktyvintas.

Po tragedijos Kuzbaso gubernatorius Amanas Tulejevas atleido savo pavaduotoją Alekseją Zeleniną ir vidaus politikos departamento vadovę Niną Lopatiną. Balandžio 1 dieną ir pats krašto vadovas atsistatydino.

Gaisre prekybos centre "Zimniaja višnia" Kemerove žuvo 64 žmonės, tarp jų 41 vaikas. Pagal aukų skaičių, Kemerovo gaisras yra vienas iš keturių didžiausių per 100 metų, tarp kurių 1999 metų gaisras Samaros vidaus reikalų departamente, kur žuvo 57 žmonės, Krasnodaro krašte 2007 metais  kilęs gaisras  senelių pieglaudoje, jo metu žuvo 63 žmonės; 2009 metais Permėje naktiniame klube "Chromaja lošad" žuvo 153 žmonės.

90
Tegai:
vaizdo įrašas, gaisras, Kemerovas
Temos:
Gaisras Kemerovo prekybos centre (21)
Dar šia tema
Paviešintas Kemerovo prekybos centro lankytojų evakuacijos vaizdo įrašas
Estijos premjeras pasiūlė pagalbą Kemerovo tragedijos aukų šeimoms
Kemerovo, mes su tavimi: įvairių šalių gyventojai pagerbė gaisro aukų atminimą
Rygos merija skyrė 50 tūkst eurų žuvusiųjų Kemerovo tragedijoje šeimoms
Ust Lugos uostas

Lukašenka pasiūlė pastatyti Baltarusijos terminalą Ust Lugos uoste

(atnaujinta 11:25 2020.09.25)
Baltarusijos valdžia svarsto perspektyvas perkelti logistiką iš Baltijos šalių uostų infrastruktūros į Rusijos uostus

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka šiandien susitikime su Rusijos Leningrado srities gubernatoriumi Aleksandru Drozdenka pasiūlė pastatyti bendrą jūrų uostą, praneša Sputnik Baltarusija.

"Mes dabar labai daug kalbame ir dirbame keisdami mūsų prekų logistiką. Ust Lugos uostas — tai Leningrado sritis. Todėl turime bet kokia kaina susitarti", — sakė valstybės vadovas.

Pasak jo, vienintelis klausimas yra geležinkelių tarifai ir perkrovimas uostuose. Lukašenka pridūrė, kad šį klausimą jis "labai ilgai" aptarė susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

"Aš jam pasakiau, kad galime bendradarbiaudami su Leningrado žmonėmis ten pastatyti savo krantinę, tarkime, savo uostą. Jis užsidegė šiuo klausimu", — pabrėžė Lukašenka.

Baltarusijos prezidentas sakė pasiūlęs Vladimirui Putinui finansinį šio klausimo sprendimą. Kalbama apie lėšas, kurias pavyks sutaupyti "atominėje elektrinėje, kuri statoma Rusijos Federacijos paskolų sąskaita". Pasak Lukašenkos, Baltarusija yra pasirengusi šiuos pinigus investuoti į terminalo statybą.

"Mes su jumis, jei bus noras, galime įgyvendinti šį bendrą projektą", — sakė Lukašenka Leningrado srities gubernatoriui.

Rugpjūčio pabaigoje Baltarusijos prezidentas paskelbė apie galimą prekybos srautų perorientavimą iš Baltijos uostų į kitus. Jo vertinimu, tai gali būti "šiek tiek nuostolinga", tačiau tarifus galima pakoreguoti.

Galimas prekių srautų persiorientavimas siejamas su Lukašenkos ir daugelio Baltarusijos pareigūnų įtraukimu į Baltijos šalių sankcijų sąrašą.

Anksčiau Lietuva įvedė draudimą atvykti į šalį 30 Baltarusijos piliečių, įskaitant Lukašenką. Latvija ir Estija paskelbė panašias sankcijas.

Anksčiau Lukašenka Sočyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Maskva pažadėjo Minskui įvykdyti susitarimą dėl 1,5 milijardo dolerių paskolos suteikimo.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Rusijos Valstybės Dūma įvardijo padėtį Baltarusijoje destabilizuojančias šalis
Baltijos šalys nusprendė išplėsti Baltarusijai taikomų sankcijų sąrašą
Baltarusijos energetikos ministerija sureagavo į Lietuvos Seimo rezoliuciją dėl BelAE
Sovietų karių padaryti užrašai ant Reichstago sienų ir kolonų, archyvinė nuotrauka

Mirė veteranas, palikęs autografą ant Reichstago sienos Berlyne

(atnaujinta 11:01 2020.09.25)
Po Pergalės veteranas ant Reichstago sienos paliko užrašą "Aš esu Mikola iš Ukrainos"

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Vladimiro mieste mirė Didžiojo Tėvynės karo veteranas, 95 metų Nikolajus Andrejevičius Ušakovas, palikęs autografą ant Berlyno Reichstago sienos ir 1945 metais dalyvavęs Pergalės parade Raudonojoje aikštėje, praneša RIA Novosti.

"Mirė Didžiojo Tėvynės karo veteranas, "Raudonosios žvaigždės" ordino turėtojas Nikolajus Andrejevičius Ušakovas. 1943 metų rugsėjo mėnesį, būdamas 18 metų vaikinu, jis buvo pašauktas į aktyvios kariuomenės gretas. 1944 metų birželio mėnesį už savo išradingumą ir drąsą, parodytą išlaisvinant Babruisko miestą, buvo apdovanotas pirmuoju apdovanojimu — medaliu "Už drąsą", — sakoma pranešime.

Antrąjį medalį "Už drąsą" Nikolajus Andrejevičius gavo 1944 metų liepos mėnesį už Minsko išlaisvinimą. Sovietų Sąjungos maršalas Georgijus Žukovas už Lenkijos Balstogės miesto išlaisvinimą asmeniškai apdovanojo Ušakovą trečiuoju medaliu "Už drąsą".

"1945 metų gegužės pradžioje už dalyvavimą Berlyno puolime jis buvo apdovanotas Raudonosios žvaigždės ordinu. Berlyne, Reichstage, jis paliko savo autografą: "Aš esu Mikola iš Ukrainos". 1945 metų birželio 24 dieną jis dalyvavo Pergalės parade Raudonojoje aikštėje".

Po karo Ušakovas tarnavo ginkluotosiose pajėgose 32 metus. Išėjęs į pensiją, jis daugiau nei 18 metų dirbo gamykloje Vladimire.

"Mes reiškiame užuojautą šeimai ir draugams. Nikolajus Andrejevičius yra tikras didvyris, kuris kare prieš fašizmą gynė mūsų žmonių laisvę ir nepriklausomybę, išgelbėjo gyvybę ir taikų dangų palikuonims", — sakoma pranešime.

Tegai:
veteranai, Antrasis pasaulinis karas, Raudonoji armija
Nord Stream-2 statybos

Ekspertas: "Nord Stream-2" klausimą gali išspręsti Vokietija, bet ne Lietuva

(atnaujinta 15:37 2020.09.25)
Vokietijoje diskutuojama apie projektą, tačiau ne Vilnius turi patarti Vokietijos vadovybei, kaip elgtis šiuo klausimu, mano ekspertas Stanislavas Mitrachovičius

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. ES gali nepalaikyti Lietuvos deputatų siūlymo įvesti sankcijas Rusijai, nes Europos Sąjunga yra suinteresuota prekyba su RF, interviu Sputnik Lietuva pasakė Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ir Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo ekspertas Stanislavas Mitrachovičius.

Lietuvos Seimas užregistravo rezoliucijos projektą, raginantį Europos Sąjungą įvesti sankcijas Rusijai, atsižvelgiant į situaciją su tinklaraštininku Aleksejumi Navalnu.

Deputatai siūlo įvesti vadinamojo Magnickio tipo sankcijų mechanizmą žmogaus teisių srityje, įtraukti į jį asmenų sąrašą ir sankcijas, skirtas konkretiems sektoriams, taip pat raginimą Vokietijai atsisakyti dujotiekio projekto "Nord Stream-2".

Ekspertas Stanislavas Mitrachovičius pareiškė, kad Vokietija gali atsisakyti projekto, bet tai šiuo atveju bus jos sprendimas, o ne pritarimas Lietuvos siūlymams.

"Kalbant apie Vokietiją ir "Nord Stream-2", Vokietija, žinoma, yra pagrindinė šalis šiuo klausimu. Jei ji panorės atsisakyti projekto, ji gali tai padaryti, ji gali pasakyti, kad, pavyzdžiui, negaus dujų, bet tai bus jos sprendimas šiuo atveju, tikrai ne Lietuva jai patars ar duos vertingų nurodymų Vokietijai, kaip elgtis", — pasakė jis.

Mitrachovičius pažymėjo, kad Vokietijoje vyksta diskusijos dėl "Nord Stream-2". Pasak jo, projektas turi ir šalininkų, ir priešininkų.

"Kova tęsiasi Vokietijoje, ir tikrai ne Lietuva turi įsitraukti į šią kovą ir nurodyti Vokietijai, kaip elgtis teisingai. <...> Ne Lietuva spręs, tai ["Nord Stream-2" klausimą] spręs Vokietija", — pasakė jis.

Kita vertus, ekspertas mano, kad projektas greičiausiai bus įgyvendintas, nors galimas ir uždelsimas.

Dujotiekiui daromas spaudimas

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje sumetimais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Šiuo metu ginčai dėl projekto paaštrėjo, atsižvelgiant į situacijos su Aleksejumi Navalnu raidą. Keletas Vakarų politikų, tarp jų ir Vokietijoje, ragina blokuoti dujotiekio įgyvendinimą.

Tačiau kanclerė Angela Merkel teigė, kad "Nord Stream-2" ir Navalno incidento klausimai neturėtų būti svarstomi kartu.

Kremlius paragino nebepolitizuoti dujotiekio, kuris yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek ES, įskaitant Vokietiją.

Aleksejaus Navalno hospitalizacija

Aleksejus Navalnas sunegalavo rugpjūčio 20 dieną lėktuve, skridusiame iš Tomsko į Maskvą. Lėktuvas skubiai nusileido Omske, o tinklaraštininkas buvo išvežtas į ligoninę. Gydytojai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl kurių labai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas buvo nugabentas į Berlyno "Šaritė" kliniką. Po kelių dienų Vokietijos valdžia paskelbė, kad jis esą buvo apsinuodijęs "Novičiok" grupės medžiaga. Vokietijos vyriausybė taip pat pranešė, kad šias išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, o Berlyno prašymu Cheminio ginklo draudimo organizacija atlieka dar vieną tyrimą.

Maskva išsiuntė Berlyno laboratorijai prašymą pateikti išsamesnės informacijos apie analizės rezultatus, tačiau atsakymo nebuvo. Tuo tarpu prokuratūra ir policija pradėjo tyrimą tą dieną, kai Navalnas buvo paguldytas į ligoninę. Kita vertus, vienas iš "Novičiok" kūrėjų Leonidas Rinkas išreiškė abejonę, kad tinklaraštininkas buvo apnuodytas būtent šia medžiaga — anot jo, Navalnas neturėjo atitinkamų simptomų. Be to, yra žinoma, kad Vokietijos žvalgybos tarnyba BND turėjo prieigą prie "Novičiok" nuo 1990-ųjų, jį tyrė apie 20 Vakarų valstybių, o Rusija 1992 metais sustabdė plėtrą cheminio ginklo srityje ir 2017 metais sunaikino tokių medžiagų atsargas, tai patvirtino ir Cheminio ginklo draudimo organizacija.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Lietuva, Vokietija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Europarlamentaras papasakojo apie "Nord Stream-2" užkulisius
Ukraina įvardijo riziką Kijevui dėl "Nord Stream-2" blokavimo
Vokietijoje teigiama, kad nutiesta 97 % "Nord Stream-2"
Ekspertas: JAV gali įtraukti Baltijos šalis į koaliciją prieš "Nord Stream-2"
"Nord Stream-2" tiesiantiems laivams atsisakyta suteikti draudimą