Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Putinas papasakojo apie šalių, "kurios aklai klausė JAV", kančias

105
(atnaujinta 10:44 2018.06.06)
Rusijos prezidentas pabrėžė, kad dėl sankcijų politikos kenčia ir tie, kas jas inicijavo

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Šalys, kurios "aklai klausė JAV" ir prisijungė prie sankcijų prieš Rusiją, pačios pradeda kentėti nuo to, pasakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas interviu Kinijos žiniasklaidos korporacijai.

"Tie, kas, kaip aš pasakiau, aklai paklausė Jungtinių Valstijų, patys ima kentėti nuo to, ką JAV pradeda taikyti šių šalių atžvilgiu", — cituoja RT Rusijos vadovo žodžius.

Kaip pastebėjo Putinas, susiklosčiusi padėtis rodo, kad panašios priemonės negali būti univeralios, ir anksčiau ar vėliau paaiškėja, kad jos daro žalą visiems, "įskaitant šių veiksmų iniciatorius".

Prezidentas pabrėžė, kad Rusija visada gins savo suverenitetą, o sankcijos neprivers Rusijos atsisakyti apsaugoti savo interesus.

Vis dėlto, nepaisant ribojančių priemonių, Putinas tikisi gerų santykių su Vakarais.

"Aš neabejoju, kad tai pasikėsinimas, kaip sako teisininkai, su netinkamomis priemonėmis, ir nieko iš to neišeis. Dėl šios politikos (sankcijų — Sputnik) praranda visų pirma tie, kas ją inicijuoja", — teigė valstybės vadovas.

105
Tegai:
ekonominės sankcijos, sankcijos, Vladimiras Putinas, Rusija, JAV
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai (277)
Dar šia tema
Putinas pasirašė Kontrsankcijų įstatymą
Austrijos vicekancleris paragino panaikinti sankcijas Rusijai
Bundestagas paaiškino, kodėl Europa negali išsiversti be Rusijos
Elektromobilio įkrovimas

Kaliningrado srityje bus įrengtos naujos elektromobilių įkrovimo stotelės

(atnaujinta 10:39 2020.12.03)
Objektai atsiras Kaliningrade, Guseve ir Sovetske, o po to — Baltijske, Mamonove, Nesterove, Bagrationovske, taip pat Ušakovo ir Talpakų kaimuose

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Kaliningrado energetikai planuoja iki 2025 metų regione įrengti devynias elektromobilių įkrovimo stoteles (EĮS), pranešė elektros tinklų bendrovės "Rosseti Jantar" spaudos tarnyba.

"Rosseti Jantar" patvirtino elektrinio įkrovimo infrastruktūros plėtros programą iki 2025 metų. Elektros transporto priemonių inžinieriai prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelėse ir greitkeliuose įrengs devynias elektrinių transporto priemonių įkrovimo stoteles. Trys greito tipo EĮS bus įrengtos Kaliningrade, Guseve ir Sovetske 2021 m. Dar šešios 2022–2025 m. bus įrengtos Baltijsko, Mamonovo, Nesterovo, Bagrationovsko miestuose, Ušakovo ir Talpakų kaimuose", — sakoma pranešime.

Pažymima, kad naujos stotelės bus integruotos į "Rosseti Jantar EZS" ir vienintelio operatoriaus "Rosseti" valdymo ir stebėjimo platformą. Už paslaugą klientai galės sumokėti mobiliąja programėle. Stotele vienu metu gali naudotis dvi elektrinės transporto priemonės. Greitosiose EĮS "Mode 4" režimu tai užtruks iki 40 minučių, lėtosiose "Mode 3" režimu — iki šešių valandų, priklausomai nuo transporto priemonės modelio ir akumuliatoriaus išsikrovimo lygio.

Nuo 2017 metų "Rosseti Jantar" Kaliningrado srityje įrengė šešias elektromobilių įkrovimo stoteles, sukurdamas "žalią" trasą tarp Lenkijos ir Lietuvos valstybės sienų. EPS įrengiamos pačiame Kaliningrade, taip pat kurortiniuose miestuose Baltijos jūros pakrantėje — Zelenogradske, Svetlogorske, Jantarnyj ir Kuršių nerijoje.

Pasak bendrovės, "Rosseti" viena pirmųjų šalyje pradėjo plėtoti elektrinio įkrovimo infrastruktūrą. Nuo Kaliningrado iki Irkutsko jau įrengta daugiau nei 250 stotelių. Iki 2024 metų pagal 30/30 programą 30 didžiųjų miestų ir 30 greitkelių turėtų būti įrengta apie tūkstantis elektromobilių įkrovimo stotelių.

Tegai:
elektromobilis
Murmansko komercinis jūrų uostas, archyvinė nuotrauka

Atimti dalį tranzito Baltijos šalių: Murmansko uoste bus pastatytas naujas terminalas

(atnaujinta 10:36 2020.12.03)
Tikimasi, kad įrenginys bus pradėtas eksploatuoti 2023 metų kovo mėnesį, jo pajėgumas bus keturi milijonai tonų per metus su galimybe didinti apimtis iki šešių milijonų

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Įmonė "Jūrų terminalas TULOMA" Murmansko jūrų uoste planuoja pastatyti modernų birių krovinių terminalą.

Įgyvendinus terminalo statybos ir priežiūros projektą, įmonė tapo ketvirtuoju prioritetinės plėtros srities (TOP) "Arkties sostinė" rezidentu.

Investicijų apimtis sieks daugiau nei 12,5 mlrd. rublių (apie 137 mln. eurų).

Murmansko srities gubernatoriaus pavaduotoja Olga Kuznecova, komentuodama projektą, atkreipė dėmesį į jo perspektyvą ir svarbą, ypač atsižvelgiant į tai, kad mineralinių trąšų gamyba Rusijoje nuolat auga.

"Reikėtų pažymėti, kad šių produktų gamintojai įgyvendina prezidento iškeltą užduotį perorientuoti savo produktų perkrovimą iš užsienio terminalų, visų pirma, esančių Baltijos šalyse, į jūrų terminalus Rusijos uostuose", — pridūrė ji.

Tikimasi, kad terminalo eksploatacija prasidės 2023 metų kovo mėnesį, jo pajėgumas bus keturi milijonai tonų per metus su galimybe padidinti iki šešių milijonų tonų. Dėl to bus sukurta 249 naujos darbo vietos.

Šiandien TOP "Arkties sostinės" rezidentai taip pat NOVATEK-Murmanskas, terminalas "Udarnik" ir "Renesans Arktik". Bendra investicijų apimtis viršija 95 milijardus rublių (1,04 mlrd. eurų).

2020 metų gegužę miesto apygardos "Murmansko miestas" ir Murmansko srities savivaldybių darinio "Kolskio rajonas" teritorijose buvo sukurta pažangios socialinės ir ekonominės plėtros teritorija "Arkties sostinė". Tai yra pirmoji Tolimuosiuose Rytuose pažangios socialinės ir ekonominės plėtros teritorija Arkties regione su pirmenybėmis.

Lapkritį Rusijos Federacijos susisiekimo ministerijos vadovo pavaduotojas Jurijus Cvetkovas sakė, kad ministerija gali pasiūlyti Baltarusijos siuntėjams viename iš Rusijos uostų pastatyti nuosavą trąšų perkrovimo terminalą. Pasak jo, Baltarusijos naftos produktų perkrovimo Rusijos uostuose klausimas kol kas išlieka atviras.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sakė, kad Minskas yra pasirengęs svarstyti jūrų terminalo statybą Leningrado srityje už sutaupytas BelAE paskolos lėšas.

Baltarusijos prekių nukreipimo iš Baltijos į Rusijos uostus klausimas iškilo dėl griežtų Lietuvos pareiškimų ir veiksmų po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais šalies CRK duomenimis, laimėjo Lukašenka.

Daugelis ekspertų mano, kad jei Baltarusijos tranzitas paliks Lietuvą, lietuviška ekonomika smarkiai nukentės.

Krovinių iš Baltijos uostų perorientavimas į Rusiją

Pastaruoju metu Rusija didina uostų aktyvumą Baltijos jūroje. Kaip pažymėjo buvęs Latvijos ekonomikos ministras Viačeslavas Dombrovskis, Rusija, anksčiau naudojusi tranzitą per Baltijos uostus, jau dešimt metų stato ir plėtoja savo uostus.

Lietuvos valdžia mano, kad Rusijos Federacija nusiteikusi "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Maskva paprasčiausiai nenori priklausyti nuo šalių, kurios demonstruoja nedraugišką ir nestabilų požiūrį į ją.

Baltijos šalių politikai ir ekspertai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos krovinių kiekio sumažėjimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose.

Tegai:
Baltarusija, Rusija, uostas, tranzitas, Baltijos šalys
Dar šia tema
Šūvis į koją: dėl spaudimo Minskui Lietuva gali sužlugdyti Klaipėdos uostą
Lietuvos elgesys gali turėti įtakos Minsko sprendimui dėl tranzito, pareiškė Makėjus
Курицы

Lenkijoje nustatytas dar vienas paukščių gripo protrūkis

(atnaujinta 15:07 2020.12.03)
Aplink ligos židinį nustatytos būtinosios apsaugos ir stebėsenos zonos, ūkyje pradėti paukščių gaišinimo, valymo ir dezinfekavimo darbai

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Trečiadienį naujas didelio patogeniškumo (H5N8 potipio) paukščių gripo protrūkis nustatytas Lenkijos Sedlcės apskrityje įsikūrusiame komercinių paukščių ūkyje, kuriame laikyta daugiau kaip 117 tūkst. mėsinių kalakutų, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Audinės, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Андрей Александров

VMVT duomenimis, tai jau antras toks didelis nuo šios ligos nukentėjęs Lenkijos paukštininkystės ūkis per pastarąją savaitę. Dėl viruso šiemet šalyje sunaikinta daugiau kaip 1,6 mln. paukščių.

Pranešama, kad ši liga patvirtinta staiga nugaišus daugiau nei tūkstančiui laikomų paukščių ir ištyrus jų gaišenų mėginius. Lenkijos veterinarijos specialistai jau ėmėsi visų būtinų priemonių, kad virusas neišplistų iš ūkio, o gyvi paukščiai, paukštiena ar šalutiniai gyvūniniai produktai iš protrūkio vietos nepatektų į rinką.

Aplink ligos židinį nustatytos būtinosios apsaugos ir stebėsenos zonos, ūkyje pradėti paukščių gaišinimo, valymo ir dezinfekavimo darbai. Taip pat vykdomas epizootinis tyrimas, aiškinantis, kaip virusas pateko į ūkį. Tai jau 34 didelio patogeniškumo paukščių gripo protrūkis, patvirtintas Lenkijos naminių paukščių laikymo vietose 2020 metais.

Tegai:
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), paukščių gripas, Lenkija
Dar šia tema
Lietuvoje įvertinta didelio patogeniškumo paukščių gripo protrūkio rizika
Patarta, į ką atkreipti dėmesį perkant šviežią žuvį
Didelio atgarsio sulaukę tyrimai dėl nelegalių augintinių veisėjų pasiekė teismą