Paminklas 1991 metų sausio 13 dienos įvykių aukoms, achyvinė nuotrauka

Rusijos Visuomenės rūmai teismą dėl Sausio 13-osios įvykių pavadino politiniu

73
(atnaujinta 19:53 2018.06.01)
Visuomenės rūmų teigimu, buvusių TSRS piliečių baudžiamasis persekiojimas yra atvirai politinė akcija, kuri nesiremia jokiais patikimais įrodymais

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Rusijos Federacijos Visuomenės rūmai pasmerkė ir pavadino atvirai politiniu teismo procesą prieš buvusius TSRS piliečius 1991 metų sausio 13 dienos įvykių Vilniuje byloje, praneša RIA Novosti su nuoroda į Visuomenės rūmų pareiškimą.

Gegužės mėnesį Lietuvos generalinė prokuratūra paprašė teismo nuteisti šešis žmones kalėti iki gyvos galvos dėl prisidėjimo prie 1991 metų sausio 13 dienos įvykių šalia Vilniaus televizijos bokšto, kai žuvo 14 žmonių.

Pagal kaltinamąjį aktą, kalėti iki gyvos galvos prokurorai paprašė nuteisti buvusį TSRS gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą, buvusį Tarybų kariuomenės Vilniaus įgulos vadą Vladimirą Uschopčiką, buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą, Vilniaus oro desanto vyresnįjį inspektorių Vasilijų Kustro, buvusį  TSRS vidaus reikalų ministro pavaduotoją Nikolajų Demidovą ir Tarybų karį Vasilijų Saviną.

Prokurorai prašo teismo pripažinti kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui ir kitus kaltinamuosius (61 žmogų), skirti jiems laisvės atėmimo bausmę nuo 12 iki 20 metų nuo su bausmės atlikimu kalėjimo vietose.

"Rusijos Visuomenės rūmai griežtai smerkia Lietuvos valdžios institucijų veiksmus buvusių Tarybų Sąjungos piliečių atžvilgiu ir mano, kad šis baudžiamasis persekiojimas yra atvira politinė akcija, kuri nepagrįsta jokiais patikimais įrodymais",- teigiama pranešime.

Anot Visuomenės rūmų pranešimo, šis baudžiamasis persekiojimas stipriai pažeidžia visuotinai pripažintą teisės principą "Įstatymas neturi atgalinio galiojimo", nes kaltinamiesiems inkriminuojami veiksmai "įvyko prieš du dešimtmečius iki to laiko, kai Lietuvos Respublikoje buvo priimti ir įsigaliojo nuosavi baudžiamieji įstatymai".

Pabrėžiama, kad Lietuvos valdžios institucijos naudoja teisminį procesą, bandydamos "pavaizduoti Rusiją kaip valstybę, kuri imasi neteisėto jėgos panaudojimo tarptautiniuose santykiuose".

Visuomenės rūmai paragino įtraukti Rusijos ir užsienio ekspertų bendruomenių atstovus "atlikti Lietuvos policijos ir teisminių institucijų nepriklausomą tyrimą, ar jų veiksmai atitinka tarptautinės teisės normas".

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųsti specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį tarybinių šarvuočių kolona nuvyko į Vilniaus centrą. Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.  

Rusijos Valstybės Dūma priėmė pareiškimą dėl "vadinamosios sausio 13-osios bylos" 1991 metų įvykių, pavadinusi šį procesą šališku teismu ir istorijos falsifikacija.

73
Tegai:
baudžiamasis persekiojimas, Sausio 13-osios byla, Sausio 13-osios įvykiai, Rusijos Visuomenės rūmai, Rusija, Lietuva
Temos:
Sausio 13-osios byla (86)
Dar šia tema
Kaltinamieji Sausio 13-osios byloje nežinojo istorijos, pareiškė Lietuvos advokatai
Rusijos pulkininkas: Lietuva, kaltindama Jazovą, pasiekė marazmą
Sausio 13-osios byloje apklausti daugiau nei 150 liudytojų
Kaltinamasis Sausio 13-osios byloje parašė laišką Putinui
Ust Lugos uostas

Lukašenka pasiūlė pastatyti Baltarusijos terminalą Ust Lugos uoste

(atnaujinta 11:25 2020.09.25)
Baltarusijos valdžia svarsto perspektyvas perkelti logistiką iš Baltijos šalių uostų infrastruktūros į Rusijos uostus

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka šiandien susitikime su Rusijos Leningrado srities gubernatoriumi Aleksandru Drozdenka pasiūlė pastatyti bendrą jūrų uostą, praneša Sputnik Baltarusija.

"Mes dabar labai daug kalbame ir dirbame keisdami mūsų prekų logistiką. Ust Lugos uostas — tai Leningrado sritis. Todėl turime bet kokia kaina susitarti", — sakė valstybės vadovas.

Pasak jo, vienintelis klausimas yra geležinkelių tarifai ir perkrovimas uostuose. Lukašenka pridūrė, kad šį klausimą jis "labai ilgai" aptarė susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

"Aš jam pasakiau, kad galime bendradarbiaudami su Leningrado žmonėmis ten pastatyti savo krantinę, tarkime, savo uostą. Jis užsidegė šiuo klausimu", — pabrėžė Lukašenka.

Baltarusijos prezidentas sakė pasiūlęs Vladimirui Putinui finansinį šio klausimo sprendimą. Kalbama apie lėšas, kurias pavyks sutaupyti "atominėje elektrinėje, kuri statoma Rusijos Federacijos paskolų sąskaita". Pasak Lukašenkos, Baltarusija yra pasirengusi šiuos pinigus investuoti į terminalo statybą.

"Mes su jumis, jei bus noras, galime įgyvendinti šį bendrą projektą", — sakė Lukašenka Leningrado srities gubernatoriui.

Rugpjūčio pabaigoje Baltarusijos prezidentas paskelbė apie galimą prekybos srautų perorientavimą iš Baltijos uostų į kitus. Jo vertinimu, tai gali būti "šiek tiek nuostolinga", tačiau tarifus galima pakoreguoti.

Galimas prekių srautų persiorientavimas siejamas su Lukašenkos ir daugelio Baltarusijos pareigūnų įtraukimu į Baltijos šalių sankcijų sąrašą.

Anksčiau Lietuva įvedė draudimą atvykti į šalį 30 Baltarusijos piliečių, įskaitant Lukašenką. Latvija ir Estija paskelbė panašias sankcijas.

Anksčiau Lukašenka Sočyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Maskva pažadėjo Minskui įvykdyti susitarimą dėl 1,5 milijardo dolerių paskolos suteikimo.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Rusijos Valstybės Dūma įvardijo padėtį Baltarusijoje destabilizuojančias šalis
Baltijos šalys nusprendė išplėsti Baltarusijai taikomų sankcijų sąrašą
Baltarusijos energetikos ministerija sureagavo į Lietuvos Seimo rezoliuciją dėl BelAE
Sovietų karių padaryti užrašai ant Reichstago sienų ir kolonų, archyvinė nuotrauka

Mirė veteranas, palikęs autografą ant Reichstago sienos Berlyne

(atnaujinta 11:01 2020.09.25)
Po Pergalės veteranas ant Reichstago sienos paliko užrašą "Aš esu Mikola iš Ukrainos"

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Vladimiro mieste mirė Didžiojo Tėvynės karo veteranas, 95 metų Nikolajus Andrejevičius Ušakovas, palikęs autografą ant Berlyno Reichstago sienos ir 1945 metais dalyvavęs Pergalės parade Raudonojoje aikštėje, praneša RIA Novosti.

"Mirė Didžiojo Tėvynės karo veteranas, "Raudonosios žvaigždės" ordino turėtojas Nikolajus Andrejevičius Ušakovas. 1943 metų rugsėjo mėnesį, būdamas 18 metų vaikinu, jis buvo pašauktas į aktyvios kariuomenės gretas. 1944 metų birželio mėnesį už savo išradingumą ir drąsą, parodytą išlaisvinant Babruisko miestą, buvo apdovanotas pirmuoju apdovanojimu — medaliu "Už drąsą", — sakoma pranešime.

Antrąjį medalį "Už drąsą" Nikolajus Andrejevičius gavo 1944 metų liepos mėnesį už Minsko išlaisvinimą. Sovietų Sąjungos maršalas Georgijus Žukovas už Lenkijos Balstogės miesto išlaisvinimą asmeniškai apdovanojo Ušakovą trečiuoju medaliu "Už drąsą".

"1945 metų gegužės pradžioje už dalyvavimą Berlyno puolime jis buvo apdovanotas Raudonosios žvaigždės ordinu. Berlyne, Reichstage, jis paliko savo autografą: "Aš esu Mikola iš Ukrainos". 1945 metų birželio 24 dieną jis dalyvavo Pergalės parade Raudonojoje aikštėje".

Po karo Ušakovas tarnavo ginkluotosiose pajėgose 32 metus. Išėjęs į pensiją, jis daugiau nei 18 metų dirbo gamykloje Vladimire.

"Mes reiškiame užuojautą šeimai ir draugams. Nikolajus Andrejevičius yra tikras didvyris, kuris kare prieš fašizmą gynė mūsų žmonių laisvę ir nepriklausomybę, išgelbėjo gyvybę ir taikų dangų palikuonims", — sakoma pranešime.

Tegai:
veteranai, Antrasis pasaulinis karas, Raudonoji armija
Kim Čong Inas

Kim Čong Inas atsiprašė Pietų Korėjos pareigūno nužudymą

(atnaujinta 14:08 2020.09.25)
Anksčiau pranešta, kad 47 metų Pietų Korėjos vandenynų ir žuvininkystės ministerijos žvejybos kontrolės darbuotojas savaitės pradžioje dingo iš tikrinimo valties netoli Šiaurės Korėjos akvatorijos

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čong Inas apgailestauja dėl netyčinio Pietų Korėjos pareigūno sušaudymo, praneša RIA Novosti, remdamasi Pietų Korėjos prezidento administracija.

Anksčiau buvo pranešta, kad 47 metų Pietų Korėjos vandenynų ir žuvininkystės ministerijos žvejybos kontrolės darbuotojas rugsėjo 21 dieną dingo iš tikrinimo valties netoli Šiaurės Korėjos akvatorijos ir, kaip paaiškėjo, vėliau buvo nušautas KLDR kariuomenės. Pietų Korėjos prezidentas pavadino bylą šokiruojančia ir reikalavo KLDR paaiškinimo ir atsiprašymo. Pietų Korėjos kariuomenė padidino pasirengimą kovai ir Šiaurės Korėjos stebėjimą.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Pietų Korėjos prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Suh Hoonas penktadienį paskelbė KLDR Darbo partijos Centrinio komiteto Jungtinio fronto departamento pranešimą, kuriame paaiškinta situacija, atsiprašymas už pareigūno nužudymą ir pažadas imtis priemonių, kad tai nepasikartotų.

"Kim Čong Inas perduoda savo didžiulį apgailestavimą dėl to, kad (KLDR) ne tik negali padėti tautiečiams pietuose, kenčiantiems nuo piktybinio viruso, bet ir dėl šio nelemto incidento", — Šiaurės Korėjos žinią pacitavo jis.

KLDR savo pranešime Seului taip pat išreiškė "didžiulį apgailestavimą", kad Pietų Korėja, nelaukdama Pchenjano paaiškinimo apie kovos su neteisėtais sienos pažeidėjais tvarką, "vienašališkai ir be įrodymų ėmė spėlioti, pavadindama šį įvykį žiaurumu ir reikalaudama tinkamos kompensacijos".

Anksčiau Pietų Korėjoje buvo sakoma, kad pareigūnas nuplaukė į KLDR vandenis, kur jį atrado vietinė žvejybos kontrolė, tačiau užuot teikę pagalbą, "nežmoniški" Šiaurės Korėjos gyventojai nušovė vyrą ir tada sudegino kūną. Šiaurės Korėja penktadienį patikslino, kad karo patrulis į iškvietimą, susijusį su sienos pažeidėju, atsiliepė ir nušovė tik po dviejų perspėjimų, kelių nurodymų įrodyti savo tapatybę ir tariamo vyro bandymo pabėgti. Šiaurės Korėjos kariškiai teigia, kad sudegino tik vandens transporto priemonę, kuria pareigūnas plaukė.

Šiaurės Korėja pažadėjo padaryti viską, kad toks incidentas nepasikartotų. "Mūsų vadovybė mano, kad įvyko kažkas, kas neturėjo atsitikti, ir kad tokia nelaimė nepasikartotų, bus sustiprintas jūrų sienos apsaugos darbas ir priežiūra, taip pat bus sukurta sistema, kuri apims visą stebėjimo procesą vandens zonose, kad būtų išvengta tiek didelių nesusipratimų, tiek menkiausių klaidų šiame procese", — sakoma Šiaurės Korėjos pranešime.

Tegai:
Kazachstanas, Kim Čong Inas
Dar šia tema
Trampas Putiną pavadino "pasaulinio lygio šachmatininku"
Paaiškėjo Kim Čong Ino sveikatos problemų įtaka žmonos likimui