Marija Zacharova, archyvinė nuotrauka

Zacharova: incidentas Estijoje įrodo, kad NATO gresia Baltijos šalių saugumui

234
(atnaujinta 22:48 2018.08.09)
Anot politikės, NATO Baltijos šalių regione ne didina saugumą, o tik sukuria papildomą konfrontaciją

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. NATO veiksmai Baltijos šalyse kelia pavojų regiono saugumui, tai įrodė paskutinis incidentas su lėktuvu Estijos oro erdvėje, pareiškė Rusijos URM atstovė spaudai Marija Zacharova.

"Mes ne kartą sakėme, kad NATO yra nenaudingas blokas. Vėlgi, mūsų žodžiai buvo patvirtinti, visų pirma — incidentas, kuris įvyko su NATO misijos lėktuvu, patruliuojančiu Baltijos jūrą. Viskas būtų buvę, greičiausiai, komiška, jei nebūtų taip tragiška. NATO karinė veikla netoli Rusijos sienų pagal išgalvotą pretekstą gintis prieš mitinę Rusijos grėsmę kelia susirūpinimą", — cituoja Zacharovą RIA Novosti.

"Tokios įvykio eigos galima buvo tikėtis, nes būtent Šiaurės Atlanto Aljanso iniciatyva kadaise ramus karine prasme Baltijos šalių regionas tampa intensyvaus mokymo ir kovos veiksmų zona, kupina pavojingų incidentų. Gerai, kad nebuvo aukų ir raketai pakeliui nebuvo, pavyzdžiui, keleivinio lėktuvo. Tai, kas nutiko, yra dar vienas akivaizdus įrodymas, kad NATO veiksmai, įskaitant ir Baltijos šalyse, kelia papildomą pavojų saugumui ir visai jo nestiprina", — pridūrė Zacharova.

Antradienį Ispanijos karinių oro pajėgų naikintuvas "Eurofighter Typhoon", atlikdamas NATO oro policijos misiją virš Baltijos valstybių, per klaidą paleido virš Estijos "oras-oras" klasės raketą AIM-120 AMRAAM. Išankstiniais duomenimis, raketa galėjo nukristi į neapgyvendintą gamtos draustinio Endla teritoriją.

Po Baltijos valstybių įstojimo į NATO regiono oro erdvę patruliuoja Šiaurės Atlanto Aljanso oro pajėgos. Pačios Baltijos respublikos neturi lėktuvų, tinkančių šiam tikslui. Aljanso oro pajėgos įsikūrusios Lietuvoje, Zoknių aerodrome, kuris yra už penkių kilometrų nuo Šiaulių. Nuo 2014 metų Estijos oro bazė "Emari" tapo papildoma aikštele.

2012 metais Čikagoje vykusiame NATO viršūnių susitikime misija buvo pratęsta neterminuotam laikui.

234
Tegai:
NATO, raketa, Estija, Rusija
Dar šia tema
Estijoje ieškoma raketa, netyčia paleista ispanų naikintuvo
Rusijos URM išjuokė NATO dėl raketos paleidimo virš Estijos
Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Kremlius paaiškino, kodėl Putinas dar nepasiskiepijo nuo koronaviruso

(atnaujinta 16:45 2020.11.24)
Pasak Rusijos prezidento spaudos sekretoriaus, Putinas galės pasiskiepyti, kai tik prasidės masinė vakcinacija

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas negali dalyvauti koronaviruso vakcinacijoje kaip savanoris, o masinė gyventojų imunizacija dar neprasidėjo, sakė Rusijos vadovo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.

"Mes dar nepradėjome plačios vakcinacijos, o kaip savanoris, žinoma, valstybės vadovas negali dalyvauti skiepijime. Tiesiog jis, būdamas valstybės vadovu, negali dalyvauti kaip savanoris — tai neįmanoma", — žurnalistams sakė Peskovas, atsakydamas į klausimą, kodėl Putinas dar nenusprendė pasiskiepyti nuo COVID-19.

Rusijos ministro pirmininko pavaduotoja Tatjana Golikova sakė, kad masinė rusų vakcinacija nuo koronaviruso prasidės 2021 metais, ir bus savanoriška, cituoja  ją RIA Novosti.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Георгий Зимарев

Anot jos, į apyvartą jau išleista daugiau nei 117 tūkstančių vakcinos "Sputnik V" dozių. Iki metų pabaigos planuojama pagaminti iš viso daugiau nei 2 milijonus dozių.

Prieš kelias dienas Sveikatos apsaugos ministerijos vaikų medicinos ir akušerijos tarnybos direktorė Jelena Baybarina teigė, kad trečiasis "Sputnik V" vakcinos nuo koronaviruso klinikinių tyrimų etapas rodo ypač didelį jos efektyvumą.

"Sputnik V" yra pirmoji Rusijos vakcina nuo koronaviruso. Tai yra adenovirusinis preparatas, sukurtas remiantis kitu adenovirusu, į kurį įterpiamas koronaviruso genas. Patekęs į ląsteles, jose susidaro baltymai, kurie sukelia imunitetą ir skatina antikūnų vystymąsi.

Per pastarąją parą Rusijoje buvo nustatyti 24 326 nauji koronaviruso atvejai, 23 226 pasveikusieji buvo išrašyti ir 491 žmogus mirė.

 

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19

 

Tegai:
Rusija, Vladimiras Putinas, koronavirusas, vakcina
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Rusiška vakcina nuo COVID-19 bus pigesnė už Vakarų vakcinas, žada gamintojas
Lietuvos vyriausybė pritarė dar 1,4 mln vakcinų nuo koronaviruso dozių pirkimui
PSO papasakojo apie Rusijos ir ES bendradarbiavimą vakcinos "Sputnik V" srityje
Президент РФ Владимир Путин

Rusija pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais

(atnaujinta 14:10 2020.11.24)
Rusijos prezidento Vladimiro Putino teigimu, Lietuva yra artima kaimynė ir jis norėtų pamatyti tokį patį požiūri iš jos pusės

VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Rusija yra pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva geros kaimynystės principais, tikisi abipusio požiūrio, sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, praneša RIA Novosti.

"Atrodo, kad mūsų sąveika su Lietuva galėtų būti aktyvesnė ir įvairesnė. Be to, kaip žinome, esame kaimynai, artimi kaimynai. Esame pasirengę bendradarbiauti geros kaimynystės ir pagarbos vienas kitam principais. Ir aš norėčiau pamatyti tą patį požiūrį ir iš mūsų kolegų iš Lietuvos", — per įgaliojimų įteikimo užsienio valstybių ambasadoriams ceremoniją sakė Putinas.

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios respublikos vadovės Dalios Grybauskaitės, žinomos dėl griežtų antirusiškų pareiškimų ir rusofobiškos pozicijos, valdymo laikotarpį.

Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia apie "Rusijos grėsmę".

Anksčiau buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad prie Vilniaus ir Maskvos santykių žlugimo prisidėjo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Tegai:
santykiai, Lietuva, Rusija, Vladimiras Putinas
Dar šia tema
Ekspertė: Lietuvą galės "išmokyti" tik krovinių iš Baltarusijos praradimas
Lietuvos ekonomikos ateitis priklauso nuo Rusijos ir Baltarusijos, pareiškė ekspertas
Greitosios pagalbos automobilis

Kaune startavo mobilios medikų komandos, kurios padės sergantiems COVID-19

(atnaujinta 17:12 2020.11.24)
Mobilią komandą sudarys šeimos gydytojas, bendrosios praktikos slaugytojas ir slaugytojo padėjėjas

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Daugėjant užsikrėtusiųjų koronavirusu, rizikos grupei priklausantiems ir namuose besigydantiems kauniečiams nuo šiol pagalbą teiks mobilios medikų komandos, praneša Kauno miesto savivaldybė.

Iš Kauno miesto poliklinikos personalo specialiai suburtos brigados padės užtikrinti nepertraukiamą specialistų priežiūrą. Tokiu būdu, siekiama sumažinti krūvį, tenkantį greitosios pagalbos ir ligoninių priimamuosiuose dirbantiems medikams.

Pasak Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras, mobilios komandos suformuotos dėl greitosios pagalbos ir ligoninių priėmimo skyriuose dirbančių medikų krūvio.

"Jos stebės namuose ar globos įstaigoje nuo koronaviruso besigydančių rizikos grupei priskiriamų kauniečių sveikatos būklę ir priims atitinkamus sprendimus. Tai leis ir patiems gyventojams jaustis saugiau", — teigė Keras.

COVID-19 sergantis ir rizikos grupei priklausantis pacientas, pablogėjus sveikatos būklei ar pajutus naujų simptomų, turėtų nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jiems nustačius, kad reikalinga kontaktinė konsultacija, galima bus paciento apžiūrai į namus ar globos įstaigą atsiųsti mobilią komandą. 

Ją sudarys šeimos gydytojas, bendrosios praktikos slaugytojas ir slaugytojo padėjėjas. Specialistai pas pacientus atvyks tą pačią dieną, kai kreipiamasi dėl pagalbos.

Tegai:
koronavirusas, Kaunas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Teks išgyventi: gydytojas perspėjo apie COVID-19 atvejų augimą Lietuvoje
PSO iškėlė kelių nulinių COVID-19 pacientų teoriją
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta daugiau nei 1,1 tūkst. koronaviruso atvejų