Rusijos tardymo komiteto automobilis

Rusijos tardymo komitetas pradėjo bylą prieš Lietuvos prokurorus ir teisėjus

156
(atnaujinta 15:12 2018.07.23)
Šių veiksmų priežastis — neteisėtai Lietuvos 1991 metų įvykių metu vykdytas nekaltų žmonių persekiojimas

VILNIUS, liepos 23 — Sputnik. Rusijos tardymo komitetas pradėjo bylą prieš Lietuvos generalinius prokurorus ir teisėjus, susijusią su nekaltų žmonių patraukimu atsakomybėn dėl 1991 metų įvykių Vilniuje bylos, praneša RIA Novosti su nuoroda į oficialią tardymo komiteto atstovę Svetlaną Petrenko.

Rusijos tyrėjai pradėjo bylą pagal Rusijos baudžiamojo kodekso 299 straipsnį dėl patraukimo atsakomybėn akivaizdžiai nekaltų asmenų po to, kai Lietuvos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras ir kiti pareigūnai priėmė atitinkamą sprendimą Rusijos piliečių atžvilgiu.

Nuo 2006 metų Lietuvoje vyksta 60 buvusių Tarybų karių, kurių dauguma dabar yra Rusijos piliečiai, baudžiamasis persekiojimas. Teismo posėdžiai prasidėjo 2016 metais. Visi teisiamieji kaltinami nusikaltimais 1991 metų sausio mėnesį neramumų metu Vilniuje. Lietuvos teigimu, Tarybų kariai yra prisidėję prie 14 žmonių žūties ir daugiau nei 700 žmonių sužeidimo, o taip pat bandė nuversti "teisėtai sudarytą Lietuvos valdžią".

Pasak Petrenko, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Lietuvos prokuratūros darbuotojų prašymu sankcionavo užakinį rusų areštą, paskelbta jų paieška.

2011 metais vienas iš jų — Michailas Golovatovas — buvo sulaikytas Austrijoje, bet vėliau paleistas dėl nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo. 2014 metais Lietuva sulaikė dar vieną buvusį TSRS karį — Jurijų Melį. Dabar jis yra areštuotas Lietuvos Respublikoje.

"Rusų baudžiamasis persekiojimas vyksta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, kuris buvo priimtas 2011 metais, praėjus daugeliui metų po 1991 metų įvykių, tai yra, vyksta panaudojant atgalinę baudžiamosios teisės, sustiprinančios bausmę, jėgą. Tokia praktika prieštarauja visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės ir baudžiamojo proceso principams", — pabrėžė Tardymo komiteto atstovė.

Rusija ne kartą pabrėžė, kad teismo procesas dėl 1991 metų įvykių bylos pažeidžia tarptautinės teisės ir vidaus Lietuvos baudžiamojo įstatymo normas ir vyksta "baudžiamojo teisingumo blogiausiomis tradicijomis".

Kaip teigė Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, kaltinančioji šalis iki šiol nepateikė įrodymų, kad aukos žuvo būtent nuo Tarybų karių rankos. Be to, šalyje yra teisiškai draudžiama skelbti kitas, neatitinkančias oficialaus traktavimo versijas apie Lietuvos šiuolaikinės istorijos prieštaringus epizodus. Dėl to teisiamieji iš tikrųjų netenka galimybės apsiginti teismo posėdyje, pabrėžė diplomatas.

Savo ruožtu, Lietuvos užsienio reikalų ministerija Rusijos Tardymo komiteto sprendimą iškelti baudžiamąsias bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylas, laiko atviru spaudimu Lietuvai, jos teismams ir teisėtvarkos pareigūnams. Apie tai pranešė URM spaudos tarnyba.

156
Tegai:
Sausio 13-osios įvykiai, Sausio 13-osios byla, Rusijos tardymo komitetas, Generalinė prokuratūra, Rusija, Lietuva
Temos:
Sausio 13-osios byla (34)
Dar šia tema
Edmundas Kasperavičius: mitai neleidžia Lietuvai vystytis
Rusijos Visuomenės rūmai teismą dėl Sausio 13-osios įvykių pavadino politiniu
Kaltinamieji Sausio 13-osios byloje nežinojo istorijos, pareiškė Lietuvos advokatai
Sausio 13-osios bylos politizacija pasiekė absurdo lygį
Discussion