Rusijos vėliava, archyvinė nuotrauka

Dauguma rusų mano, kad pasaulyje Rusija yra gerbiama

64
(atnaujinta 11:31 2018.05.10)
Tik 16 proc. apklaustųjų laikosi nuomonės, kad pasaulio valstybės negerbia Rusijos

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Absoliuti dauguma rusų mano, kad Rusija yra gerbiama pasaulyje, tik 16 proc. respondent mano priešingai, rodo fondo "Visuomeninė nuomonė" apklausos duomenys, kuriuos pateikia RIA Novosti.

Dauguma šalies piliečių, 74 proc., mano, kad Rusija gerbiama pasaulyje. Taip jie atsakė į sociologų klausimą: "Kaip manote, ar Rusija yra gerbiama pasaulyje ar negerbiama?".

Priešingos nuomonės laikosi 16 proc. apklaustųjų, dar 11% nesugebėjo tiksliai atsakyti. Be to, tyrėjai paprašė respondentų atsakyti į klausimą, ar,  jų nuomone, Rusijos bijo pasaulyje. Dauguma apklausos dalyvių, 82 proc., mano, kad Rusijos bijo, kitos nuomonės laikosi 11 proc., dar 8 proc. negalėjo atsakyti.

Apklausa buvo vykdoma balandžio 28-29 dienomis 53 Rusijos regionuose apklausiant 1,5 tūkst. respondentų.

64
Tegai:
rusai, apklausa, Rusija
Dar šia tema
Volkeris: Rusija grąžins Krymą, kaip kadaise grąžino nepriklausomybę Baltijos šalims
"Kam reikalinga Estija?": Rusija sureagavo į Kaljulaid pareiškimą
Politologas: Lietuva nesupranta, kad skelbti Rusijai ultimatumus beprasmiška
Korporacijos Rostech stendas

Rusija pareiškė apie naujos kartos naikintuvo-perėmėjo sukūrimą

(atnaujinta 00:25 2021.01.26)
Šiuo metu perspektyvaus tolimojo perėmimo aviacijos komplekso su sąlyginiu ženklinimu MiG-41 projektas yra bandomųjų konstravimo darbų etape

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Rusijos valstybinė korporacija "Rostech" pranešė apie naujos kartos naikintuvų-perėmėjų kūrimo pradžią, praneša RIA Novosti.

"Perspektyvaus tolimojo perėmimo aviacijos komplekso su sąlyginiu ženklinimu MiG-41 projektas yra bandomųjų konstravimo darbų etape", — pridūrė bendrovė.

Bandomieji konstravimo darbai baigiami prototipo sukūrimu.

Anksčiau Rusijos orlaivių statybų korporacija "MiG" pareiškė, kad MiG-41, kuris kuriamas siekiant pakeisti perėmėją MiG-31, galės atlikti misijas kosmose.

Buvo pažymėta, kad jis taps "absoliučiai nauju lėktuvu", o ne giliu pirmtako modernizavimu. MiG-41 bus įdiegtos visiškai naujos technologijos darbui Arktyje, o ateityje jis galės atlikti užduotis be piloto.

Amerikiečių žurnalas "Military Watch" pernai prognozavo, kokie gali būti ateities Rusijos koviniai lėktuvai. Visų pirma apie MiG-41 buvo pranešta, kad jis sujungs MiG-25 ir MiG-31 perėmėjų bei naujos kartos technologijų pranašumus. Tokiu būdu, pažymėjo leidinys, MiG-41 galės kelti grėsmę priešo palydovams.

Tegai:
Rusija
Dar šia tema
Į tarnybos vietą. Paskelbtas Rusijos penktos kartos naikintuvo Su-57 vaizdo įrašas
Rusijos naikintuvai "užkariavo" Japoniją
Rusijos naikintuvas Su-57 užkariauja pasaulį. Kas toliau?
Sputnik V vakcina rankoje, archyvinė nuotrauka

"Rusai netgi pasirengę pasidalinti su užsieniečiu". Norvegas pasiskiepijo "Sputnik V"

(atnaujinta 00:15 2021.01.26)
Praėjusį pirmadienį Rusija pradėjo masinę vakcinaciją. Po nedidelio tyrimo NRK korespondentas Maskvoje taip pat gavo injekciją

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Norvegijos televizijos kompanijos NRK korespondentas Rusijoje Janas Espenas Kruse buvo paskiepytas rusiška vakcina "Sputnik V" ir pasidalino savo patirtirtimi. Savo istoriją žurnalistas parašė InoSmi.ru.

Kaip pažymėjo žurnalistas, vienoje iš poliklinikų jam buvo pasakyta, kad skiepytis gali tik Rusijos pilietis. Gydymo įstaiga pažymėjo, kad būtina užsiregistruoti valstybinėje sveikatos tarnyboje.

Sausio 18 dieną Rusija pradėjo visuotinę vakcinaciją nuo koronaviruso. Tačiau, anot žurnalisto, tai netaikoma užsieniečiams — net tiems, kurie nuolat dirba Rusijoje.

Viename iš televizijos reportažų Kruse pamatė siužetą apie vakciną — dabar galima pasiskiepyti ir prekybos centruose be išankstinės registracijos.

"Kai žurnalistas pasakė, kad pagrindinis dalykas skiepijimui yra pasas, o kurios šalies — nesvarbu, aš net pašokau savo kėdėje. Kitą dieną su fotografu Jurijumi atsisėdome studijuoti reportažo kadrų, kad sužinotume, kur šis centras yra", — aiškino Kruse. Jo kolega pasakė žinantis, kur yra prekybos centras.

Kai jie ten pateko, eilėje buvo dešimt žmonių. Reikėjo užpildyti anketą su duomenimis ir pateikti informaciją apie žmogaus lėtines ligas ir vartojamus vaistus. Po to gydytojas pamatavo korespondento temperatūrą ir spaudimą ir paliko jį laukti injekcijos.

Kruse paaiškino, kad norėjo pasiskiepyti Norvegijoje, tačiau jo žmona, gydytoja iš Minsko, teigė, kad Rusija ir visa buvusi Sovietų Sąjunga turi didžiulę patirtį kuriant ir gaminant vakcinas. Todėl ji patarė savo vyrui kuo greičiau pasiskiepyti "Sputnik V".

Korespondentas taip pat pažymėjo, kad padaugėjo duomenų apie vakciną, o Vakarų ekspertai ėmė palankiai vertinti Rusijos preparatą. Todėl po kalėdinių atostogų grįžęs į Rusiją žurnalistas nusprendė pasiskiepyti.

Korespondentas priminė, kad vakcina "Sputnik V" susideda iš dviejų dozių, kurios turi būti skiriamos kas tris savaites.

"Jos yra skirtingos, tuo Rusijos vakcina ir skiriasi nuo vakarietiškų, kur abi injekcijos yra vienodos. Antroji "Sputnik" injekcija kažkaip sustiprina pirmosios efektą", — sakė jis.

Po to, kai jis buvo iškviestas į vakcinacijos patalpą, ampulė buvo ištraukta iš šaldiklio — ji laikoma minus 35 laipsnių temperatūroje, o tada pašildoma iki kambario temperatūros.

Po to slaugytoja užpildė švirkštą vakcina ir suleido.

"Aš nieko nejaučiau", — pažymėjo Kruse.

Jam buvo patarta nešlapinti ir nekasyti injekcijos vietos, taip pat vakcinacijos dieną atsisakyti sporto ir tris dienas nevartoti alkoholio.

Korespondentui teko praleisti dar pusvalandį gydytojo kabinete, kad įsitikintų, jog nėra alerginės reakcijos. Jam reikia atvykti antrai vakcinacijai po trijų savaičių. Kruse taip pat buvo įteiktas vakcinacijos pažymėjimas, o moteris iš registratūros jį iškilmingai pasveikino.

"Tam tikra prasme aš net jaučiau nacionalinį pasididžiavimą Rusija ir jos sėkme skiepijimo srityje. Ir už tai, kad rusai netgi pasirengę pasidalinti su užsieniečiu iš šalies, kurioje skiepijama dar lėčiau", — apibendrino jis.

Anksčiau tapo žinoma, kad "The New York Times" korespondentas Andrew Krameris taip pat buvo paskiepytas rusišku preparatu "Sputnik V". Jis ištyrė preparato testavimo eigą ir buvo įsitikinęs jo saugumu. Krameris pažymėjo sklandų vakcinacijos organizavimą. Be to, jis neturėjo jokio šalutinio poveikio.

Savo ruožtu "Bloomberg" žurnalistas Samas Fazelis išvardijo priežastis, kodėl galima pasitikėti "Sputnik V" vakcina. Taigi, jis atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija su vakcina yra viena iš penkių vaistų gamintojų pagal dozių, kurioms buvo sudarytos išankstinio užsakymo sutartys, skaičių. Vakcina taip pat perėjo III fazės klinikinius tyrimus ir yra labai efektyvi.

Be to, nebuvo nė vieno sunkios ligos atvejo. Fazelis taip pat priminė Rusijos bendradarbiavimą su "AstraZeneca" kuriant kombinuotą vakciną iš vieno iš "Sputnik V" komponentų ir anglų-švedų kompanijos preparato komponentą.

"Sputnik V" buvo įregistruota praėjusių metų rugpjūtį. Ją sukūrė Gamalėjaus tyrimų centras kartu su Rusijos tiesioginių investicijų fondu.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
koronavirusas, COVID-19, vakcinacija, vakcina, Norvegija, Sputnik V
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
RF ir Vengrija pasirašė sutartį dėl Rusijos vakcinos nuo COVID tiekimo
Ko tikėtis iš "EpiVacCorona". Viskas apie peptidinę COVID-19 vakciną
Vengrija planuoja iš Rusijos įsigyti du milijonus "Sputnik V" vakcinos dozių
Turkija gamins Rusijos vakciną "Sputnik V"
Pakistanas pritarė Rusijos "Sputnik V" vakcinos vartojimui, praneša žiniasklaida
Vilnius

Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius padidėjo penktadaliu

(atnaujinta 17:37 2021.01.25)
Dauguma jų buvo imigrantai iš trečiųjų šalių, turintys leidimą laikinai gyventi, ES piliečių buvo maždaug septynis kartus mažiau

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Lietuvoje pernai gyvenančių užsieniečių iš trečiųjų šalių skaičius išaugo 22 procentais, praneša Migracijos departamentas.

2021 m. sausio 1-ąją Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių skaičius siekė 87 269, kas sudaro 3,12 proc. bendro Lietuvos gyventojų skaičiaus.

Praėjusiais metais tuo pačiu metu Lietuvoje gyvenusių užsieniečių fiksuota 73 751 ir jie sudarė 2,64 proc. bendro Lietuvos gyventojų skaičiaus.

Didžiąją užsieniečių dalį 2020 metais sudarė trečiųjų šalių piliečiai, iš kurių 61 349 Lietuvoje gyveno turėdami leidimą laikinai gyventi, 17 796 — leidimą nuolat gyventi. Likusią dalį sudarė ES valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, kurių praėjusiais metais Lietuvoje apsigyveno mažiau nei ankstesniaisiais. 

Per metus ES piliečių skaičius sumažėjo 7,0 proc. (nuo 8 734 iki 8 124 asmenų), tuo tarpu trečiųjų šalių piliečių padidėjo — 21,7 proc. (nuo 65 017 iki 79 145 asmenų).

Per metus ES piliečių skaičius padidėjo 34,9 proc. (Nuo 8 734 iki 11 780 žmonių), o trečiųjų šalių piliečių - 21,7 proc. (Nuo 65 017 iki 79 145 žmonių).

Migracijos departamentui paspartinus Lietuvos Respublikos pilietybės prašymų nagrinėjimą,  per 2020 m. II pusmetį net 2,2 karto — nuo 1 078 iki 2 367 — padidėjo asmenų, kuriems atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, skaičius.

Anksčiau Statistikos departamentas pranešė, kad gyventojų skaičius Lietuvoje ir toliau mažėja. Gruodžio pradžioje respublikoje gyveno 2 793 694 žmonės, tai yra 1176 mažiau nei lapkričio mėnesį.

Remiantis Statistikos departamentas prognoze, 2021 m. Lietuvoje ir toliau mažės gyventojų skaičių.

Jau kelis dešimtmečius Lietuvoje tęsiasi demografinė krizė, sukelianti rimtą ekspertų, kurie prognozuoja tolesnį gyventojų skaičiaus mažėjimą, nerimą. Demografai mano, kad Lietuva sugebės įveikti šią situaciją tik migrantų iš kitų šalių sąskaita.

Tegai:
užsieniečiai, imigracija, leidimas gyventi šalyje, Lietuva