Pinigai, arcyvinė nuotrauka

"Bloomberg" paskelbė turtingiausių rusų sąrašą

49
(atnaujinta 12:54 2018.06.05)
Turtingiausio žmogaus Rusijoje "NLMK" paveldėtojo Vladimiro Lisino turtas sudaro 20,19 mlrd. dolerių

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Pagrindinis "NLMK" paveldėtojas Vladimiras Lisinas tapo turtingiausiu žmogumi Rusijoje, rodo "Bloomberg Billionaires Index" (BBI) duomenys, skelbė agentūra "Bloomberg".

Verslininkas pralenkė pagrindinį "Severstal" akcininką Aleksejų Mordašovą, kuris buvo lyderis 267 dienas.

Nuo metų pradžios Lisino turtas išaugo 2,17 mlrd. dolerių, iki 20,19 mlrd. dolerių. Verslininkas tapo turtingiausiu Rusijoje po to, kai "NLMK" akcijos išaugo 3,5 proc. Balandžio viduryje leidinys "Forbes" jo turtą įvertino 19,1 milijardo dolerių.

Mordašovo turtas sudaro 20,18 mlrd. dolerių. Nuo metų pradžios jis išaugo 506 mln. dolerių.

BBI indeksas skaičiuojamas pagal akcijų kainą ir kompanijų ataskaitas, kuriose milijardieriai yra bendrasavininkiai. Kai kurioms kompanijoms skaičiuojamas santykis kapitalizacijos su EBITDA arba akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykiu.

49
Tegai:
Bloomberg, Rusija
Dar šia tema
"Forbes" suteikė Lietuvai 30-ą vietą palankiausių verslui šalių reitinge
Grybauskaitė per metus pakilo "Forbes" įtakingiausių moterų reitinge
Simonian pateko į įtakingiausių pasaulio moterų sąrašą pagal "Forbes"
"Bloomberg" apžvalgininkas ragina laikyti Rusiją antrosios rūšies šalimi
Vladimiras Putinas

Putinas pateikė Valstybės Dūmai projektą, kuriuo denonsuojama Atviro dangaus sutartis

(atnaujinta 11:39 2021.05.11)
Susitarimas leido 34 valstybėms narėms atvirai rinkti informaciją apie kariuomenę. Praėjusių metų lapkritį JAV baigė pasitraukti iš sutarties, po ko Maskva taip pat pradėjo pasitraukimo procedūrą

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Valstybės Dūmai pateikė įstatymo projektą dėl Atviro dangaus sutarties Rusijoje denonsavimo, apie tai pranešama remiantis Parlamento Žemųjų rūmų duomenų baze.

Anksčiau pranešta, kad prezidentas šiuo atveju paskyrė užsienio reikalų viceministrą Sergejų Riabkovą savo oficialiu atstovu, kai Federalinė asamblėja svarstė šį klausimą.

Atviro dangaus sutartis įsigaliojo 2002 metų sausio 1 dieną ir tapo viena iš pasitikėjimą stiprinančių priemonių Europoje po Šaltojo karo: ji leido 34 dalyvaujančioms šalims atvirai rinkti informaciją apie viena kitos karines pajėgas ir veiklą.

Praėjusių metų gegužę JAV pradėjo pasitraukimo iš susitarimo procedūrą, kuri baigėsi lapkričio 22 dieną.

2021 metų sausio mėnesį Maskva taip pat paskelbė pradedanti tarpžinybines procedūras, kad pasitrauktų iš Atviro dangaus sutarties. Užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad Vašingtono veiksmai labai pakenkė kitų valstybių interesų pusiausvyrai.

Tegai:
JAV, Rusija, Vladimiras Putinas
Federacijos taryba

RF taryba įvertino Čekijos planus gauti kompensaciją sprogimus Vrbeticoje

(atnaujinta 15:39 2021.05.10)
Čekija ketina susigrąžinti iš Rusijos mažiausiai 47 mln. dolerių kompensaciją už 2014 metų karinių sandėlių sprogimų padarinius

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Rusija neketina mokėti už absurdiškus Čekijos kaltinimus, RIA Novosti sakė Federacijos tarybos tarptautinio komiteto vadovo pirmasis pavaduotojas, į pensiją išėjęs FSB generolas Vladimiras Džabarovas.

Jis pakomentavo pranešimus, kad Čekija ketina iš Rusijos susigrąžinti mažiausiai milijardą kronų (apie 47 mln. USD) kaip kompensaciją už 2014 metų karinių sandėlių sprogimų padarinius.

"Jie nebežino, ką dar susigalvoti. Kodėl mes turėtume jiems ką nors mokėti? Nebuvo atliktas tyrimas, nebuvo nustatyta visų faktų. Niekas jiems nemokės, tai yra absurdas", — sakė jis.

Jis pridūrė, kad Čekijos ministras pirmininkas per daug žaidė siūlydamas Europos šalims išsiųsti Rusijos diplomatus. Anot senatoriaus, tokia politika yra būtent premjero žaidimas, kuris "labai nori įtikti amerikiečiams"

Tuo pačiu metu Džabarovas pažymėjo gerus Rusijos ir Čekijos tautų santykius.

Balandžio viduryje Praha apkaltino Rusijos slaptąsias tarnybas sprogimo organizavimu šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje, per kurį žuvo du žmonės. Kremlius šiuos kaltinimus pavadino piktinančiais ir nepagrįstais.

Čekija išsiuntė 18 Rusijos diplomatų, kuriems Rusija paskelbė 20 Čekijos ambasados ​​darbuotojų persona non grata. Todėl pagal pariteto principą septyni diplomatai ir 25 techniniai darbuotojai turėtų likti abiejų šalių diplomatinėse atstovybėse.

Kaip Prahos palaikymo ženklą Rusijos diplomatai buvo išsiųsti iš kelių Europos šalių — Slovakijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Čekijos ministro pirmininko išvakarėse Andrejus Babis paragino ES šalis parodyti solidarumą ir išsiųsti bent vieną rusą.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad diplomatų išsiuntimas ir vienašalės sankcijos kai kurioms šalims tapo "neadekvačiais įrankiais". Pasak oficialios Rusijos URM atstovės Marijos Zacharovos, tai yra nešvarūs politiniai žaidimai, kurie griauna tarptautinių santykių audinį.

Tegai:
Rusija, Čekija, Rusijos Federacija
Elektros perdavimo tinklai

Kalti kaimynai: Lietuva skundžiasi dėl prekybos elektra metodikos sukeliamų nuostolių

(atnaujinta 14:52 2021.05.11)
Anksčiau Baltijos šalis pasiskundė dirbtinai pakeltomis elektros kainomis ir tuo, jog elektros kainų skirtumas Lietuvoje ir Latvijoje siekė iki 20 eur/MWh

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Latvijos ir Estijos vienašališkai taikoma prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologija Lietuvos vartotojams gali papildomai kainuoti apie 100 mln. eurų per metus, sakė energetikos viceministras Albinas Zananavičius. Apie tai praneša Energetikos ministerijos spaudos tarnyba.

Politikas pirmadienį dalyvavo BEMIP susitikime, kuriame Lietuva, tarpininkaujant Europos Komisijai, siekia naujos trišalės prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologijos.

"Latvijos ir Estijos vienašališkai taikoma prekybos elektra iš trečiųjų šalių metodologija Lietuvos vartotojams papildomai gali kainuoti apie 100 mln. eurų per metus", — sakė Zananavičius.

Lietuva mano, jog Latvijos ir Estijos dabar vienašališkai taikoma metodologija, be kitų dalykų, trikdo ES vidaus prekybą, suteikdama privilegiją prekybai elektra iš trečiųjų šalių. Tai atsitinka dėl realių ir deklaruojamų Lietuvos-Latvijos elektros jungčių pralaidumų skirtumo.

Pagal minėtas taisykles deklaruojant dideles importo iš Rusijos į Latviją apimtis reikia rezervuoti Lietuvos-Latvijos elektros jungčių pralaidumus, kurie realiai nebūna panaudojami.

Energetikos ministerija tvirtina, kad tokia prekybos metodika dirbtinai sukelia elektros kainą Lietuvoje ir trikdo ES rinką. Elektros rinkos stebėsenos duomenys rodo, jog dėl to tam tikromis valandomis elektros kainų skirtumas Lietuvoje ir Latvijoje kovą siekė iki 20 eur/MWh.

Pažymima, kad Lietuvos ir Estijos elektros prekybos rinkos dalyviai dėl to patiria nuostolius ir jau kreipėsi į Europos Komisiją, ragindami greičiau surasti bendrą EK ir Baltijos šalių sprendimą dėl trišalės metodologijos.

Lietuva pasiūlė savo variantą. Šalies metodika turėtų suteikti "konkurencingą ir skaidrią rinką, bei užkirstų kelią Baltarusijos atominėje elektrinėje pagaminta elektra patekti į Lietuvos rinką – tai būtų išvengta tolimesnės Baltarusijos AE plėtros finansavimo Lietuvos vartotojų pinigais". Tai taip pat užtikrintų Lietuvos energetinę nepriklausomybę, didinant vietinę elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių.

Anksčiau energetikos ministras Dainius Kreivys pasiskundė dirbtinai pakeltomis elektros kainomis Lietuvoje dėl dabartinės prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, nes neišvengiamai kils tarifai.

Dar šia tema
Rusija, BelAE ir vakcinacija: apie ką kalbėjo Lietuvos prezidentas su ES ambasadoriais
Lietuvoje vėl pabrango elektra
Praėjusią savaitę elektros energija Lietuvoje atpigo 8%