JAV kariai Lietuvoje, archyvinė nuotrauka

Šoigu papasakojo apie NATO kariuomenės didėjimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje

107
(atnaujinta 09:54 2018.06.21)
Pasak Rusijos gynybos ministro, nuo 2015 metų NATO kontingentų skaičius Rytų Europoje išaugo nuo dviejų iki 15 tūkstančių žmonių

VILNIUS, birželio 21 — Sputnik. NATO karinių kontingentų skaičius prie Rusijos sienų išaugo septynis kartus dėl Lenkijos ir Baltijos šalių isterijos, susijusios su "Rusijos invazija", pareiškė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, praneša RIA Novosti.

"Atsižvelgiant į Baltijos valstybių ir Lenkijos vadovybių isteriją dėl tariamos Rusijos agresijos prieš juos, NATO pajėgų skaičius Baltijos šalyse, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje nuo 2015 metų išaugo nuo dviejų iki 15 tūkstančių žmonių. NATO pratybų metu kontingentas didinamas iki 40-60 tūkstančių karių", — sakė Šoigu.

Ministras taip pat priminė, kad birželio pradžioje NATO Taryba nusprendė sukurti dvi naujas komandas, kurios bus atsakingos už jūrų ryšių apsaugą Atlanto vandenyno šiaurėje, taip pat už kariuomenės perkėlimą iš JAV į Europą.

Buvęs NATO vadas: nė vienas generolas nenori kariauti su Rusija >>

Šoigu atkreipė dėmesį į tai, kad Aljansas tobulina transporto infrastruktūrą, skirtą kariuomenės judėjimui į Rytų Europą. Jis priminė apie NATO ketinimą stiprinti Aljanso reagavimo pajėgas ir palaikyti jas nuolatinio pasirengimo padėtyje, siekiant panauduoti per 30 dienų 30 bataljonų, 30 oro pajėgų eskadrilių ir 30 karo laivų.

107
Tegai:
NATO karinis buvimas, NATO, Baltijos šalys, Lenkija, Rusija
Dar šia tema
Grybauskaitė paragino "širdimi ir siela" būti pasirengusiems Rusijos "invazijai"
Rusijos diplomatai yra menama grėsmė Lietuvai
Lietuvos studentus siūloma mokyti duoti atkirtį "Rusijos grėsmei"
Rusijos URM: NATO plėtra neišsprendžia realių saugumo problemų
NI papasakojo apie NATO "cinišką gudrybę" Rusijos atžvilgiu
Koronaviruso vakcinos testas Burdenkos ligoninėje, Maskvoje

Rusijoje išrašyta pirmoji vakciną nuo COVID-19 išbandžiusių žmonių grupė

(atnaujinta 13:50 2020.07.15)
Kaip sakė Sečenovo universiteto Transliacinės medicinos ir biotechnologijų instituto direktorius Vadimas Tarasovas, tyrime dalyvavo visiškai sveikų žmonių grupė

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Išrašyta pirmoji savanorių grupė, kuri dalyvavo skiepų nuo naujos koronavirusinės infekcijos tyrime, praneša RIA Novosti.

Kaip sakė Sečenovo universiteto Transliacinės medicinos ir biotechnologijų instituto direktorius Vadimas Tarasovas, tyrime dalyvavo visiškai sveikų žmonių grupė. Anot jo, savanoriai patyrė psichologinį nuovargį dėl kelių mėnesių saviizoliacijos, dviejų savaičių stebėjimo laikotarpio, kai savanoriai buvo vienviečiuose kambariuose. Kai kuriems iš jų reikėjo psichologinės pagalbos, ji buvo suteikta.

"Tačiau, nepaisant to, jūs ir aš šiandien matėme — savanoriai išėjo gyvi, sveiki ir gana linksmos nuotaikos", — pridūrė jis.

Sečenovo universitete birželio 18 dieną prasidėjo klinikiniai vakcinos, sukurtos Gamalėjos nacionaliniame epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centre, bandymai. Jie taip pat vykdomi su Rusijos gynybos ministerijos Burdenkos ligoninės savanoriais.

Rusijoje per dieną buvo užregistruoti 6422 COVID-19 atvejai, mirė 156 žmonės, 10 424 pasveiko. Per visą epidemijos Rusijoje laikotarpį buvo užfiksuoti 746 369 užsikrėtę koronavirusu asmenys, iš jų daugiau kaip 11,7 tūkst. mirė, daugiau kaip 523 tūkst. pasveiko.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 13,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 573 tūkst. žmonių.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje miršta vienas iš keturių vyresnių nei 75 metų amžiaus užsikrėtusių koronavirusu
SAM: Kaune nustatyta 18 COVID-19 užsikrėtusių žmonių, atvykusių iš Uzbekistano
RT, archyvinė nuotrauka

RF Taryba paragino URM atkreipti dėmesį į Sputnik ir RT situaciją Baltijos šalyse

(atnaujinta 16:12 2020.07.14)
Anksčiau Federacijos tarybos Laikinasis informacijos politikos ir žiniasklaidos santykių komitetas priėmė pareiškimą, kuriame Rusijos URM ir kitos vykdomosios įstaigos raginamos įvesti sankcijas Baltijos šalių valdžios institucijoms dėl padėties aplink RT ir Sputnik

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Padėtis Baltijos šalyse su RT ir Sputnik reikalauja nuodugnių diskusijų ir Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos dėmesio, sakė Rusijos Federacijos tarybos Konstitucinių įstatymų leidybos komiteto pirmininkas Andrejus Klišas, praneša RIA Novosti.

"Tam reikia išsamių diskusijų ir Užsienio reikalų ministerijos dėmesio", — komiteto posėdyje sakė jis.

Anot jo, žurnalistų teisių pažeidimas, ypač Baltijos šalyse, yra sistemingas.

"Tai atrodo kaip sistemingas darbas, nuosekli šių valstybių reguliavimo institucijų politika. Tai, be abejo, turi politinį komponentą. Man atrodo, kad atsakomieji politiniai veiksmai yra (tinkami). Žinoma, ne apie šių šalių žurnalistus, mes kalbame ne apie veidrodines priemones. Bet valdininkai, kurie priima tokius sprendimus, yra atsakingi už savo veiksmus", — įsitikinęs jis.

Praėjusią savaitę Federacijos tarybos Laikinasis informacijos politikos ir žiniasklaidos santykių komitetas priėmė pareiškimą, kuriame Rusijos užsienio reikalų ministerija ir kitos vykdomosios įstaigos raginamos įvesti sankcijas Baltijos šalių valdžios institucijoms dėl padėties aplink RT ir Sputnik.

Klišas anksčiau RIA Novosti sakė, kad tokie užsienio valstybių veiksmai neturėtų likti be atsako, o Rusijos sankcijos turėtų būti skiriamos valdininkams, pažeidžiantiems Rusijos žiniasklaidos teises.

Liepos 8 dieną Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) paskelbė sustabdysianti televizijos programų RT, RT HD, RT Español, RT Documentary HD ir RT Documentary programų retransliavimą ar platinimą internetu. LRTK pirmininkas Mantas Martišius teigė, kad nuo liepos 9 dienos sustabdoma transliacija, nes "RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas, kuris įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos, sąrašą".

Anksčiau Latvija uždraudė RT, RT HD, RT Arabic, RT Spanish, RT Documentary HD, RT Documentary ir RT TV kanalų transliavimą, savo sprendimą argumentuodama tuo, kad jie neva priklauso Dmitrijui Kiseliovui, MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui, kuriam taikomos ES sankcijos.

Anksčiau Estijoje buvo uždrausta Sputnik Estija veikla.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Dmitrijus Kiseliovas yra MIA "Rossija segodnia" generalinis direktorius, o RT vadovauja Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos. Šios įmonės yra du atskiri juridiniai asmenys, ši informacija jau seniai žinoma ir viešai prieinama.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova teigė, kad Latvijos, Lietuvos ir Estijos veiksmai RT kanalų atžvilgiu yra ciniškas įsipareigojimų žiniasklaidos laisvei pažeidimas. Anot jos, keista, kad "dar nė vienas tos pačios Europos Sąjungos valstybės pareigūnas nepakomentavo šiurkštaus žodžio laisvės pažeidimo ir kovos su kitaip mąstančiais Baltijos šalyse".

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse

 

Tegai:
Rusija, Baltijos šalys, Sputnik, RT
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
"Ciniškas įsipareigojimų pažeidimas": Zacharova apie RT draudimus Lietuvoje ir Latvijoje
RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija
Ramūnas Karbauskis, archyvinė nuotrauka

VMI paskelbė turto deklaracijas: Karbauskis turtingiausias Seimo narys

(atnaujinta 14:28 2020.07.15)
Pernai valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio šeimos turtas sudarė daugiau nei 24 mln. eurų

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) trečiadienį paviešino naujus metinių gyventojų turto deklaracijų išrašus už 2019 metus.

Deklaracijų išrašai atskleidžia, kad turtingiausiu Seimo nariu tapo valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis. Per metus jo šeimos turtas išaugo 52 proc. ir sudarė daugiau nei 24 mln. eurų. 

LRT logotipas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Андрей Богданов

Antroje vietoje tarp Seimo narių yra socialdemokratas Bronius Bradauskas, deklaravęs 8,3 mln eurų turtą.

Trečiojoje vietoje atsitiko Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Jo turtas įvertintas 1,5 mln eurų.

Į turtingiausių Lietuvos gyventojų sąrašą, pagal VMI duomenis, pateko ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys ir Birių krovinių terminalo generalinis direktorius Vidmantas Dambrauskas. Jis su šeima deklaravo 20,4 mln. eurų turtą.

Trečioje vietoje esanti Austėja Landsbergienė, konservatorių lyderio žmona, deklaravo 13 mln. eurų turtą. Kartu su vyru valdomas turtas sudaro 14,5 mln. eurų. Tai yra beveik aštuonius kartus daugiau nei prieš metus, kai bendras deklaruotas turtas siekė 1,87 mln. eurų. 

Tegai:
Ramūnas Karbauskis, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI)
Dar šia tema
Karbauskis ragina atsakyti už "Sąjūdžio prieš Astravo AE" "neskaidrius veiksmus"
Karbauskis prašo LRT paaiškinti išmokėtų atlyginimų dydį