JAV karinė bazė, archyvinė nuotrauka

Kremlius įvertino Lenkijos planus įsteigti JAV karinę bazę

60
(atnaujinta 16:01 2018.05.28)
Rusijos prezidento atstovas teigia, kad Varšuvos noras įsteigti JAV karinę bazę savo teritorijoje nulems panašius Rusijos veiksmus

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. JAV karinės bazės dislokavimas Lenkijoje yra suvereni Varšuvos teisė, tačiau tai nulems Maskvos atsakomąsias priemones, sakė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

"Priklauso nuo to, kokia tai bus bazė. Apskritai, kai mes pastoviai fiksuojame NATO karinės struktūros išsiplėtimą link mūsų sienų, tai, aišku, jokiu būdu neužtikrina saugumo ir stabilumo žemyne", — cituoja Peskovą RIA Novosti.

Pasak jo, tokie "ekspansiniai veiksmai" neišvengiamai nulems atsakomąsias priemones, kad būtų "subalansuotas griaunamasis paritetas".

Jis pabrėžė, kad tokie sprendimai yra suverenus bet kurios valstybės klausimas.

"Tačiau pasekmės bendrai saugumo atmosferai žemyne yra akivaizdžios", — pridūrė Peskovas.

Anksčiau leidinys "Politico" su nuoroda į Lenkijos gynybos ministerijos dokumentus pranešė, kad Varšuva yra pasirengusi sumokėti du mlrd. JAV dolerių už nuolatinės JAV karinės bazės įsteigimą šalyje.

Baltijos šalys prašo JAV stiprinti NATO batalionus aviacija ir laivynu >>

Šį žingsnį valdžia paaiškino "skubiu nuolatinio JAV karinio padalinio buvimo Lenkijoje poreikiu". Leidinyje teigiama, kad Lenkija yra pasirengusi "pasidalinti gynybos išlaidų našta ir priimti sprendimą, palankų JAV vyriausybei".
Rusijos Valstybės Dūma teigia, kad tokia Varšuvos politika kelia grėsmę stabilumui regione.

60
Tegai:
karinė bazė, Lenkija, Rusija, JAV
Dar šia tema
Pernelyg įsitraukė: kaip Baltijos šalys sukėlė isteriją dėl Rusijos pratybų
JAV pareiškė, kad yra pasirengę ginti Baltijos šalis nuo "Rusijos grėsmės"
Stoltenbergas: NATO išbus Rytų Europoje tiek, "kiek reikia"
Vokietijos žiniasklaida: NATO nesugebės atremti Rusijos puolimo
Ust Lugos uostas

Lukašenka pasiūlė pastatyti Baltarusijos terminalą Ust Lugos uoste

(atnaujinta 11:25 2020.09.25)
Baltarusijos valdžia svarsto perspektyvas perkelti logistiką iš Baltijos šalių uostų infrastruktūros į Rusijos uostus

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka šiandien susitikime su Rusijos Leningrado srities gubernatoriumi Aleksandru Drozdenka pasiūlė pastatyti bendrą jūrų uostą, praneša Sputnik Baltarusija.

"Mes dabar labai daug kalbame ir dirbame keisdami mūsų prekų logistiką. Ust Lugos uostas — tai Leningrado sritis. Todėl turime bet kokia kaina susitarti", — sakė valstybės vadovas.

Pasak jo, vienintelis klausimas yra geležinkelių tarifai ir perkrovimas uostuose. Lukašenka pridūrė, kad šį klausimą jis "labai ilgai" aptarė susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

"Aš jam pasakiau, kad galime bendradarbiaudami su Leningrado žmonėmis ten pastatyti savo krantinę, tarkime, savo uostą. Jis užsidegė šiuo klausimu", — pabrėžė Lukašenka.

Baltarusijos prezidentas sakė pasiūlęs Vladimirui Putinui finansinį šio klausimo sprendimą. Kalbama apie lėšas, kurias pavyks sutaupyti "atominėje elektrinėje, kuri statoma Rusijos Federacijos paskolų sąskaita". Pasak Lukašenkos, Baltarusija yra pasirengusi šiuos pinigus investuoti į terminalo statybą.

"Mes su jumis, jei bus noras, galime įgyvendinti šį bendrą projektą", — sakė Lukašenka Leningrado srities gubernatoriui.

Rugpjūčio pabaigoje Baltarusijos prezidentas paskelbė apie galimą prekybos srautų perorientavimą iš Baltijos uostų į kitus. Jo vertinimu, tai gali būti "šiek tiek nuostolinga", tačiau tarifus galima pakoreguoti.

Galimas prekių srautų persiorientavimas siejamas su Lukašenkos ir daugelio Baltarusijos pareigūnų įtraukimu į Baltijos šalių sankcijų sąrašą.

Anksčiau Lietuva įvedė draudimą atvykti į šalį 30 Baltarusijos piliečių, įskaitant Lukašenką. Latvija ir Estija paskelbė panašias sankcijas.

Anksčiau Lukašenka Sočyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Maskva pažadėjo Minskui įvykdyti susitarimą dėl 1,5 milijardo dolerių paskolos suteikimo.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Rusijos Valstybės Dūma įvardijo padėtį Baltarusijoje destabilizuojančias šalis
Baltijos šalys nusprendė išplėsti Baltarusijai taikomų sankcijų sąrašą
Baltarusijos energetikos ministerija sureagavo į Lietuvos Seimo rezoliuciją dėl BelAE
Sovietų karių padaryti užrašai ant Reichstago sienų ir kolonų, archyvinė nuotrauka

Mirė veteranas, palikęs autografą ant Reichstago sienos Berlyne

(atnaujinta 11:01 2020.09.25)
Po Pergalės veteranas ant Reichstago sienos paliko užrašą "Aš esu Mikola iš Ukrainos"

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Vladimiro mieste mirė Didžiojo Tėvynės karo veteranas, 95 metų Nikolajus Andrejevičius Ušakovas, palikęs autografą ant Berlyno Reichstago sienos ir 1945 metais dalyvavęs Pergalės parade Raudonojoje aikštėje, praneša RIA Novosti.

"Mirė Didžiojo Tėvynės karo veteranas, "Raudonosios žvaigždės" ordino turėtojas Nikolajus Andrejevičius Ušakovas. 1943 metų rugsėjo mėnesį, būdamas 18 metų vaikinu, jis buvo pašauktas į aktyvios kariuomenės gretas. 1944 metų birželio mėnesį už savo išradingumą ir drąsą, parodytą išlaisvinant Babruisko miestą, buvo apdovanotas pirmuoju apdovanojimu — medaliu "Už drąsą", — sakoma pranešime.

Antrąjį medalį "Už drąsą" Nikolajus Andrejevičius gavo 1944 metų liepos mėnesį už Minsko išlaisvinimą. Sovietų Sąjungos maršalas Georgijus Žukovas už Lenkijos Balstogės miesto išlaisvinimą asmeniškai apdovanojo Ušakovą trečiuoju medaliu "Už drąsą".

"1945 metų gegužės pradžioje už dalyvavimą Berlyno puolime jis buvo apdovanotas Raudonosios žvaigždės ordinu. Berlyne, Reichstage, jis paliko savo autografą: "Aš esu Mikola iš Ukrainos". 1945 metų birželio 24 dieną jis dalyvavo Pergalės parade Raudonojoje aikštėje".

Po karo Ušakovas tarnavo ginkluotosiose pajėgose 32 metus. Išėjęs į pensiją, jis daugiau nei 18 metų dirbo gamykloje Vladimire.

"Mes reiškiame užuojautą šeimai ir draugams. Nikolajus Andrejevičius yra tikras didvyris, kuris kare prieš fašizmą gynė mūsų žmonių laisvę ir nepriklausomybę, išgelbėjo gyvybę ir taikų dangų palikuonims", — sakoma pranešime.

Tegai:
veteranai, Antrasis pasaulinis karas, Raudonoji armija
Protestai Minske

Lietuva, Latvija ir Estija išplėtė sankcijas Baltarusijos pareigūnams

Sąrašas, kuriame sankcijos taikomos 30 Baltarusijos piliečių, tarp jų ir Baltarusijos vadovui Aleksandrui Lukašenkai, papildytas dar 100 pavardžių

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Baltijos šalys išplėtė sankcijų prieš Baltarusijos režimą sąrašą, įtraukusios į jį apie šimtą žmonių.

Apie oficialiai išplėstas sankcijas penktadienį pranešė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius savo Twitter paskyroje.

​"Šiandien, bendradarbiaudama su Latvija ir Estija, Lietuva žymiai padidina asmenų, kuriems taikomos sankcijos už nenutrūkstamas represijas prieš Baltarusijos žmones, skaičių", — parašė Linkevičius.

Pirmame Baltijos šalių sąrašo variante, kuris buvo paskelbtas rugpjūčio pabaigoje, buvo 30 Baltarusijos piliečių, tarp jų ir kaimyninės valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka. Dabar šis sąrašas papildytas dar 100 pavardžių.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Kaip anksčiau pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius, Baltijos šalys sutiko tęsti darbą ties Baltarusijos sankcijų sąrašu, nelaukiant, kol ES susitars dėl savo sąrašo. Be to, Rinkevičius pabrėžė, kad tai gali būti nepaskutinis sankcijų sąrašo išplėtimas.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Reaguodamas į sankcijų įvedimo iš Baltijos šalių pusės, Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka nurodė vyriausybei perorientuoti Baltarusijos krovinių srautą iš Lietuvos uostų. Be to, anksčiau jis teigė, kad Baltarusija buvo priversta "uždaryti sienas iš vakarų".

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Estija, Latvija, Lietuva, Baltarusija, sankcijos
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Ekspertas: yra du variantai, kaip Minskas gali pristabdyti tranzitą iš Lietuvos
Šapito su "prezidente Sveta": Lietuvos valdžia išbando save akrobatų vaidmenyje 
Politologas: Baltarusijos nepaveiks tai, kad Europa nepripažins Lukašenkos prezidentu
Pranckietis: krizė Baltarusijoje patvirtina NATO atgrasymo būtinybę