Rusijos pasienis, archyvinė nuotrauka

Lietuvis bandė patekti į Rusiją su kito asmens pasu

57
(atnaujinta 15:55 2018.05.04)
Kaliningrado sienos apsaugos pareigūnai sulaikė Lietuvos pilietį, kuris bandė patekti į Rusiją, pasinaudojęs kito žmogaus asmens dokumentais

VILNIUS, gegužės 4 — Sputnik. Gegužės 2 dieną Kuršių marių pasienio kontrolės punkte Nida-Morskoje Kaliningrado pasieniečiai sulaikė Lietuvos pilietį, kuris pateikė svetimą pasą, rašoma Rusijos FSB pasienio vadovybės pranešime žiniasklaidai.

Vyras sėkmingai praėjo pasienio kontrolę Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tačiau Rusijos teisėsaugos pareigūnams jo dokumentai sukėlė įtarimų.

Pasak pasienio kontrolės punkto atstovų, vyras bandė patekti į Rusijos Federaciją pagal kito asmens pasą, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės Lietuvos teritorijoje.

Šiuo metu nusikaltėlis sulaikytas, atliekamas patikrinimas. Už neteisėtą Rusijos Federacijos valstybės sienos kirtimą Lietuvos piliečiui gresia baudžiamoji atsakomybė.

57
Tegai:
Rusijos pasienis, pasas, lietuvis, suklastotas dokumentas, pasienis, Rusija
Dar šia tema
Pasieniečiai sulaikė dvi nelegalias migrantes iš Vietnamo
Italu apsimetęs nigerietis per Lietuvą norėjo patekti į Latviją
Supaprastinta patekimo į Lietuvos sienos apsaugos zoną tvarka
Rusijos prezidentas Vladmiras Putinas

Putinas neigė ryšį tarp Krymo ir pablogėjusių santykių tarp Maskvos ir Ukrainos

(atnaujinta 17:06 2020.07.12)
Rusijos vadovas priminė įvykių chronologiją ir pareiškė, kad iš pradžių Ukrainoje įvyko valstybės perversmas ir valdžios užgrobimas, po kurio Maskvos požiūris ir keliai su Ukrainos vadovybe tapo "visiškai priešingi"

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad pablogėję santykiai tarp Maskvos ir Kijevo nėra susiję su Krymo sugrįžimu į Rusijos Federaciją. Apie tai jis pareiškė "Rossija 1" eteryje.

Rusijos vadovas priminė įvykių chronologiją ir pareiškė, kad iš pradžių Ukrainoje įvyko valstybės perversmas ir valdžios užgrobimas, po kurio Maskvos požiūris ir keliai su Ukrainos vadovybe tapo "visiškai priešingi".

"Bet tik po to Krymas grįžo į Rusiją, o ne atvirkščiai", — aiškino prezidentas.

Krymas nusprendė tapti Rusijos dalimi po Ukrainos perversmo 2014 metų vasario mėnesį. Tada pusiasalyje ir Sevastopolyje buvo surengtas referendumas. Už susijungimą su Rusija balsavo 96,7 proc. Krymo gyventojų ir 95,6 proc. Sevastopolio gyventojų.

Kaip ne kartą pabrėžė Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas, Krymo klausimas yra visiškai uždarytas ir negalima kalbėti apie jokį istorinės Rusijos teritorijos "sugrįžimą" į Ukrainą.

Tegai:
Ukraina, Krymas, Rusija
Dar šia tema
Putinas paaiškino, kaip Konstitucijos pataisomis bus išvengta TSRS klaidų
Porošenka susipyko su Rados deputate dėl Putino pasveikinimo
Koronaviruso testas

Rusijoje baigtas pirmosios pasaulyje vakcinos nuo COVID-19 tyrimas

(atnaujinta 11:19 2020.07.12)
Sečenovskio universitete teigė, kad vakcinos saugumas nuo COVID-19 buvo patvirtintas klinikinių tyrimų metu

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Sečenovskio universiteto pirmosios savanorių koronavirusinės vakcinos tyrimas sėkmingai baigtas, pirmoji savanorių grupė bus išleista trečiadienį, antra liepos 20 dieną, RIA Novosti pasakojo universiteto Transliacinės medicinos ir biotechnologijų instituto direktorius Vadimas Tarasovas.

Anksčiau Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba pranešė, kad birželio 18 dieną Sečenovsko universitete buvo pradėti klinikiniai koronaviruso vakcinos, kurią sukūrė Nikolajaus Fedorovičiaus Gamalėiaus vardu pavadintas epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras, klinikiniai tyrimai.

"Universitetas sėkmingai baigė pirmosios pasaulyje vakcinos nuo koronaviruso savanorių tyrimus", — sakė jis.

Sečenovskio universiteto Medicininės parazitologijos, atogrąžų ir vektorių platinamų ligų instituto direktorius Aleksandras Lukaševas pokalbyje su RIA Novosti pažymėjo, kad šio tyrimo etapo tikslas buvo parodyti atliktos vakcinos saugumą žmonių sveikatai.

Savanoriai buvo suskirstyti į dvi grupes — pirmieji gavo vieną vakcinos dozę, antrieji — dvi. Be to, kad per pirmąsias dienas po vakcinacijos padidėjo kūno temperatūra, savanoriai neatskleidė jokių neigiamų reakcijų, visi jaučiasi gerai, pabrėžė Lukaševas.

Savo ruožtu Tarasovas pažymėjo, kad savanoriai ilgą laiką buvo izoliuoti, turėjo ribotus ryšius su išoriniu pasauliu dar prieš pradedant testus, kad būtų išvengta infekcijos koronavirusu.

Ilga izoliacija, pasak Tarasovo, paveikė psichologinę savanorių būklę, tyrimo metu kilo konfliktai, padidėjo emocinis stresas, todėl prisijungė ir psichologai, kad sumažintų įtampą, kylančią sunkiomis sąlygomis.

Tačiau netrukus savanoriai grįš į įprastą gyvenimą, galės sportuoti, mokytis, eiti į darbą, sakė jis. Po iškrovos, kuri planuojama liepos 15 ir 20 dienomis, bus stebima jų sveikata — gydytojai įvertins, kaip reaguoja jų imunitetas.

Tolesnis vakcinų kūrimo planas jau yra nustatomas pagal kūrėjo strategiją, įskaitant epidemiologinės situacijos su virusu sudėtingumą ir galimybę padidinti gamybą, paaiškino Lukaševas.

"Sečenovskio universitetas pandemijos metu veikė ne tik kaip švietimo įstaiga, kaip įprasta, bet ir kaip mokslo bei technologijų centras, galintis dalyvauti kuriant tokius svarbius ir sudėtingus produktus kaip vaistai... Mes dirbome su šia vakcina, pradėję su ikiklinikiniais tyrimais ir protokolų rengimu, ir šiuo metu vykdomi klinikiniai tyrimai", — pabrėžė Tarasovas.

Lukaševas pridūrė, kad vakcinos saugumas nuo koronavirusinės infekcijos buvo patvirtintas klinikinių tyrimų metu.

"Šiame etape buvo parodyta vakcinos sauga. Skiepų saugumas patvirtinamas. Tai atitinka tų vakcinų, kurios šiuo metu yra rinkoje, saugumą", — sakė jis.

Jis pažymėjo, kad prieš pradedant klinikinius tyrimus buvo atliktas išsamus savanorių tyrimas, įskaitant tai, ar nėra antikūnų prieš koronavirusą. Tada jie buvo izoliuoti dvi savaites, kad būtų išvengta infekcijos. Po to buvo atlikta imunizacija, prasidėjo pats tyrimas.

Savanoriai buvo nuolat prižiūrimi gydytojų, kurie įvertino pagrindinius rodiklius: šiandien jie neturi jokių sveikatos problemų, aiškino Lukaševas.

Naujausiais duomenimis, Rusijoje buvo patvirtinta daugiau kaip 720340 atvejų, per 497440 žmonių pasveiko, daugiau nei 11205 pacientai mirė. Buvo atlikta daugiau nei 22,7 mln. koronaviruso tyrimų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,3 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 556 tūkst. žmonių.

Tegai:
saugumas, koronavirusas, vakcina, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Gydytojas palygino COVID-19 situaciją Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje
Mokslininkai atrado neįprastą būdą diagnozuoti koronavirusą
Lašiniai

Dietologė įvardijo situaciją, kada lašiniai padeda mesti svorį

(atnaujinta 11:48 2020.07.12)
Vis dėlto verta atsiminti, kad kiaulių taukai yra labai kaloringas produktas, todėl nederėtų jais piktnaudžiauti

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Lašiniai gali padėti numesti svorio, tačiau tik vienu konkrečiu atveju. Dietologė Elena Solomatina apie jį papasakojo interviu Sputnik radijui.

Lašiniai visuomenės galvoje laikomi vienu kenksmingiausių produktų. Tai viskas, kas susiję su beveik šimtu procentų riebalų, kurių buvimas yra glaudžiai susijęs su kažkuo kenksmingu.

Tačiau tai yra klaidinga nuomonė, sako Elena Solomatina. Jos nuomone, visa esmė yra kiaulinių taukų vartojimo kiekis ir būdas.

"Sumuštinis iš nesmulkintų grūdų duonos su kiauliena ir daržovėmis puikiai patenkins jūsų alkį. Net ir dėl tokio maisto galite numesti svorio. Po tokio sumuštinio nenorėsite valgyti ilgai, nes jame yra daug kalorijų. Šiuo atžvilgiu kiaulių taukai yra nuostabūs", — sakė ji.

Vis dėlto verta atsiminti, kad kiaulių taukai yra labai kaloringas produktas. Jei naudosite jį kaip apetito ribojimą, svarbu per daug nevalgyti, sako dietologė Jelena Solomatina.

"Lašiniai yra labai, labai kaloringas produktas. Tai yra šimtaprocentiniai riebalai. Paprastai riebalai sunaudojami ne daugiau kaip 10–30 gramų. Tokio biologiškai aktyvių medžiagų yra daug daugiau nei svieste. Žmonėms, linkusiems į antsvorį ir tie, kurie jau turi aukštą cholesterolio kiekį, turėtų suvalgyti ne daugiau kaip 10 gramų per dieną. Visi kiti turėtų valgyti ne daugiau kaip 30 gramų", — interviu Sputnik radijui pasakojo dietologė.

Tegai:
antsvoris, maistas
Dar šia tema
Paskelbtas vaizdo įrašas apie smarkius potvynius vakarų Ukrainoje
ULAC: netvarkinga stovyklavietė vilioja graužikus, platinančius užkrečiamas ligas