VILNIUS, gegužės 17 — Sputnik. Krymo tilto vis dar nėra "Google Maps", pranešė oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova savo Facebook paskyroje.
"Navigatoriuje nėra Krymo tilto. O gyvenime yra. Šiandien jau antrą kartą juo važiuoju", — parašė Zacharova.
Prie pranešimo ji pridėjo tilto nuotraukas ir nufotografuotą "Google Maps" žemėlapių dalį.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas oficialiai atidarė tiltą per Kerčės sąsiaurį gegužės 15 dieną, pervažiavęs per tiltą, vairuodamas "KAMAZ" automobilių kolonos priešakyje. Kitą dieną tilto važiuojamojoje dalyje buvo paleistas eismas į abi puses. Tačiau, "Google Maps" serviso duomenimis, Krymo tiltas neegzistuoja.
Daugelis socialinių tinklų vartotojų taip pat pastebėjo, kad "Google" "nespėjo nupiešti" naujo tilto ir nenurodo per jį nė vieno maršruto. Tuo pačiu metu daugelis jų atkreipė dėmesį į tai, kad "Yandex Maps" savo žemėlapiuose jau rodo įrenginį.
В Яндекс Крымский мост уже нарисовали, в Google еще опаздывают pic.twitter.com/sBMkGUeIs3
— Kirill (@korzhavin) May 16, 2018
Krymas prisijungė prie Rusijos Federacijos po referendumo, kuris įvyko 2014 metų kovo mėnesį. Už regiono prisijungimą prie Rusijos teritorijos balsavo daugiau kaip 96 procentai pusiasalio gyventojų ir daugiau nei 95 procentai gyventojų Sevastopolyje.
VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. ŽTK narys, "Rossija segodnia" žiniasklaidos grupės vykdomasis direktorius Kirilas Višinskis ir iš Amerikos kalėjimo paleista rusė, Visuomenės rūmų narė Marija Butina netoli Latvijos ambasados Maskvoje surengė piketus prieš Rusijos žiniasklaidos darbuotojų persekiojimą Latvijoje ir apskritai Baltijos šalyse, pranešė RIA Novosti.
Butinos rankose, simboliškai surakintose antrankiais, yra plakatas su užrašu "Aukšto saugumo lygio žodžio laisvės zona". Savo ruožtu Višinskis ragina nutraukti žurnalistų persekiojimą.
"Deja, man vėl teko užsidėti antrankius. Tai paskutinis dalykas, kurį norėčiau padaryti, bet kitaip negaliu. Tai yra solidarumo veiksmas su mūsų tautiečiais, Latvijos žurnalistais, kurie dabar persekiojami už alternatyvų požiūrį, už bendradarbiavimą su Rusijos žiniasklaida", — sakė Butina.
Tai, kas vyksta Latvijoje, visuomenininkė pavadino žodžio laisvės ir visuotinių vertybių persekiojimu.
"Latvijoje šiurkščiai pažeidžiamos ne tik kolegų žurnalistų, bet ir tautiečių teisės <...> Jie pažeidžia pagrindinę žurnalisto taisyklę — galimybę pasirinkti redakciją, kuri atitiktų jo vidinius įsitikinimus <...> Tai, kad Latvijoje manipuliuojama tokiomis sąvokomis, kaip Europos sankcijos, užfiksavome ne tik mes, ne tik Rusijos užsienio reikalų ministerija, bet ir organizacija, kurią vargu ar galima įtarti užuojauta mūsų šaliai, organizacija "Žurnalistai be sienų", — pažymėjo Višinskis.
2020 metų gruodį rusakalbiai Latvijos žurnalistai buvo apkaltinti pažeidus ES sankcijų režimą, Baudžiamojo kodekso 84 straipsnis numato baudą arba laisvės atėmimą. Jų namuose buvo atliktos kratos, įranga ir ryšio priemonės konfiskuoti. Žurnalistai buvo paleisti pagal rašytinį įsipareigojimą neišvykti.
Rusijos užsienio reikalų ministerija Latvijos valdžios veiksmus prieš rusakalbius žurnalistus pavadino baudžiamąja akcija ir akivaizdžiu demokratinės visuomenės pagrindų — žiniasklaidos ir saviraiškos laisvės — pažeidimo pavyzdžiu.
Rusijos Federacijos diplomatinė žinyba pažymėjo, kad sankcijos yra asmeninio pobūdžio, susijusios su MIA "Rossija segodnia" generaliniu direktoriumi Dmitrijumi Kiseliovu, ir negali būti taikomos visiems, kurie bendradarbiauja su žiniasklaidos kontroliuojančiąja bendrove. MIA "Rossija segodnia" ir RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian išreiškė viltį, kad Rusija atsakys į baudžiamąsias bylas prieš rusakalbius žurnalistus.
VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Rusijos valstybinė korporacija "Rostech" pranešė apie naujos kartos naikintuvų-perėmėjų kūrimo pradžią, praneša RIA Novosti.
"Perspektyvaus tolimojo perėmimo aviacijos komplekso su sąlyginiu ženklinimu MiG-41 projektas yra bandomųjų konstravimo darbų etape", — pridūrė bendrovė.
Bandomieji konstravimo darbai baigiami prototipo sukūrimu.
Anksčiau Rusijos orlaivių statybų korporacija "MiG" pareiškė, kad MiG-41, kuris kuriamas siekiant pakeisti perėmėją MiG-31, galės atlikti misijas kosmose.
Buvo pažymėta, kad jis taps "absoliučiai nauju lėktuvu", o ne giliu pirmtako modernizavimu. MiG-41 bus įdiegtos visiškai naujos technologijos darbui Arktyje, o ateityje jis galės atlikti užduotis be piloto.
Amerikiečių žurnalas "Military Watch" pernai prognozavo, kokie gali būti ateities Rusijos koviniai lėktuvai. Visų pirma apie MiG-41 buvo pranešta, kad jis sujungs MiG-25 ir MiG-31 perėmėjų bei naujos kartos technologijų pranašumus. Tokiu būdu, pažymėjo leidinys, MiG-41 galės kelti grėsmę priešo palydovams.
Sausio 25 dieną Vilnius minėjo savo 698-ąjį gimtadienį. Kadangi šalyje šiuo metu galioja karantinas dėl koronaviruso pandemijos, Vilniaus savivaldybė nusprendė atsisakyti prašmatnių šventinių renginių ir parengė saugių, smagių pramogų mieste.
Vilniaus šviesų festivalio iniciatyva Vilniaus miesto gimtadienio proga mieste nušvito Gedimino pilis bei paminklo Gediminui kardas. Taip pat nušvito keturi Vilniaus tiltai: Žvėryno, Baltasis, Žaliasis ir Mindaugo.
Be to, buvo galima išvysti, kaip TV bokštas kas valandą "šoka" pagal populiarias lietuviškas dainas.
Sostinės savivaldybė turi gražią tradiciją — jau ketvirtus metus aikštėje prie miesto Rotušės šia proga iškeliamos trys Vilniaus miesto vėliavos. Šįmet dėl karantino ribojimų ceremonijos nebuvo, tačiau sausio 24–25 d. tamsiu paros metu ant Rotušės fasado praeiviai išvydo įspūdingo dydžio šviesos projekciją su Vilniaus miesto savivaldybės vėliava.
Šventės akimirkomis Vilniaus miesto savivaldybė pasidalijo vaizdo įraše, kuris paskelbtas savivaldybės Youtube kanale.